Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Didžiausios grėsmės – terorizmas ir dezinformacija

 
2018 01 10 16:30
Emmanuelis Macronas yra vienas tų lyderių, kurie puikiai suvokia dezinformacijos grėsmę demokratijai ir būtinybę ją atremti. /
Emmanuelis Macronas yra vienas tų lyderių, kurie puikiai suvokia dezinformacijos grėsmę demokratijai ir būtinybę ją atremti. / Sipa/Scanpix nuotraukos

Švedijos saugumo tarnyba teigia susidurianti ne tik su padidėjusia terorizmo grėsme, bet ir su dezinformacija bei išgalvotomis naujienomis. Tą patį konstatuoja ir kitos šalys. Prancūzijos prezidentas siūlo naują įstatymą, kuris prieš rinkimus stabdytų melo platinimą internete.

Terorizmas tebėra labai aktualus Stokholmui po pernai balandį įvykdyto išpuolio, kai transporto priemone buvo užmušti 5 žmonės. Prieš kelerius metus Švedijos saugumo tarnybai (žinomai kaip „Sapo“) kėlė rūpestį maždaug 200 islamistų, o dabar jos akiratyje – 3000.

„Niekada anksčiau nesame to regėję per visą mano tarnybą, – sakė „Sapo“ direktorius Andersas Thornbergas, šį darbą dirbantis jau 30 metų. – Turime naują apibūdinimą to, kas tapo normalu.“

Švedijos vyriausybė nori, kad jau pradinėje mokykloje vaikai būtų mokomi atskirti netikras naujienas.

Lygiai tokį pat susirūpinimą kaip Švedija patiria ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Šiose šalyse grėsmę kelia asmenys, sugrįžę iš karo Irake bei Sirijoje, ir tai, kaip sparčiai radikalizuojasi tie, kurie niekur nebuvo išvykę. Vis dažnėja atvejų, kai smurto griebiasi asmenys, nesusiję su ekstremistų grupuotėmis – juos susekti ypač sunku.

Pasak A. Thornbergo, siekiant atremti tokias grėsmes būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Švedijos saugumo vadovas įsitikinęs, kad „Brexit“ nepakenks bendradarbiavimui su Jungtine Karalyste, tačiau jis, kaip ir kiti Europos saugumo tarnybų vadovai, labai sunerimęs, kad Europos Teisingumo Teisme gali apriboti priėjimą prie duomenų. Jeigu saugumo tarnybos nebegaus informacijos, kaip iki šiol, tai bus labai rimta problema, nes informacija yra esminis įrankis įtariamųjų kontaktams susekti.

Bauginimas, šnipinėjimas, kišimasis

Naujas dalykas, su kuriuo tenka susidurti saugumo tarnyboms, yra politinis kišimasis iš užsienio. „Mes Švedijoje nebūsime kuklūs ir tiesiai pasakysime, jog šiuo požiūriu didžiausia grėsmė mūsų saugumui yra Rusija“, – teigė A. Thornbergas.

Ekspertai mano, kad Švedijoje vykstantys debatai, ar tradiciškai neutralumo besilaikanti šalis turėtų suartėti su NATO, pavertė ją kitoje Baltijos jūros pusėje esančios didžiosios kaimynės taikiniu. Prieš trejus metus Švedijos vandenyse net buvo pastebėtas rusų povandeninis laivas. Pasak ekspertų, toks elgesys – bauginimas, šnipinėjimas ir kišimasis – būdingas Rusijai. Dar blogiau tai, kad ji linkusi smarkiai rizikuoti ir toli planuoti.

Pasak A. Thornbergo, dezinformacijos srautas 2018 metais gali būti dar didesnis nei iki šiol, šiai Skandinavijos šaliai rengiantis rinkimams rugsėjį. Jis patikino, kad Švedijos saugumo tarnyba tam rengiasi, mokosi, gauna informacijos iš užsienio šalių bei jų atitinkamų tarnybų ir stengsis „apginti Švedijos rinkimus“. Yra daug tokios dezinformacijos pavyzdžių, įskaitant dokumentus apie ginklų sandorius su Ukraina, kuriuose puikuojasi padirbtas Švedijos užsienio reikalų ministro parašas. Kitas Švedijos pareigūnų pateiktas pavyzdys – melagingas straipsnis apie buvusį ministrą, steigiantį grupę kovai su euroskeptikais. Šią dezinformaciją pasigavo Rusijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaida prieš pat „Brexit“ referendumą Jungtinėje Karalystėje. Kitos istorijos, tokios kaip apie musulmonų nusiaubtą bažnyčią, automatiškai išplito per socialinių tinklų paskyras (vadinamuosius botus), įsikūrusias už šalies ribų. Panašiais atvejais sunku įrodyti, kas už viso to slypėjo. Dažnai atrodo, jog tokių publikacijų tikrasis tikslas yra ne tiek prakišti tam tikrą požiūrį, o skaldyti ir pakirsti pasitikėjimą, taip pat ir pačia žiniasklaida. A. Thornbergas tai įvardija kaip siekį sėti netikrumą visuomenėje. Pasak jo, Švedija susidūrė su Rusijos ir Kinijos šnipinėjimu bei kibernetiniais įsilaužimais į šalies infrastruktūrą. Suklastotos naujienos tampa tema, kuria vis daugiau kalbama visuomenėje, bet saugumo tarnyba įsikiša tik tuomet, kai už jų stovi užsienio valstybė.

