Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Diplomatų išsiuntimas – smūgis šnipų tinklams

 
2018 03 28 18:40
Pirmiausia rusų diplomatai buvo išprašyti iš Londono./AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos
Pirmiausia rusų diplomatai buvo išprašyti iš Londono./AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakarų valstybės demonstruoja kaip niekada tvirtą paramą Londonui ir stebėtiną vienybę atkertant Maskvai už Solsberyje surengtą cheminę ataką. Diplomatų išsiuntimas ilgiems metams suduos smūgį Rusijos šnipų tinklams ir yra tiksliai tai, ko prašė premjerė Theresa May.

Dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų 19 Europos Sąjungos (ES) narių, įskaitant Didžiąją Britaniją, išsiuntė arba priėmė sprendimą išsiųsti 151 rusų diplomatą. Tai atsakas į buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga pietiniame Anglijos Solsberio mieste. Dėl šios atakos kaltinama Maskva.

Masinis diplomatų išsiuntimas turės reikšmingą poveikį Rusijos veiklai – sumažins jos galimybes vykdyti žvalgybą NATO šalyse.

Didžioji Britanija kovo 14 dieną paskelbė, kad išsiunčia 23 rusų diplomatus. Jie jau išvykę iš šalies. Šią savaitę sprendimus dėl bendrai 35 rusų diplomatų išsiuntimo priėmė dar 18 Europos Sąjungos narių: Belgija (1), Vengrija (1), Vokietija (4), Nyderlandai (2), Danija (2), Airija (1), Ispanija (2), Italija (2), Latvija (1), Lietuva (3), Lenkija (4), Suomija (1), Prancūzija (4), Kroatija (1), Čekija (3), Švedija (1), Estija (1) ir Rumunija (1).

Apie 26 rusų diplomatų išsiuntimą paskelbė ir septynios kitos šalys: Australija (2), Albanija (2), Kanada (4), Makedonija (1), Moldova (3), Norvegija (1) ir Ukraina (13). Anksčiau 60 rusų diplomatų išprašė JAV. Tą patį ruošėsi padaryti ir Naujoji Zelandija, bet jos vyriausybė pranešė, kad nerado šalyje nė vieno, vykdančio žvalgybinę veiklą, tad nėra ką išsiųsti.

Pasidalijo žvalgybine informacija

Šalys pabrėžia, jog išsiunčia asmenis, kurie iš tiesų yra Rusijos žvalgybos agentai, dirbantys diplomatinėje priedangoje. Daugiau šalių prisidėti prie šio koordinuoto atsako paskatino tai, kad Didžioji Britanija pasidalijo su sąjungininkėmis „precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu“. Londonas akcentuoja, kad ataka Solsberyje buvo įvykdyta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui demonstruojant „beatodairišką elgesį“. Rusija ne kartą taikėsi į disidentus ir pastaraisiais metais naudojo agresiją – nuo Krymo aneksijos iki kibernetinių atakų.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sakė, kad masinis diplomatų išvarymas yra „smūgis, po kurio atsigauti Rusijos žvalgybai prireiks daugelio metų“. Jo teigimu, tai „galėtų tapti posūkio tašku“.“Didžiosios Britanijos partnerės susivienijo prieš Kremliaus beatodairiškas ambicijas“, – rašo B. Johnsonas laikraštyje „The Times“. Rusija mėgino nukreipti dėmesį pateikdama keliolika paaiškinimų. „Buvo laikas, kai ši abejonių sėjimo taktika galėjo būti veiksminga, tačiau daugiau nieko neapkvailinsit. Manau, kad vakar buvo ta akimirka, kai visiems buvo demaskuotas propagandos mašinos cinizmas“, – rašo B. Johnsonas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad Rusija „neįvertino NATO sąjungininkių vienybės“, masinis diplomatų išsiuntimas turės reikšmingą poveikį Rusijos veiklai – sumažins jos galimybes vykdyti žvalgybą NATO šalyse ir tose valstybėse, iš kurių išsiunčiami diplomatai. Jis pranešė, kad maksimalus Rusijos misijos Aljanse dydis mažinamas trečdaliu – nuo 30 iki 20 darbuotojų. Aljansas išsiųs septynis rusų diplomatus, kad pademonstruotų, jog Maskvos veiksmai turės „kainą ir pasekmių“.

„Atėmiau akreditaciją iš 7 Rusijos misijos NATO darbuotojų. Taip pat nepatenkinsiu dar 3 prašymų suteikti akreditaciją. Tai nusiųs aiškią žinią Rusijai, kad jų nepriimtinas elgesio modelis turi kainą ir pasekmių“, – sakė J. Stoltenbergas. Tačiau NATO galutinai neatsisako bendrauti su Maskva ir pabrėžia nenorinti naujo šaltojo karo.

