Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Donaldas Trumpas skelbia naujų santykių su Rusija pradžią

 
Akistata Helsinkyje buvo pirmas JAV ir Rusijos vadovų oficialus susitikimas. / 
Akistata Helsinkyje buvo pirmas JAV ir Rusijos vadovų oficialus susitikimas. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Po audringo NATO viršūnių susitikimo Briuselyje, kur jis smarkiai sukritikavo Aljanso nares, bei vizito Jungtinėje Karalystėje, kai pažemino jį priėmusią ministrę pirmininkę Theresą May, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kelionę Europoje vakar užbaigė Helsinkyje. Jo teigimu, JAV ir Rusijos santykiai iki šiol buvo blogiausi per visą istoriją, tačiau susitikimas su Vladimiru Putinu reiškia dialogo pradžią.

Akistata Helsinkyje buvo pirmas šių valstybių vadovų oficialus susitikimas. Iki tol dabartiniai Rusijos ir JAV prezidentai buvo susidūrę du sykius, tačiau tik tarptautinių konferencijų užkulisiuose.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas demonstravo, kad yra patenkinti derybomis Helsinkyje.

Kaip jam jau įprasta, V. Putinas atvyko vėliau, nei planuota, taip priversdamas savo kolegą laukti. Rusijos prezidento lėktuvas Helsinkyje nusileido kaip tik tuomet, kai turėjo prasidėti susitikimas su JAV prezidentu. D. Trumpas neliko skolingas: jis į derybas Suomijos prezidento rūmuose iš savo viešbučio išvyko taip, kad tenai jo luktelėti turėtų V. Putinas. Dėl to dviejų lyderių pokalbis prasidėjo beveik valanda vėliau, nei numatyta.

Tačiau neatrodo, kad toks vėlavimas būtų aptemdęs susitikimą, kuris truko daug ilgiau, nei buvo planuota. Per bendrą spaudos konferenciją, į kurią abiejų valstybių vadovai atvyko šypsodamiesi, D. Trumpas ne tik nerado kritiškų žodžių V. Putinui, bet ir atrodė patikėjęs Rusijos prezidento teiginiais, kad Maskva nesikišo į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Raganų medžioklė

Kai vienas žurnalistas JAV prezidento paklausė, kuo jis labiau tiki: savo šalies žvalgybos agentūromis ar Rusijos prezidentu, kai kalbama apie kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, D. Trumpas atsakė: „Prezidentas V. Putinas sako, kad tai (darė – aut.) ne Rusija. Aš nematau priežasties, kodėl tai turėjo būti ji.“

V. Putinas dar sykį pakartojo, jog Maskva į JAV vidaus politika, įskaitant ir rinkimus, niekada nesikišo, tačiau pripažino norėjęs, kad juos laimėtų D. Trumpas, nes jis pasisakė už „santykių su Rusija normalizavimą“.

JAV žvalgybos agentūros dar 2016 metais padarė išvadą, kad Maksva bandė paveikti Amerikos prezidento rinkimus D. Trumpo naudai. Negana to, vos prieš kelias dienas JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus 12-ai Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton kampanijos elektroninio pašto serverius per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Kaltinimus parengė specialusis prokuroras Robertas Muelleris – buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, kuris šiuo metu ir atlieka tyrimą dėl Rusijos kišimiosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Be kita ko, jis aiškinasi, ar kas nors iš D.Trumpo kampanijos atstovų buvo susimokę su Maskva, kad pakreiptų rinkimus respublikonų kandidato naudai.

Vos pranešus apie šiuos kaltinimus, demokratų lyderiai nedelsdami paragino D. Trumpą atšaukti susitikimą su V. Putinu. Akivaizdu, kad šio prašymo JAV prezidentas nepatenkino. Negana to, prieš porą valandų iki susitikimo su V. Putinu D. Trumpas dėl įtemptų JAV ir Rusijos santykių kaltino ne Maskvą, o Vašingtoną, savo tviterio paskyroje parašydamas: „Mūsų santykiai su Rusija NIEKADA nebuvo blogesni dėl daugelio JAV kvailumo bei bukagalviškumo metų ir dabar šios suklastotos raganų medžioklės!“ R. Muellerio vadovaujamą tyrimą JAV prezidentas dažniausiai vadina raganų medžiokle.

Regis, JAV prezidentas ne tik pamiršo sudėtingus dviejų supergalybių santykius per šaltąjį karą, bet ir nepaminėjo jokių kitų veiksnių, kurie Vakaruose paprastai įvardijami kaip įtampos su Maskva priežastys: 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, jos parama sukilėliams Ukrainoje ir Basharo al-Assado režimui Sirijoje, kišimasis į JAV ir kitų valstybių rinkimus ar Anglijoje įvykdyta „Novičiok“ ataka, už kurios, britų vyriausybės teigimu, slypi Maskva.

