Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

EK atstovė: lėšų patenkinti ES šalių poreikius – per mažai, tačiau tokia realybė

 
Europos Komisijos (EK) narė Corina Cretu./
Europos Komisijos (EK) narė Corina Cretu./ AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos biudžeto nepakanka visų šalių poreikiams patenkinti, tačiau biudžetas – sąžiningas, sako už ES regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Corina Cretu. Komisarė žurnalistams Taline pasakojo besitikinti, kad susitarimas tarp šalių narių dėl sumažėjusio biudžeto bus pasiektas laiku, antraip tūkstančiams projektų įvairiose Europos šalyse iškiltų grėsmė.

Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pateikė pasiūlymus dėl sanglaudos politikos reglamentų, kuriuose nustatomos Europos struktūrinių ir investicijų bei kitų pasidalijamojo valdymo ES fondų įgyvendinimo taisyklės.

EK siūlo, kad 2021–2027 m. sanglaudos politikai būtų skirta 11 proc. mažiau lėšų nei 2014–2020 m. laikotarpiu. Pagal EK pasiūlymą, Lietuvai sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti 24 proc. – iki 5,6 mlrd. eurų. Panašiai lėšos mažės ir kitoms sparčiai išsivysčiusias šalis besivejančioms ES valstybėms narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija.

Nepakankamai, bet sąžiningai

„Sanglaudai siūloma skirti 374 mlrd. eurų. Nuoširdžiai manau, kad to nepakanka patenkinti visų poreikius. Tačiau turime pripažinti realybę – tai sąžiningas ir subalansuotas biudžetas, turint omenyje, kad praradome šalį, kuri yra antroji pagal įnešamas lėšas (Jungtinę Karalystę), bei kitus iššūkius – sienų kontrolę, migraciją ir kitus dalykus.

Taigi, tikrai manau, kad biudžetas sąžiningas. Žinoma, kai kurios šalys nepatenkintos. Tačiau ir aš nesu patogioje padėtyje, nes norėčiau, kad šalims finansavimas nemažėtų. Kai kurios šalys dalį paramos praranda dėl ekonominio progreso“, – kalba C. Cretu.

Sanglaudos biudžetas, pasak jos, dabar yra Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento (EP) rankose. Tikimasi sklandžių derybų ir ilgai netruksiančių sprendimų.

„Kaip už regioninę politiką atsakingai komisarei, man labai svarbu, kad derybos būtų baigtos iki EP rinkimų, kad biudžetą galėtume pradėti įgyvendinti jau nuo pirmosios 2021-ųjų dienos. Jei uždelsime, tūkstančiams projektų kils grėsmė.

Yra šalių, kuriose bendrasis produktas vienam žmogui smunka, ir, žinoma, mes privalome jiems padėti. 75 proc. iš mūsų 374 mlrd. eurų biudžeto skiriama besivystantiems regionams. Tai ir yra sanglaudos politikos logika – kuo turtingesnis esi, tuo mažiau pinigų gauni. Taigi, investuojame ten, kur to labiausiai reikia“, – tikina komisarė.

Pašnekovė pastebi, kad Europoje yra šalių, kuriose žmonių skaičius padvigubėjo, tačiau paramos intensyvumas liko toks pats.

Yra šalių, kuriose bendrasis produktas vienam žmogui smunka, ir, žinoma, mes privalome jiems padėti.

„Tokia yra Europos realybė – kai kurios šalys auga, o kitos po ekonominės krizės neatsigavo“, – sako ji.

Tikisi išvengti blogiausio scenarijaus

ES šalys reiškia nemažai kritikos ir priešinimosi siūlomam biudžetui, tačiau, pasak C. Cretu, tikimasi išvengti blogiausio scenarijaus.

„Tikiuosi, kad biudžetas atmestas nebus. Nenoriu galvoti apie blogiausią scenarijų, nes ši (sanglaudos – LRT.lt) politika svarbi visoms šalims. Tikiuosi šalys supras, jog ES biudžetui reikia daugiau pinigų, kad galėtume patenkinti visus poreikius. Kaip jau sakiau, galiausiai šalių vadovai sprendžia savo žmonių ateitį. Tai susiję ne su politika, o su žmonių gerovės kėlimu.

Norint pagerinti žmonių būvį, reikia rasti sutarimą. Praėjusį kartą derybos truko dvejus metus. Dabar esame nusiteikę optimistiškiau ir tikimės vienerių metų. Bet niekada negali žinoti, gali ir būti ir atidėliojimų“, – pažymi pašnekovė.

Ji sako nemėgstanti valstybių skirstyti į donores ir gavėjas, nes dėl sanglaudos politikos laimi visos šalys.

„Kaip pinigai bus paskirstyti, yra kiekvienos šalies reikalas. Mes esame tam, kad padėtume. Visoje Europoje tos pačios problemos – tušti kaimai, mažėjantis gyventojų skaičius, senstanti populiacija. Į visa tai privalome atsižvelgti.

Iki 2050-ųjų 80 proc. ES žmonių gyvens urbanizuotose vietovėse. Turime galvoti, kaip susieti urbanizuotas ir kaimiškąsias vietoves“, – tikina C. Cretu.

Tvirtina nebaudžiantys nepaklusniųjų

LRT.lt anksčiau rašė apie tai, kad nepatenkinta Lenkijos, Vengrijos politikos kryptimi, EK numato, jog finansavimas šalims turėtų būti labiau susietas su jų pagarba ES demokratinėms vertybėms, migracijos politikos Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tikslais.

„Metas nuspręsti, kaip galėtų būti sustiprintas ES finansavimo ryšys su pagarba fundamentalioms ES vertybėms“, – anksčiau buvo teigiama EK pareiškime.

Tačiau C. Cretu tvirtina, kad tai nėra bausmė už ES nepatinkančius sprendimus, pažeidimus, teismų reformą, imigrantams nepalankią politiką.

„Tai nėra bausmė. Kai Lenkija 2004-aisiais Įstojo į ES, BVP rodiklis vienam gyventojui siekė 48 proc. ES vidurkio. Dabar jis siekia 75 proc. Jei vertintume vien tik BVP dalį vienam gyventojui, tuomet Lenkija prarastų dar daugiau. Dabar atsižvelgiame ir į švietimą, klimato kaitą, jaunimo nedarbo lygį. Nubausti Lenkiją, kai ši ir toliau lieka gavėja? Ar tai bausmė?“ – klausia ES komisarė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"