Jungtinės Valstijos išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, kurie iš tikrųjų veikė kaip žvalgybos pareigūnai, tarp jų 12 Rusijos atstovų Jungtinėse Tautose. Be to, JAV uždarė Rusijos konsulatą Siatle. Ten rusų diplomatai stebėjo netoliese esančią Kitsapo povandeninių laivų bazę ir „Boeing“ padalinį.

Tai daugiausia kada nors iš JAV išsiųstų rusų arba sovietų agentų. Donaldo Trumpo pirmtakas Barackas Obama 2016 metais dėl įtariamo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus išsiuntė 35 diplomatus.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas prilygino Skripalių apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje „Rusijos vyriausybės įvykdytam pasikėsinimui nužudyti, gana akivaizdžiai panaudojant cheminę medžiagą“. Pasak J. Mattiso, tai yra dalis Rusijos strategijos vykdyti operacijas, o tada neigti atsakomybę už jas, siekiant supriešinti Vakarus.

Piktinasi šantažu

Maskva kategoriškai neigia kaip nors susijusi su Skripalių apnuodijimu ir verčia kaltę Londonui. Reaguodama į rusų diplomatų išsiuntimą Maskva išsiuntė ir britų diplomatus bei uždarė Britų tarybą. Rusijos ambasada Vašingtone paprašė savo sekėjų „Twitter“ tinkle balsuoti, kurį JAV konsulatą reikėtų uždaryti: Vladivostoko, Sankt Peterburgo ar Jekaterinburgo. Rusija pažadėjo, kad atsakys ir į paskesnius koordinuotus šalių veiksmus.

„Mes atsakysime, neabejokite! Niekas nenori taikstytis su tokiu storžievišku elgesiu ir mes nesitaikstysime“, – konferencijos Uzbekistane užkulisiuose sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak jo, koordinuotas tarptautinės bendruomenės atsakas yra Vašingtono „milžiniško spaudimo, milžiniško šantažo“ rezultatas. Taip jis atkartojo seną Kremliaus giesmę, kad valstybės, kurios tik imasi Maskvai neparankių veiksmų, neva nėra savarankiškos ir paklūsta JAV diktatui.

„Rusijos ir Vakarų santykiuose prasideda visaverčio šaltojo karo laikotarpis“, – dienraštyje „Vedomosti“ pareiškė užsienio politikos apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas. Prokremliškas dienraštis „Izvestija“ pasmerkė šį „rusofobišką sąspietį“, o „Nezavisimaja gazeta“ pabrėžė, kad „niekada anksčiau nėra buvę tokio koordinuoto išsiuntimo“.

ES narės, kurios neišsiuntė diplomatų

Tik maža saujelė ES narių dėl įvairių sumetimų neišsiuntė Rusijos diplomatų. Dalis šių šalių palaiko artimus ryšius su Rusija, o ši savo ruožtu juos ypač puoselėja su atskiromis ES narėmis bei radikaliomis partijomis, taip siekdama susilpninti Europą ir pakirsti ES sankcijas. Dėl jų Rusijai ir jos politikams daug kur pasaulyje užtrenktos durys. Sankcijos skaudžiai atsiliepia Rusijos ekonomikai ir atkerta ją nuo pasaulio technologinės pažangos.

Tad kurios Europos šalys neišsiuntė Rusijos diplomatų ir kodėl?

Siena, juosianti Rusijos ambasadą Vašingtone.
Siena, juosianti Rusijos ambasadą Vašingtone.

Portugalija

Šalis laikoma viena seniausių Didžiosios Britanijos, tiksliau – Anglijos, sąjungininkių, jų diplomatiniai ryšiai siekia 1147 metus. Tačiau Lisabona nusprendė neišsiųsti rusų diplomatų. Portugalijos užsienio reikalų ministerija apsiribojo pareiškimu, kad „koordinuoti veiksmai Europos lygiu yra geriausias būdas reaguoti į situaciją“. Neaišku, kiek tiksliai Rusijos diplomatų veikia Lisabonoje, bet jų nėra daug. Greičiausiai Portugalija nerado priežasties baimintis dėl savo saugumo ir išmesti ką nors iš jų.

Liuksemburgas

Ministras pirmininkas Xavier Battelis sakė laukiąs Solsberio tyrimo rezultatų ir tik tada spręs, kokių veiksmų imtis. Liuksemburge Rusijos diplomatinis personalas yra labai mažas. Kunigaikštystei nepavyko įrodyti, kad kuris nors diplomatų būtų šnipas ar veiktų prieš Liuksemburgo interesus. Tačiau savo ambasadorių Maskvoje Liuksemburgas atšaukė konsultuotis.

