Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

ES neranda bendros pozicijos dėl migrantų

 
Nuo sausio į Europą atvyko daugiau kaip 40 tūkst. migrantų.
Nuo sausio į Europą atvyko daugiau kaip 40 tūkst. migrantų. AFP/Scanpix nuotraukos

Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) tvyro susiskaldymas dėl migrantų problemos sprendimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel neturi lūkesčių, kad per ketvirtadienį įvyksiantį viršūnių susitikimą įvyks kokių nors didelių pokyčių.

Šį toną davė Briuselyje sekmadienį surengtos neformalios vadovų derybos, į kurias atvyko 16 iš 28 ES šalių lyderių. Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio rengiamame posėdyje dėl migracijos politikos buvo laukiami visi, tačiau dalyvavimas nebuvo privalomas.

Susitikimą boikotavo Višegrado šalys – Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad planuojamas pasitarimas yra nepriimtinas. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo ruožtu sakė, kad kelių lyderių pasitarimas prieštarauja įprastiems ES papročiams.

Pareigūnai baiminasi, jog migrantų antplūdis gali sužlugdyti laisvą judėjimą Europoje.

Posėdis sušauktas, kai Italijos pareigūnai neleido šalies uostuose prisišvartuoti laivams, pilniems migrantų. Šalių lyderiai stengėsi suderinti pozicijas prieš birželio 28–29 dienomis numatytą ES viršūnių susitikimą. Jame bus svarstomi planai pertvarkyti bloko prieglobsčio suteikimo sistemą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino kolegas susitarti ir priminė, kad, palyginti su 2015 metais, migrantų į Europą atvyksta vis mažiau. Pasak jo, ant kortos pastatytos Europos žmogaus teisių ir solidarumo vertybės.

Šios kalbos supykdė naująją Italijos vyriausybę. Šalies premjeras Giuseppe Conte apkaltino Paryžių nuvertinant su migracijos krize bene labiausiai susidūrusių italų problemas.

„Didžiausias priešas“

„Kritinė padėtis dėl imigracijos Italijoje tęsiasi iš dalies dėl to, kad Prancūzija toliau stumia žmones nuo sienos“, – feisbuke rašė Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio. Jis teigė, kad E. Macronas rizikuoja Prancūziją padaryti Italijos „didžiausiu priešu“.

Pats E. Macronas atkirto, kad pagrindinė problema yra migrantų judėjimas tarp ES šalių. Jis siūlė steigti uždarus centrus, kur prieglobsčio prašytojai liktų tol, kol būtų išnagrinėti jų prašymai. Italija šį pasiūlymą atmeta ir teigia tokiu būdu tapsianti visos Europos pabėgėlių stovykla.

Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantų prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti toje ES šalyje, į kurią jie atvyksta pirmiausia. Dabartinės migracijos krizės atveju daugybė migrantų tokiu būdu apsistoja Viduržemio jūros šalyse – Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

ES šalių lyderiai praėjusį gruodį paskelbė iki birželio pabaigos pertvarkysiantys šias taisykles ir įsteigsiantys nuolatinį mechanizmą, leisiantį prieglobsčio prašytojus paskirstyti po Bendrijos nares. Vis dėlto ES šalys dėl tokios tvarkos tikriausiai nesusitars.

Roma penktadienį dar labiau sugriežtino savo poziciją dėl migracijos ir pareiškė daugiau negalinti įsileisti nė vieno asmens. Naujoji valdžia taip pat nurodė, kad migracijos krizė gali sukelti pavojų bloko išlikimui.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude"as Junckeris laukia neformalaus susitikimo dalyvių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris laukia neformalaus susitikimo dalyvių.

Nepriima laivų

Kanclerės A. Merkel liberali migracijos politika gerokai sumažino jos populiarumą Vokietijoje. Vidaus reikalų ministras pareikalavo iš vadovės iki birželio pabaigos rasti sprendimą, kuris užkirstų kelią į šalį atvykti naujiems migrantams. Kitu atveju jis pagrasino įsakyti šalies pasieniečiams nebepriimti atvykėlių, o tai reiškia, kad jiems tikriausiai tektų grįžti atgal į Italiją.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareiškė, kad jei Vokietija ir Austrija pradės nebeįsileisti migrantų, jo šalis nusiteikusi daryti tą patį. „Pasienį stebės policijos pareigūnai. Turime ir nepaprastųjų situacijų planą, pagal kurį į pasienį siųsime muitinės pareigūnus, o galbūt ir kariuomenę“, – teigė jis. Pareigūnai baiminasi, jog migrantų antplūdis gali sužlugdyti laisvą judėjimą Europoje.

