Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Donaldo Trumpo mūšis su Jungtinėmis Tautomis: antras raundas

 
2018 09 25 11:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas per vieną iš praeitų metų JT Generalinės Asamblėjos sesijos renginių. /
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas per vieną iš praeitų metų JT Generalinės Asamblėjos sesijos renginių. / SIPA/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę apie 120 pasaulio vadovų ir aukšto rango pareigūnų renkasi Niujorke, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos renginiuose. Neišvengiamai daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šiandien sakys kalbą per bendruosius debatus, o rytoj vadovaus specialiam JT Saugumo Tarybos posėdžiui.

Praeitais metais JAV prezidentas savo kalba pasinaudojo, kad pristatytų, ką jo šūkis „Amerika – pirmiausia“ reikš tarptautinei bendruomenei. Stovėdamas prieš diplomatus ir valstybės vadovus D. Trumpas jiems leido suprasti, jog nuo šiol JAV vykdys daug labiau nacionalistinę ir protekcionizmu grįstą politiką, kuri neišvengiamai kirsis su tarptautinės bendruomenės interesais.

Per pastaruosius metus JAV pasitraukė iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ir jos švietimo, mokslo bei kultūros organizacijos UNESCO.

D. Trumpas versus pasaulio tvarka

Nuo tada D. Trumpas ir jo administracijos atstovai ėmėsi nemažai prieš JT nukreiptų veiksmų: pasitraukė iš tokių institucijų kaip JT Žmogaus teisių taryba ir jos švietimo, mokslo bei kultūros organizacija UNESCO. O šį mėnesį Baltieji rūmai pagrasino JT mandatą turinčiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kad imsis priemonių, jei šis pradės tyrimą dėl amerikiečių karių galimų nusikaltimų Afganistane.

Kaip rašo „The Washington Post“, per pastaruosius metus JAV prezidentas metė iššūkį nusistovėjusiai pasaulio tvarkai: jis suabejojo Amerikos įsipareigojimais ilgalaikėms sąjungininkėms bei ėmėsi prekybos karų.

Šiandien skambėsiančią D. Trumpo kalbą parašė Stephenas Milleris – prezidento patarėjas, kuris garsėja savo priešiškumu imigrantams ir tokioms tarptautinėms institucijoms kaip JT. Be to, nuo to laiko, kai pernai D. Trumpas sakė savo kalbą JT, jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais tapo Johnas Boltonas, kuris yra vienas aršiausių JT kritikų Baltuosiuose rūmuose.

„Bus parodyta Amerikos žmonių, o ne tarptautinės bendruomenės valia“, – praeitą savaitę teigė Baltųjų rūmų ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley.

Nenuostabu, kad toks JAV prezidento požiūris ne itin džiugina JT pareigūnus bei nemažai kitų valstybių vadovų.

„Aš nemėgstu suasmeninti dalykų, – žurnalistų paklaustas, ar D. Trumpas yra grėsmė, teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, tačiau pridūrė: –Skirtingose srityse ir dėl įvairių priežasčių žmonių pasitikėjimas politinėmis institucijomis, valstybių pasitikėjimas viena kita ir daugelio žmonių pasitikėjimas tarptautinėmis organizacijomis sumenko.“

Skirtingi požiūriai

Kaip rašo „The Washington Post“, ši savaitė Jungtinėse Tautose parodys kardinaliai skirtingas Baltųjų rūmų strategijas sprendžiant du ilgalaikius geopolitinius iššūkius.

Praeitais metais sakydamas savo pirmąją kalbą JT D. Trumpas pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, o jos lyderį pavadino žmogumi raketa. Kim Jong Unas neliko skolingas ir JAV prezidentą išvadino pamišusiu kvailiu. Tačiau šiandien situacija yra dramatiškai pasikeitusi. Po JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo Singapūre tarp abiejų valstybių vyksta derybos, tad tikėtina, kad savo kalboje D. Trumpas nepamirš pagirti Pchenjano dėl jo pastangų.

Tačiau istorija su Iranu visiškai kitokia. Manoma, jog D. Trumpas gins savo poziciją, kad pasitraukimas iš branduolinio susitarimo bei sankcijų Teheranui įvedimas, suerzinę Amerikos sąjungininkes, duoda rezultatų.

Trečiadienį D. Trumpas pirmą kartą pirmininkaus Saugumo Tarybos posėdžiui, skirtam masinio naikinimo ginklų neplatinimui aptarti, tačiau planuojama, kad daugiausia dėmesio bus skiriama Iranui.

„Norime užtikrinti, kad Iranas supranta, jog pasaulis stebi. Tai pagrindinė priežastis šiam susitikimui“, – kiek anksčiau šį mėnesį teigė N. Haley.

Tikėtina, kad kitos valstybės ieškos būdų, kaip viešai ir privačiai imtis priemonių pasipriešinti Baltųjų rūmų užmojams. Artimas JAV sąjungininkas, Japonijos premjeras Shinzo Abe JT susitikimo paraštėse susitiks su Irano prezidentu Hassanu Rouhani.

„Analitikai Tokijuje tai interpretavo, ir, mano nuomone, teisingai, kaip šiokį tokį pasipriešinimą prezidentui D. Trumpui, lyg pareiškimą, kad kaip ir kiti pasaulio lyderiai, Sh. Abe darys tai, kas jam atrodo būtina, nes D. Trumpas nepadeda jam taip, kaip jis tikėjosi Šiaurės Korėjos ir prekybos klausimais“, – televizijai ABC teigė Michaelas Greenas iš tyrimų centro „Center for Strategic and International Studies“.

Palestiniečių ir rohinjų klausimas

Paprastai per JT Generalinės Asamblėjos sesijas iškeliamos pagrindinės pasaulį krečiančios humanitarinės krizės, ir šis susitikimas taip pat nebus išimtis.

Nemažai dėmesio turėtų būti skiriama 700 tūkst. rohinjų, kurie glaudžiasi pabėgėlių stovyklose Bangladeše, netoli sienos su Mianmaru. Neseniai paskelbtame JT tyrime teigiama, kad Mianmaro kariuomenės pareigūnai gali būti kalti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų per praeitais metais vykdytą etninio valymo kampaniją. Manoma, kad Bangladešo premjerė Sheikh Hasina paragins tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų aktyviau spręsti šį klausimą. Pastaruoju metu vis didesnio pasmerkimo sulaukianti faktinė Mianmaro vadovė Aung San Suu Kyi nežada atvykti į Niujorką.

Palestiniečių bendruomenei, kurios nemaža dalis daugiau nei pusę amžiaus gyvena pabėgėlių stovyklose, ši Jungtinių Tautų savaitė gali turėti rimtų pasekmių. Istoriškai JT ir ypač Generalinė Asamblėja buvo palestiniečių klausimui gana palankus forumas. Tačiau D. Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, o vėliau ir nutraukti paramą Palestinos institucijoms bei JT agentūrai, kuri remia milijonus palestiniečių, finansuoja mokyklas ir sveikatos institucijas, šiai tautai kelia beprecedentį iššūkį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"