Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Empatija – raktas į geresnę visuomenę

 
2018 01 14 6:00
Laimos Penek nuotrauka

„Iš baimės jau sukėlėme daugybę karų, tad gal vertėtų pabandyti kurti pasaulį pasitelkus smalsumą“, – turėdama omenyje mūsų požiūrį į kitų kultūrų atstovus „Lietuvos žinioms“ teigė socialinio verslo Švedijoje „Mitt Liv“ („Mano gyvenimas“) įkūrėja Sofia Appelgren, kurią žurnalas TIME 2015 metais pristatė kaip vieną ateities lyderių. 

Organizacija atsirado verslininkei pastebėjus, kad imigrantams labai sunku Švedijoje įsidarbinti, ir nusprendus palengvinti jų integraciją į darbo rinką. Dabar didžiausios šalies įmonės moka už galimybę dalyvauti „Mitt Liv“ programose, nes joms jau nebekyla klausimas, ar įdarbinti imigrantus, tik – kaip geriau tai padaryti.

„Mūsų komandoje yra 17 žmonių, kilusių iš 12 ar 13 valstybių. Labai skirtingas jų švedų kalbos lygis, tikėjimas, patirtis darbo rinkoje, kelionių patirtis. Ir tai komandai išties yra iššūkis, tačiau būdami po vienu stogu randame nuostabių inovatyvių sprendimų. Todėl man sunku suprasti, kodėl kai kurie asmenys nori gyventi atsiriboję, kodėl jaučiasi saugesni, kai juos supa panašūs žmonės“, – svarstė verslininkė.

„Švedijoje sakoma, kad šalis turi dvi sienas: fizinę ir tą, kuri neleidžia patekti į darbo rinką. Švedijoje net 80 proc. visų darbų gaunami per ryšius ir kontaktus, o imigrantai jų neturi.“

Paskatino asmeninė patirtis

Savo socialinį verslą S. Appelgren įsteigė dar prieš dešimtmetį – 2008 metais, o tai padaryti paskatino asmeninė patirtis. Geteborgo mieste gyvenanti verslininkė yra sukūrusi šeimą su Švedijoje gimusiu turkų kilmės vyru. Jų bendro gyvenimo patirtis leido geriau suprasti, su kokiais iššūkiais Švedijoje susiduria imigrantai. Pavyzdžiui, kai Sofios vyras baigė universitetą ir įgijo inžinieriaus specialybę, daugelis jį ragino pasikeisti vardą, kad šis skambėtų švediškai, nes tai neva leistų lengviau įsidarbinti. „Ką tai sako apie mus, jei nesame pakankamai smalsūs išmokti kitaip skambantį vardą?“ – klausė pašnekovė.

Švedijoje gyvena apie 22 proc. ne švedų kilmės asmenų, kurių arba tėvai, arba jie patys gimė užsienyje. Tie žmonės sudaro 25 proc. Švedijos darbo jėgos. Nors daugeliui mūsų ši Skandinavijos valstybė gali atrodyti kaip idealus migrantų integracijos pavyzdys, S. Appelgren pabrėžia, kad Švedijos visuomenė yra labai segreguota. „Kai kalbu apie segregaciją, turiu omenyje tai, jog mes gyvename atskirai, skirtingose bendruomenėse: švedų kilmės asmenys – vienoje miesto dalyje, imigrantai – kitoje“, – sakė S. Appelgren.

Tokia situacija paskatino verslininkę sukurti platformą, susitikimų erdvę, kurioje skirtingos aplinkos, klasės, kultūros ir miesto rajonų žmonės galėtų susitikti, pasikalbėti ir šį tą sužinoti vieni apie kitus. „Dėl to netrukus ir atsirado „Mitt Liv“. Gana greitai supratau, kad didžiausia problema yra ne mūsų visuomenės dalimi norintys tapti žmonės, bet švedų organizacijų struktūros ir pačių švedų nusistatymas“, – neslėpė verslininkė.

Įmonės moka už dalyvavimą

„Darbas – pagrindinis įtraukimo įrankis, raktas į integraciją“, – pažymėjo S. Appelgren. Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, nedarbo lygis tarp švedų siekė 4,3 proc., o tarp ne švedų kilmės asmenų – 15,1 procento. Pasak verslininkės, dėl to kaltos itin nelanksčios valstybės struktūros, nes nuo tada, kai imigrantas atvyksta į Švediją, iki tol, kol įsidarbina, neretai praeina 7–9 metai. „Švedijoje sakoma, kad šalis turi dvi sienas: fizinę ir tą, kuri neleidžia patekti į darbo rinką. Švedijoje net 80 proc. visų darbų gaunami pasitelkiant ryšius ir kontaktus, o imigrantai jų neturi, – tvirtino pašnekovė. – Ir būtent tai mes galime jiems suteikti.“

„Mitt Liv“ veikla visų pirma skirta aukštąjį išsilavinimą turintiems ne švedų kilmės asmenims. Viena organizacijos programų – mentorystė, kai suvedami individualūs asmenys, pavyzdžiui, imigrantas inžinierius su Švedijoje dirbančiu inžinieriumi, gydytojas – su gydytoju, ir panašiai. Ši programa, kurios kursai trunka šešis mėnesius, įsidarbinti siekiantiems žmonėms nieko nekainuoja. Jie mokomi, kaip parašyti CV, kaip pasirengti darbo pokalbiui. Per kursus, kuriuos veda ne „Mitt Liv“ komandos nariai, o įvairių Švedijoje veikiančių įmonių darbuotojai, nagrinėjama organizacijose vyraujanti kultūra. Programoje dalyvauja daugiau kaip 60 stambių bendrovių, tokių kaip „Volvo“, PWC, „Accenture“ ir kitos. Šios įmonės ne tik skiria savo darbuotojus mentoriais, bet ir moka „Mitt Liv“ už galimybę prisidėti prie programos. Per metus joje dalyvauja 850 asmenų iš daugiau nei 60 skirtingų šalių.

