Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

ES didina spaudimą Lenkijai dėl teismų reformos

 
Vyras laiko ES ir Lenkijos vėliavas.
Vyras laiko ES ir Lenkijos vėliavas. AFP/Scanpix nuotrauka

Varšuva ir Briuselis jau kurį laiką kivirčijasi dėl Lenkijos pradėtos teismų sistemos reformos, tačiau kompromiso rasti niekaip nepavyksta. Šią savaitę Europos Sąjunga (ES) nustatė Lenkijai dar vieną galutinį terminą.

Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pirmadienį įspėjo, kad jei Lenkija nepasieks didesnės pažangos ir nepakoreguos teismų reformos nuostatų, jau kitą mėnesį gali būti pereita prie sankcijų šaliai klausimo.

Jei Lenkija nepasieks didesnės pažangos ir nepakoreguos teismų reformos nuostatų, jau kitą mėnesį gali būti pereita prie sankcijų šaliai klausimo.

„Padarėme tam tikrą progresą, bet negalime sakyti, jog problema išspręsta“, – kalbėjo EK pareigūnas, komentuodamas ilgai trunkantį ginčą su Varšuva dėl teismų reformos ir teisinės valstybės Lenkijoje.

Paklaustas, ar yra kokia nors tikimybė, kad EK šiuo metu nutrauks procedūrą prieš Varšuvą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, F. Timmermansas atsakė trumpai – „ne“.

Išsklaidė spėliones

EK pareigūno komentarai veikiausiai nustebino ne vieną lenką. Štai europarlamentaras Karolis Karskis iš Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos „Teisė ir teisingumas“ sekmadienį užsiminė, esą Lenkijos vyriausybės ir EK ginčas dėl teisinės valstybės beveik baigtas.

Balandžio pradžioje partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis tvirtino, jog tikimybė greitai pasiekti abiem šalims priimtiną susitarimą siekia apie 80 procentų.

Daugelis tikėjosi, kad Briuselis ir Varšuva pirmadienį galiausiai ras kompromisą, nes lenkų vyriausybė pasiūlė nuolaidų dėl ginčijamų teismų sistemos pakeitimų. Tačiau F. Timmermanso pareiškimas išsklaidė visas spėliones. Briuselyje susirinkusiems ES valstybių ministrams jis pristatė atnaujintą informaciją apie derybas su Lenkija.

Gruodį EK ėmėsi precedento neturinčio žingsnio ir inicijavo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Jame numatytas vadinamasis branduolinis variantas, leidžiantis įšaldyti valstybės narės teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus. Beje, šis procesas dar niekam nėra taikytas.

Teoriškai Lenkija gali prarasti balso teisę priimant ES sprendimus. Tačiau tai įmanoma padaryti tik po ilgos ir sudėtingos procedūros. Negana to, jai turi pritarti visos ES valstybės. Tokia baigtis mažai tikėtina, mat Vengrija jau pažadėjo vetuoti šią drausminę priemonę. Kovo pradžioje Baltijos valstybių ministrai pirmininkai taip pat pareiškė esantys prieš nuobaudas Lenkijai.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas, kurio šalis dabar pirmininkauja ES Tarybai, dar sausį perspėjo, kad lauktų bemiegės naktys, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai. „Manau, iki to neprieisime“, – vylėsi jis. Briuselis savo ruožtu tikisi, jog šios procedūros inicijavimas turės didžiulę simbolinę reikšmę.

Stengiasi įtikinti

Gegužės pradžioje Briuselyje Lenkijos diplomatijos vadovas susitiko su F. Timmermansu ir informavo jį apie planuojamas ginčijamų įstatymų, kuriais reguliuojamas šalies teismų sistemos darbas, pataisas.

Lenkijos parlamentarai jau patvirtino naujas teisėjų padėjėjų darbo taisykles ir nubalsavo, kad būtų apribota procedūra, kuria leidžiama teikti „ypatingąsias apeliacijas“ dėl baigtų teismo bylų atnaujinimo. Pareigūnai Varšuvoje viliasi, jog šių pakeitimų pakaks procedūrai pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį sustabdyti. Tačiau kritikai sako, kad iš tiesų pataisos visai nereikšmingos ir nesumažina teismų priklausomybės nuo vykdomosios valdžios.

J. Kaczynskis neslepia apmaudo. Jo manymu, kompromiso kaina per didelė. Dešinieji atėjo į valdžią 2015 metų pabaigoje ir nedelsdami ėmėsi kontroversiškų reformų. Konservatoriai įsitikinę, kad būtina iš esmės pertvarkyti neveiksnią ir kartais korumpuotą teismų sistemą, suteptą komunistinės praeities.

Užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus teigimu, teismų reforma nepažeidžia demokratinių įstatymo viršenybės principų, priešingai – stiprina. Vis dėlto šalies nacionaliniam transliuotojui TVP jis nurodė norįs nutraukti ginčą su Briuseliu. Anot J. Czaputowicziaus, Lenkija ieško kompromiso ir daro viską, kad jį rastų, tik galbūt EK pareigūnams reikia šiek tiek laiko pakeitimams įvertinti. Ministras pabrėžė, jog vyriausybė noriai suteikia informacijos visais dominančiais klausimais.

Balandžio pradžioje F. Timmermansas lankėsi Varšuvoje ir derėjosi su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, J. Czaputowicziumi bei prezidento administracijos vadovu Krzysztofu Szczerskiu. Jis taip pat buvo susitikęs su Lenkijos Konstitucinio Tribunolo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkais. M. Morawieckis ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris balandžio pabaigoje telefonu kalbėjosi apie teisinę valstybę Lenkijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"