Dezinformaciją stebi ir Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB). Ji analizuoja, kaip melaginga informacija gali paveikti gyventojų gerovę, visuomenės veiksnumą ir tokias pamatines vertybes kaip žodžio laisvė, demokratija bei individo teisės.

Švedijos visuomenė ir pati mėgina gintis nuo dezinformacijos. Žiniasklaidos organizacijos remia nepriklausomą faktų tikrinimą, o vyriausybė nori, kad jau pradinėje mokykloje vaikai būtų mokomi pastebėti ir atskirti netikras naujienas.

Šių metų visuotiniai rinkimai Švedijoje bus gera proga pamatyti, ar visa tai veikia. A. Thornbergas tvirtina, kad Švedijos saugumo tarnybos atvirumas, kiek tai įmanoma, yra dalis strategijos. Saugumo tarnybai svarbu pateikti visuomenei platesnį pavojaus paveikslą, ir ji stengiasi tai padaryti.

Andersas Thornbergas neketina būti kuklus ir tiesiai įvardija: Rusija kelia grėsmę.
Andersas Thornbergas neketina būti kuklus ir tiesiai įvardija: Rusija kelia grėsmę.

Neleis skleisti melo internete

Melagingos naujienos buvo ir prezidento Emmanuelio Macrono naujametės kalbos spaudai dėmesio centre. Prancūzijos vadovas siekia, kad 2018-ieji būtų paženklinti deramu atkirčiu dezinformacijai, kuri kelia didelę grėsmę demokratijai.

Kalbėdamas apie ją E. Macronas pirmiausia turėjo galvoje Prancūzijoje veikiančią Maskvos remiamą televiziją RT (anksčiau vadinosi „Russia Today“) ir žiniasklaidos projektą „Sputnik“, jie turi interneto svetaines prancūzų kalba. Gegužės mėnesį per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu E. Macronas žodžių į vatą nevyniojo ir apkaltino šias priemones skelbiant „šmeižikišką melą“ ir „melagingą propagandą“. Vėliau RT įkūrė prancūzišką televizijos kanalą, ir tai sukėlė reguliuotojų susirūpinimą.

E. Macronas atkreipė dėmesį, jog egzistuoja strategijos, skirtos abejonėms kurstyti, ir verčiančios manyti, kad viskas, ką kalba politikai ir žiniasklaida, daugiau ar mažiau yra melas. Kitaip tariant, socialiniai tinklai tapo dezinformacijos skleidėjais, todėl Prancūzijos vadovas užsimojo priversti juos būti atsakingus. Iki metų pabaigos jis siekia priimti kovos su netikromis naujienomis įstatymą, įpareigojantį socialinius tinklus rinkimų kampanijos metu skelbti, kam priklauso paskyros, kurių turinys už pinigus publikuojamas naujienų sraute.

Kita šio įstatymo dalis kelia daugiau klausimų. Jos tikslas – leisti blokuoti arba šalinti per rinkimus skleidžiamą melagingą turinį supaprastinta teismine tvarka. Tačiau kas bus įgaliotas inicijuoti tokius žingsnius ir kiek truks blokavimas?

Ryžtingai nusiteikęs E. Macronas nori eiti dar toliau – jis siekia uždrausti platformoms maišyti visų kategorijų informaciją ir priversti prisiimti atsakomybę. Taigi socialiniai tinklai gali sulaukti dar griežtesnių sankcijų. Tačiau tai vaikščiojimas labai plonu ledu. Mat atskirti tiesą nuo melo ne visada taip paprasta, dar sunkiau atskirti dezinformaciją nuo šališkos nuomonės. O didžiausias keblumas – kaip suderinti draudimus su žodžio ir informacijos laisve.

Įstatymo šalininkai tikina, jog šios priemonės padės apginti demokratiją, o priešininkai teigia atvirkščiai – kad ją pakirs. Tačiau Prancūzijos vyriausybė nebus pirmoji, bandanti įstatymais kovoti su melagingomis naujienomis. Vokietijoje pagal neseniai priimtą įstatymą socialiniams tinklams grės baudos iki 50 mln. eurų, jeigu jie skubiai nešalins melagingų naujienų ir neapykantos žinučių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"