Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

ES biudžeto planas po „Brexit“ – 1,279 trln. eurų

 
2018 05 02 15:21
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris./
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris./ AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris  trečiadienį pristatė „pagrįstus ir atsakingus“ planus dėl didesnio Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų laikotarpio, tai yra laikotarpio po „Brexit“, biudžeto, kuris sudarys 1,279 trln. eurų.

„Pagal mūsų pasiūlymus bendra [biudžeto] suma sudaro 1,279 trln. eurų“, – pareiškė J. C. Junckeris Europos Parlamentui ir pridūrė, jog tai atitinka 1,1 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didinamas finansavimas tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetas bus padvigubintas.

Europos Komisija taip pat kritiškai apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. Europos Komisija siūlo šiek tiek sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naują 27 šalių Sąjungos realybę. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus.

ES biudžetas, palyginti su Europos ekonomikos dydžiu ir valstybių narių biudžetais, yra kuklus. Tačiau jis gali teigiamai paveikti Europos piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą, jeigu bus investuojama į sritis, kuriose Sąjungos investicijų poveikis yra didesnis nei nacionalinio lygmens viešųjų išlaidų ir kuriose gali būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė.

Viena iš siūlomų biudžeto naujovių – glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja. Pagal naująsias siūlomas priemones Sąjunga galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Europos Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"