Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Didysis Ukrainos kariuomenės iššūkis – ne Rusija, o korupcija

 
Sipa/Scanpix nuotrauka

Jau beveik ketverius metus beitęsiančiame kare su Rusijos remiamais separatistais kovojančios Ukrainos gynybos ministerija praėjusį mėnesį iškilmingai pranešė, kad įsigijo ir pristatė šimtą karinių greitosios pagalbos automobilių ir kad tokiu būdu buvo pagerintos pirmosios pagalbos sužeistiems kariams teikimo galimybės, rašo „The New York Times“.

Nepranešta liko tai, kad dalis greitosios pagalbos automobilių jau sugedo. Arba tai, kad automobiliai kariuomenei buvo nupirkti be jokio konkurso iš kompanijos, priklausančios pareigūnui, atsakingam už pirkimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ar tai, kad tas pareigūnas, Olegas Gladkovskis, yra senas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos draugas bei verslo partneris.

Denisas Gurakas tvirtino, kad „Ukroboronprom“ pati prokurorams išsiuntė apie 200 pranešimų apie korupciją konglomerato viduje, tačiau tik du iš jų baigėsi kaltinimais ir bausmėmis.

Ukrainos išlaidos gynybai ir saugumui nuo 2014 metų konflikto pradžios išaugo ir nuo 2,5 procentų bendro vidaus produkto 2013 metais šiemet siekia jau daugiau nei 5 procentus – apie 4,9 milijardus eurų.

Toks šuolis leido Ukrainai atstatyti savo nunykusią kariuomenę ir sėkmingai kovoti su prorusiškais separatistais bei sunkia ginkluote juos remiančiais rusais. Išlaidos 2018 metais dar labiau augs.

Tačiau tokie per Ukrainos pareigūnų ir verslininkų – neretai tų pačių asmenų – rankas tekantys pinigų upeliai sabotuoja Ukrainos kovą su korupcija – reiškiniu, kurį daugelis mato kaip patį pavojingiausią Ukrainos priešą.

Ši problema užsmaugė viltis, pažadintas 2014 metų vasarį, nuvertus buvusį Ukrainos prezidentą, valstybės korupcijos simbolį Viktorą Janukovyčių. Taip pat situacija nusivylė daugelis provakarietiškai nusiteikusių ukrainiečių, svarstančių, ko dar pareikalaus net dvi revoliucijas nuo 1991 metų išprovokavusi kova su korupcija.

„Jei Ukraina praras sielą korupcijai, nėra jokio tikslo kautis už savo kūną Donbase,“ – Ukrainą praėjusiais metais perspėjo Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Rexas W. Tillersonas.

Nuo 2014 metų Ukraina padarė akivaizdų progresą, kovodama su dujų versle įsišaknijusia korupcija. Valdant Viktorui Janukovyčiui dujų verslas buvo dideliu pajamų šaltiniu korumpuotiems magnatams. Buvo pertvarkyta valstybinė energijos kompanija „Naftogaz“, apribota priklausomybė nuo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“.

Tačiau karinės išlaidos atvėrė duris naujiems neskaidriems vidiniams sandoriams, kurių detalės yra slepiamos nuo viešumos.

„Korupcija energetikos sektoriuje sumažėjo, taigi ji persimetė į gynybą“, – sakė Nepriklausomo gynybos ir kovos su korupcija komiteto, Vakarų donorų išlaikomos tyrimų grupės, generalinė sekretorė Olena Tregub.

Ukrainietiškos korupcijos simboliu galima laikyti tris prabangias vilas, stovinčias pietų Ispanijos pakrantėje. Jų savininkai yra Petro Porošenka, Olegas Gladkovskis ir Ihoris Kononenko.

Olegas Gladkovskis pripažino, kad greitosios pagalbos automobilių pirkimas buvo įvykdytas be konkurso, tačiau nėra įrodymų, kad būtent jis pastūmėjo kontraktą pasirašyti su jo kompanija – jis neigia tai daręs. Šis atvejis tėra vienas iš daugelio Ukrainoje – valstybėje, kurioje verslas ir politinė galia yra itin glaudžiai susipynę ir sudaro neskaidrių ir pelningų sandorių tinklą.

„Jokių įrodymų, kad jis darė įtaką pirkimams, nėra ir niekada jokių nebus. Visa tai yra paslaptis, – sakė Viktoras Čiumakas, nepriklausomas Ukrainos parlamento narys ir Kovos su korupcija komiteto pirmininko pavaduotojas. – Politikos ir verslo samplaika yra didžiausia mūsų valstybės problema.“

Ukrainietiškos korupcijos simboliu galima laikyti tris prabangias vilas, stovinčias pietų Ispanijos pakrantėje. Jų savininkai yra Petro Porošenka, Olegas Gladkovskis ir Ihoris Kononenko, dar vienas prezidento verslo partneris, vadovaujantis Petro Porošenkos frakcijai parlamente.

