Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria pabėgėliai Latvijoje

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš keletą dienų Muceniekų pabėgėlių centro vadovas Peteris Grūbe kalbėjosi su Latvijos radiju. Jis įvardijo, kas labiausiai kliudo atvykėliams integruotis į Latvijos visuomenę.

Nuo 1999 metų, kai buvo oficialiai atidarytas, centras priėmė apie 2500 atvykėlių. Daugiausia vienu metu apsistojusių asmenų buvo maždaug 130. Šiuo metu čia glaudžiasi 62 prieglobsčio prašytojai.

Pagal Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą Latvija įsileido 367 asmenis. Ne paslaptis, kad dauguma jų neužsibuvo. „Žmonės turi šeimas ir vaikų, tad dažnai gavę išmokas nusprendžia vykti į dosnesnes šalis, kur jų tautiečių bendruomenė yra didesnė, – sakė P. Grūbe. – Negali kaltinti žmonių, jei šie renkasi lengvesnį kelią.“

Nors gali pasirodyti, kad svetimšaliai nėra suinteresuoti likti Latvijoje, pabėgėlių centro vadovo žodžiais, dauguma tikrai būna motyvuoti čia pradėti gyvenimą. Tačiau išvykti paskatina įvairūs sunkumai: nesiseka pramokti latvių kalbos, neranda vietos gyventi, susiduria su visuomenės priešiškumu.

Žmonės, kuriems suteikiamas prieglobstis, paprastai gyvena Muceniekuose dar kurį laiką. Jie sprendžia formalumus, pavyzdžiui, pildo dokumentus, atidaro banko sąskaitą ir kita. Iš esmės šie asmenys palieka centrą po mėnesio, kai gauna teisinį statuso patvirtinimą.

Nors dauguma, atvykstančiųjų į Muceniekus, yra Sirijos, Afganistano ir Irako piliečiai, pastaruoju metu kreipiasi nemažai armėnų, azerbaidžaniečių, tadžikų ir rusų. Pareigūnų teigimu, kasmet šalies sieną nelegaliai kerta apie 200 žmonių, kurie pateikia prašymą suteikti prieglobstį.

P. Grūbe, duodamas interviu Latvijos radijui, minėjo norįs sumažinti šalies gyventojų nusistatymą prieš atvykėlius. „Migracija nėra toks siaubas, kaip ją kartais vaizduoja žiniasklaida“, – sakė jis.

Paklaustas, ko reikia centrui, kad veiktų sklandžiau, vadovas nurodė, jog jis ir taip gana gerai tvarkosi. „Problemos prasideda, kai žmonės palieka Muceniekus. Reikia panaikinti kliūtis, trukdančias atvykėliams integruotis į visuomenę, ir padėti kuo greičiau susirasti darbą bei vietą gyventi“, – dėstė P. Grūbe.

Pernai kovą Muceniekuose buvo atidarytas renovuotas priestatas. Dalis centro, kuriame yra sporto salė, biblioteka, kompiuterių klasė, erdvės vaikams, dušai ir skalbimo mašinos, yra prieinamas ir vietos gyventojams. Tai padeda geriau pažinti svetimšalius ir būti tolerantiškesniems.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"