Kaip pasakojo pašnekovė, prie mentorystės programos prisidėjusios bendrovės greitai suvokia, koks homogeniškas yra jų kolektyvas ir kaip jos atsilikusios nuo šių dienų realijų. Dėl šios priežasties „Mitt Liv“ buvo sukurta kita programa, skirta įmonių vadovams, vadybininkams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. Per kursus jie įgija žinių apie įvairovę, lyčių lygybę, LGBT, žmogaus teises ir taip toliau. Šios programos ekspertai jau yra „Mitt Liv“ darbuotojai. „Mes teikiame konsultacijas, per kurias mokome įmonių vadovus būti atviresnius. Kalbame apie nusistatymus ir išankstines nuostatas, kvestionuojame jas, padedame suprasti, iš kur jos kyla ir kaip tai veikia žmonių elgesį. Kartu su vadovais kuriame įmonių vertybes ir principus, padedame juos įgyvendinti“, – vardijo S. Appelgren. Būtent iš tokių užsakymų „Mitt Liv“ gauna didžiąją dalį pajamų.

„Mitt Liv“ taip pat turi stažuotės programą, pagal kurią migrantai atlieka praktiką organizacijos veikloje dalyvaujančiose įmonėse.

Pasak verslininkės, įmonės suinteresuotos šiomis programomis, nes tai diktuoja darbo rinkos situacija. Be kita ko, vis labiau ryškėja tendencija ieškoti darbo tokiose organizacijose, kuriose nestinga įvairovės. Tad įmonės, norėdamos konkuruoti dėl talentų, neturi kito pasirinkimo. „Viskas susiveda į tai, kad jau nebėra klausimo, ar viską daryti bet kaip“, – pridūrė S. Appelgren.

Vaikams skirta programa

Kaip pasakojo pašnekovė, per patį migrantų krizės įkarštį Švediją pasiekė daugiau kaip 164 tūkst. prieglobsčio ieškančių asmenų, iš jų apie 35 tūkst. buvo suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai, daugiausia iš Afganistano, Eritrėjos, Sirijos ir Somalio. „Mitt Liv“ kolektyvas, norėdamas kaip nors jiems pagelbėti, 2015 metais įsteigė kitą organizaciją – fondą „Mitt Livs Val“ („Mano gyvenimo pasirinkimas“). Jo veiklą remia tarptautinė organizacija „Reach for Change“, finansuojanti inovatyvius projektus, kuriais siekiama kurti geresnį pasaulį vaikams.

Kadangi Švedijoje yra per 400 tūkst. studentų, o jie, anot S. Appelgren, – ateities lyderiai, jaunimą reikia supažindinti su esama situacija. „Todėl sukūrėme tam tikrą mentorystės programą, leidžiančią studentams ir be tėvų palydos atvykusiems pabėgėlių vaikams susitikti akis į akį ir vieniems apie kitus sužinoti daugiau“, – sakė verslininkė. Bandomajame projekte dalyvavo 300 vaikų ir 200 studentų. Taigi daugelis studentų globojo po 2 vaikus. Programa tęsiama ir šiais metais. „Tokių susitikimų organizavimas visai nesudėtingas, tačiau daugeliui žmonių tai buvo „aha“ akimirka, – su užsidegimu dėstė S. Appelgren. – Vaikų pasakojamos istorijos apie dažniausiai siaubingas keliones ir tai, ką jiems tenka ištverti, leidžia studentams išsiugdyti didesnę empatiją. O aš tikiu, kad empatija yra raktas į geresnę visuomenę ir pasaulį.“ Pasak verslininkės, programoje dalyvaujantys vaikai sužino apie švedų kultūrą, vertybes, lyčių lygybę, taip pat išmoksta svajoti apie geresnę ateitį ir kartu su studentais ima planuoti žingsnius, kaip tą svajonę įgyvendinti.

Rekomendacijos Lietuvai

Susitikimo pabaigoje su S. Appelgren prakalbome apie migrantus Lietuvoje. Ji nuoširdžiai negalėjo patikėti, kad per pabėgėlių krizę į Lietuvą buvo perkelta vos keli šimtai asmenų, ir tų dauguma jau išvyko gyventi kitur. Tad paklausiau, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Švedijos, kad ši integracija vyktų sėkmingiau. „Visų pirma, nustokite vieni apie kitus šnekėti ir pradėkite kalbėtis akis į akį. Pažįstu daugybę švedų, kurie niekada nebuvo išsirengę į tokią kelionę, kurie nežino ir nesupranta, ką iš tikrųjų patyrė tie žmonės. Tad pradėkite su jais kalbėtis, išsiaiškinkite, ko atvykėliams reikia, kaip galima būtų jiems padėti, – aiškino S. Appelgren. – Įtraukimas vien į formalią sistemą žlugdo. Mes esame žmogiškosios būtybės, mums reikia vieniems kitų energijos, perspektyvų, idėjų, tad kiekvienam atvykusiam migrantui duokite mentorių. Remkite tuos žmones nuo pirmos dienos, kad jie iš tiesų taptų šalies ir kultūros dalimi.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"