Kai kurie Suomijos gyventojai nebuvo patenkinti, kad susitikimas surengtas Helsinkyje. / AFP/Scanpix nuotrauka
Kai kurie Suomijos gyventojai nebuvo patenkinti, kad susitikimas surengtas Helsinkyje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Netrukus D. Trumpo žinutė buvo paskelbta ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyroje su užrašu „Mes sutinkame“.

Simbolinė V. Putino pergalė

Dar iki susitikimo kai kurie ekspertai ir žurnalistai simbolinę pergalę skyrė V. Putinui. Visų pirma, Rusijos prezidentas į Helsinkį atvyko pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, kuris buvo puiki viešųjų ryšių kampanija. Per susitikimą Helsinkyje D. Trumpas net kelis kartus V. Putiną pasveikino puikiai suorganizavus čempionatą.

Antra, dviejų lyderių akistata įvyko praėjus vos kelioms dienos po D. Trumpo vizitų Briuselyje ir Londone, kur jis padidino trintį tarp JAV ir jų sąjungininkių Europoje.

Kaip rašė „The New York Times“, į įvykius ar reiškinius, kurie kursto susiskaldymą pačiose Jungtinėse Valstijose ar tarp Amerikos ir jos sąjungininkų, Maskva žvelgia kaip į pergalę. „Pasitelkdamas programišius, dezinformacijos kampaniją bei remdamas kraštutinės dešinės populistines jėgas Europoje, V. Putinas ilgai siekė suskaldyti Vakarus ir sujaukti nusistovėjusią geopolitinę tvarką. O štai D. Trumpas, kuris nuolat užsipuola Europos lyderius ir pradėjo prekybos karą su kai kuriomis artimiausiomis Amerikos sąjungininkėmis, dabar iš esmės šį darbą daro už jį“, – teigiama „The New York Times“ prieš susitikimą išspausdintame straipsnyje.

D. Trumpo nuolatinės tirados NATO atžvilgiu ir pyktis ant Europos Sąjungos dėl prekybos klausimų stebina net komentatorius Rusijoje. „Mes stebime kai ką itin neįprasto, tai, ko nepavyko pasiekti net Sovietų Sąjungai: JAV ir Vakarų Europos susiskaldymą. To nepavyko pasiekti tuomet, bet, regis, tai vyksta valdant D. Trumpui“, – neseniai per Rusijos valstybinės televizijos Pirmąjį kanalą vienoje laidoje kalbėjo tyrimų centro „Rusijos euroatlantinio bendradarbiavimo asociacijos“ pirmininkė Tatjana Parchalina.

Pasak „The New York Times“, susitikimas V. Putinui suteikia galimybę atkurti tai, ką jis ir D. Trumpas laiko natūralia pasaulio tvarka – tokia, kur tradicinės diplomatinės sąjungos nėra savaime suprantamos, mažesnės valstybės iš esmės yra nesvarbios, o didžiosios galybės veikia atsižvelgdamos, visų pirma, į savo nacionalinius interesus. Čia Rusijai skirtas vienas pagrindinių vaidmenų.

Priešininkė Europos Sąjunga

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

D. Trumpo susitikimas su Rusijos prezidentu Helsinkyje yra paskutinė jo viešnagės Europoje stotelė. Per vizitus neišvengta kontroversijų.

Vladimiras Putinas dar sykį pakartojo, jog Maskva į JAV vidaus politiką, įskaitant ir rinkimus, niekada nesikišo, tačiau pripažino norėjęs, kad juos laimėtų Donaldas Trumpas.

Briuselyje D. Trumpas užsipuolė Vokietiją, o paskui tvirtino, kad sąjungininkės sutiko „reikšmingai“ padidinti gynybai skirtus biudžetus, tačiau kitų šalių vadovai kiek suabejojo šiuo teiginiu.

Per viešnagę Jungtinėje Karalystėje taip pat būta nesklandumų. D. Trumpas, duodamas interviu laikraščiui „The Sun“, labai kritikavo Th. May strategiją dėl „Brexito“ ir tvirtino, kad atsistatydinęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas būtų puikus ministras pirmininkas.

JAV lyderis taip pat teigė, kad dėl imigracijos iš Afrikos savo charakterį praranda ir Vidurio bei Rytų Europa, o Europos Sąjungą sekmadienį jis pavadino didžiausiu Jungtinių Valstijų priešu „dėl to, ką ji daro su mumis prekybos klausimais“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"