Visi trys asmenys dar iki užimant oficialias pareigas buvo turtingi verslininkai, tačiau nepasitikėjimą visi ėmė kelti dėl savo slapukavimo turimos nuosavybės atžvilgiu. Nei vienas nedeklaravo savo vilų Ispanijoje.

Interesų konfliktai yra toks dažnas reiškinys, „kad net nebestebina“, teigė Aivaras Abromavičius, buvęs bankininkas iš Lietuvos, kuris, būdamas Ukrainos ūkio ministru, prisidėjo prie pastangų skaidrinti vyriausybę: „Tai egzistuoja absoliučiai visur. Tai liūdina, neramina bei piktina.“

Toks nusivylimas Ukrainai atsiėjo brangiai. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga supyko dėl korupcijos. Ukrainoje vilkinamas nepriklausomo kovos su korupcija teismo ir kitų institucijų kūrimas, tad pagalbinis finansavimas iš minėtų organizacijų buvo sumažintas supykdyta korupcijos pėdsakų valstybėje, kurioje vilkinamas ilgai žadamo įkurti nepriklausomo kovos su korupcija teismo ir kitų institucijų įkūrimas, sumažino pagalbinį finansavimą daugiau, nei 4 milijardais eurų.

„Ukraina ištisus dešimtmečius buvo plėšoma vidinės korupcijos, – kalbėjo Artiomas Sytnykas, Nacionalinio Ukrainos kovos su korupcija biuro (NABU), 2015 metais įkurtos nepriklausomos agentūros, direktorius. – Korupcija atsinaujino ir sistemos vėl veikia. Kai kurie žmonės paprasčausia nenori jomis atsikratyti.“

NABU surinko įrodymus 107 atvejams dėl aukštų pareigūnų korupcijos, tačiau tik vienas buvo vertinamas teisme ir sulaukė bausmės. Likusias bylas aplaidi, korupcijos bei politinės įtakos paveikta teisinė sistema atidėjo nežinia kokiam laikui.

NABU pastangos gilinantis į su gynyba susijusį turtų grobstymą, privedė prie sumaišties, skirtos neutralizuoti antikorupcinį kūną.

„Tai yra labai jautri zona,“ – teigė Artiomas Sytnykas.

Vos prieš kelis mėnesius Ukrainos parlamente buvo pateiktas įstatymo projektas, nukreiptas prieš NABU. Juo norėta įgalinti valstybės vidaus žvalgybą tikrinti NABU darbuotojų namus, apskritai silpninti organizaciją. Vis dėl to projektas buvo atidėtas.

Petro Porošenka kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimo veikiausiai sieks perrinkimo ir save pozicionuoja, kaip lyderį, atstačiusį Ukrainos griūvančią kariuomenę bei pasipriešinusį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Ukrainos prezidento siaubui konflikto su prorusiškais separatistais įvaizdis visuomenės akyse lėtai keičiasi ir iš herojiškos kovos virsta dar vienu pasipelnymo ir grobstymo fontanu.

Prie tokių pokyčių prisidėjo ir buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Jis iki suėmimo Kijevo restorane, vadovavo naujai Ukrainos partijai, kuri pagrindiniu savo tikslu įvardino kovą su korupcija. Jo rėmėjai Kijeve prisijungė prie piktų karo su separatistais veteranų protesto prie parlamento. Michailo Saakašvilio rėmėjų palapinės ir barikados yra išpuoštos plakatais, kaltinančiais Petro Porošenką ir jo verslo partnerius vagiliavimu tuo metu, kai kareiviai žūsta fronte.

„Niekas nebemini Putino, „P“ žodis dabar yra Porošenka, – Michailas Saakašvilis teigė interviu Kijeve dar prieš jo išgabenimą iš Ukrainos. – Tai yra nesąžininga, žmonės mato, kad vyksta karas, o Petro Porošenka ir jo draugeliai iš to pelnosi.“

Buvęs ūkio ministras Aivaras Abromavičius, kuris pareigų atsisakė supykęs dėl pastangų kovoti su korupcija sabotavimo, teigė netikįs, kad Petro Porošenka iš konflikto rytuose pelnosi asmeniškai. Tačiau jis mano, kad prezidentas padarė klaidą neišpildydamas pažadų parduoti savo verslus ir įsteigti visiškai nepriklausomą kovai su korupcija skirtą teismą.