Italijos vyriausybė piktinasi nepakankamu bloko šalių indėliu sprendžiant krizę ir pastaruoju metu atsisako priimti gelbėjimo laivus su migrantais. Prieš keletą savaičių valdžia uždraudė laivui „Aquarius“ atgabenti į šalį apie 630 migrantų. Malta jo taip pat neįsileido, tačiau galiausiai pagalbos ranką ištiesė Ispanija. Šeštadienį Roma nepriėmė Vokietijos labdaros organizacijos valdomo laivo „Lifeline“, plukdžiusio 239 migrantus.

Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini sekmadienį paragino užsienio labdaros organizacijas liautis gelbėjus migrantus prie Libijos krantų. „Tegul Libijos tarnybos vykdo migrantų gelbėjimo, surinkimo ir grąžinimo į jų šalis darbą, kaip buvo dirbama jau kurį laiką, godžių nevyriausybinių organizacijų laivams nesikišant ir nepridarant rūpesčių“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę Italijos infrastruktūros ministras Danilo Toninelli pareiškė, kad du migrantų gelbėjimo laivai – vokiečių „Lifeline“ ir „Seefuchs“, naudojami nevyriausybinių organizacijų „Mission Lifeline“ ir „Sea-Eye“, – bus areštuoti ir nukreipti į Italijos uostus, kur bus tiriamas jų teisinis statusas.

Italija paragino keliose ES šalyse įsteigti specialius apsaugos centrus, kuriuose būtų įkurdinami į Bendriją atvykstantys migrantai. Roma taip pat pareikalavo ES skirti didesnę paramą Afrikai, kad ši kovotų su žmonių kontrabanda.

Kritika ir siūlymai

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apkaltino naująją Italijos populistų vyriausybę vykdant antieuropietišką imigracijos politiką, kuri nacionalinius interesus iškelia aukščiau už ES pastangas suformuoti vieningą frontą. Jo manymu, šiuo metu didžiausias Bendrijai tenkantis iššūkis yra eurofobija (atviras priešiškumas pačiai ES), nes kai kurios narės vengia susitarti dėl bendros politikos.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad reikia bausti ES valstybes, kurios atsisako įsileisti migrantus. Lyderis taip pat pritarė idėjai kurti priėmimo centrus, kuriuose migrantai galėtų apsistoti tol, kol būtų svarstomi jų prieglobsčio prašymai. Šiuo metu nėra jokių uždarų migrantų centrų, kuriuose būtų svarstomi migrantų prašymai, neskaitant kelių išimčių Graikijoje ir Italijoje. Migrantai, kuriems prieglobstis nepriklauso, turėtų būti grąžinti tiesiogiai į savo šalį, o ne per kitas valstybes.

Praėjusią savaitę ES paskelbė aptarinėjanti su Jungtinių Tautų agentūromis planus steigti migrantų dokumentų tvarkymo centrus Šiaurės Afrikoje ir kitur. Pasiūlymas bus aptartas per ES viršūnių susitikimą. Briuselis galvoja ne tik apie Šiaurės Afrikos valstybes, bet ir apie tokias ES nepriklausančias šalis Europoje kaip Albanija.

Lyderiai daug dėmesio skirs diskusijoms apie būdus, kaip stiprinti išorinės sienos apsaugą. Bendradarbiavimo susitarimai su Turkija ir Libija pastaraisiais metais smarkiai sumažino migracijos srautus į Europą. Jungtinių Tautų migracijos agentūra nurodė, kad nuo sausio į Europą atvyko daugiau kaip 40 tūkst. migrantų – maždaug du kartus mažiau negu pernai. Daugiausia – per 16 tūkst. – prieglobsčio prašytojų pasiekė Italiją. Po daugiau kaip 12 tūkst. migrantų išsilaipino Graikijoje ir Ispanijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"