Malta

Salos vyriausybė pareiškė „visiškai remianti“ Jungtinę Karalystę ir koordinuotą atsaką išsiunčiant Rusijos diplomatus. „Mes patys to nedarome, nes mūsų diplomatinė misija Maskvoje labai maža ir bet koks Rusijos atsakas iš esmės nutrauktų diplomatinius santykius“, – aiškino vyriausybės atstovas. Tačiau, jo žodžiais, toks sprendimas nesumažina Maltos paramos Jungtinei Karalystei ir saugumo partneriams. Malta savo sprendimą suderino su Jungtinės Karalystės vyriausybe bei Europos Taryba, ir šios priėmė Maltos argumentus.

Antra vertus, yra žinoma, kad Malta padeda turtingiems rusams įsigyti Europos Sąjungos pasus per teisėtą, bet neskaidrią ir prieštaringą vizų mainais į investicijas programą.

Graikija

Graikiją ir Rusiją sieja seni istoriniai bei religiniai saitai, o dabartinė Graikijos vyriausybė puoselėja ypač artimus ryšius su Kremliumi. Valdančiosios „Syriza“ partijos nariai palaiko ypatingus verslo ir ekonominius santykius su įtakingais Rusijos elito verslininkais. Šios partijos koalicinė partnerė „Anel“ yra atvirai prorusiška. Per ES viršūnių susitikimą praėjusią savaitę graikų premjeras Alexis Tsipras pareiškė solidarumą su Jungtine Karalyste ir Didžiosios Britanijos žmonėmis, bet kartu reikalavo tyrimo. Anksčiau Graikijos vyriausybė yra sakiusi, jog niekada netaikys sankcijų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinei narei.

Slovakjia

Ši Rytų Europos šalis laviruoja palaikydama santykius su Rusija. Šiuo metu jos pozicija Maskvos atžvilgiu švelnesė. Premjeras Peteris Pellegrini pavadino Rusijos diplomatų išsiuntimą „teatrališku gestu“.“Mes aiškiai pasakėme, kad nepasiduosime niekieno spaudimui ir nesiimsime bereikalingų teatrališkų veiksmų (...) Palauksime. Slovakijai nepakanka vien įsitikinimo dėl „labai tikėtinos“ Rusijos atsakomybės“, – sakė jis.

Austrjia

Kalbėdamas Kremliaus propagandinei naujienų agentūrai „Sputnik“ Austrijos vyriausybės atstovas Peteris Launsky-Tieffenthalis sakė, kad Viena „nesiims jokių priemonių valstybiniu lygiu“. „Mes ketiname išlaikyti dialogo su Rusija kanalą atvirą. Austrija yra neutrali šalis, tarsi tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau mes remiame sprendimą atšaukti ES ambasadorių iš Maskvos“, – pareiškė jis.

Į valdančiąją koaliciją įeinanti Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija FPO palaiko artimus ryšius su Kremliumi. Kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, FPO pareiškė, jog tai „Rusijos vidaus reikalas, kuris neturi rūpėti ES“. Austrijos užsienio reikalų ministras yra iš FPO.

Slovėnija

Užsienio reikalų ministras Karlas Erjavecas paskelbė trumpą pareiškimą, kuriame sakoma, kad šalis „laikosi Europos Tarybos priimto sprendimo, jog turi būti nustatyta, kas iš tikrųjų įvyko“. Liubliana didžiuojasi gerais diplomatiniais ryšiais su Rusija. Pernai premjeras sakė tikįs, jog jo šalis gali tapti „tiltu tarp dviejų supergalybių“. Mat 2001 metais Slovėnija jau buvo JAV ir Rusijos derybų tarpininkė, šalis šeimininkė, kai per viršūnių susitikimą pirmą kartą susitiko prezidentai George'as W. Bushas ir Vladimiras Putinas.

Bulgarija

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Bulgarija neišprašė rusų diplomatų, bet atšaukė iš Maskvos savo ambasadorių konsultuotis. Premjeras Boyko Borissovas sakė, kad ES parama Jungtinei Karalystei yra „bendras sprendimas, kurį mes remiame“, bet tuo pačiu metu Bulgarijos vyriausybė turi likti neutrali kaip ES pirmininkaujanti šalis. Bulgarijos sprendimui galėjo atsiliepti ir stiprūs jos istoriniai bei verslo ryšiai su Rusija.

Kipras

Sala Viduržemio jūroje – nuo seno turtingų rusų pamėgtas rojus. Kipro bankai laiko milijardus eurų Rusijos kapitalo. Turtingiems rusams Kipras pardavinėja ES pasus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"