Olegas Gladkovskis, gindamas tai, kad karinės įrangos, taip pat ir greitosios pagalbos automobilių, pirkimai vykdomi slapčia, o ne atvirai, teigė, kad tai yra reikalinga, norint apsisaugoti nuo Rusijos kišimosi siūlant nevykusius pirkimus per netikras kompanijas. Anot jo, tai yra daroma nuolat.

„Iš karo niekas nesipelno,“ – sakė Olegas Gladkovskis.

Taip pat jis tvirtino, kompanijoje „Bogdan Motors“ nebepriima sprendimų ir kad apie greitosios pagalbos automobilius sužinojo tik apsilankęs fronto linijoje, kur savo akimis pamatė mašinas ir pajuto pasididžiavimą, kad prie karo prisideda ir „Bogdan“.

„Korupcija, – jis pridūrė viename interviu. – Yra tikrai labai rimta problema, tačiau niekaip nesusijusi su mano veikla.“

Korupcijos, susijusios su karine prekyba, sistemoje svarbią poziciją užima „Ukroboronprom“.Tai išsikerojęs valstybinis konglomeratas, kurį sudaro 130 gynybos kompanijų. Jame dirba daugmaž 80 000 darbuotojų. Dmitro Maksimovas, buvęs „Ukroboronprom“ valdymo departamento darbuotojas, sakė, kad šešėliniai sandoriai pirkimuose yra konglomerato operacijų „šerdis“.

Jis prisiminė, kaip mažos metalinės varžto tipo detalės, „Ukroboronprom“ nupirktos lėktuvų taisymo fabrikui Lvove, kaina nuo 40 eurų vos per metus šovė iki beveik 3 250 eurų.

Dmitro Maksimovas sakė, kad jis mėgino kelti nepaaiškinamai didelių kainų problemą savo vadovams, tačiau jam buvo liepta mesti šitą reikalą ir vėliau jis buvo atleistas. Dėl to šiuo metu vyras bylinėjasi teisme.

Denisas Gurakas, konglomerato direktoriaus pavaduotojas, sakė nežinąs apie Dmitro Maksimovo skundus, tačiau pripažino, kad gynybos sektoriuje suvešėjusi korupcija. Jis pridėjo, kad po ilgų metų sistemiško grobstymo „stebuklas, kad mes iš viso galime kažką daryti“. „Ukroboronprom“ įkurti 2010 metais padėjo buvęs valstybės prezidentas Viktoras Jaukovyčius. Denisas Gurakas tvirtina, kad konglomeratas buvo įkurtas vagiliavimo centralizavimui.

„Tai yra visos valstybės problema, ne tik vieno sektoriaus, – jis sakė. – Sistema neveikia, taigi žmonės vagia. Dėl tos pačios priežasties žlugo Sovietų Sąjunga.“

Denisas Gurakas tvirtino, kad „Ukroboronprom“ pati prokurorams išsiuntė apie 200 pranešimų apie korupciją konglomerato viduje, tačiau tik du iš jų baigėsi kaltinimais ir bausmėmis.

Gynybos konglomeratas praėjusią savaitę be jokio paaiškinimo pranešė, kad atsistatydina jo generalinis direktorius Romanas Romanovas.

Kovos su korupcija veiksmų centro, nevyriausybinės organizacijos Kijeve, direktorė Darija Kaleniuk teigė, kad skaidrumas bei patikimumas yra ir nacionalinio saugumo problemos. Su jomis reikia tvarkytis, ne tik jei Ukraina nori sukurti veikiančią europietiško modelio demokratiją, bet taip pat – pati atsilaikyti fronte rytuose.

Nepriklausomo kovos su korupcija ir gynybos komiteto ataskaitoje rašoma, kad kiekviena greitosios pagalbos mašina, kurios šasi yra pagamintas Kinijoje, Ukrainos gynybos ministerijai atsiėjo apie 26 000 eurų – daugiau, nei būtų kainavę iš Kinijos importuoti automobiliai. Be to, jie gali gabenti vos apie 360 kilogramų. To nepakanka mašinai, kuri turi vežti vairuotoją, ginkluotus kareivius bei medikus.

Valentina Varava, savanorė, padedanti kariams rytuose, sakė, kad naujos greitosios pagalbos mašinos buvo sukurtos miesto keliams, tačiau „karo zonoje nėra kelių“.

Ji tvirtino, kad bent 19 iš 50 į fronto zoną pristatytų automobilių buvo neveiksnūs. Taip pat ji užsiminė, kad gynybos ministras neseniai nusprendė pirkti dar 100 greitosios pagalbos automobilių iš Olego Gladkovskio automobilių kompanijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"