Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Didėjantys migrantų srautai – Ispanijos tolerancijos išbandymas

 
Į Ispaniją šiais metais Viduržemio jūra atplaukė apie 21 tūkst. asmenų.
Į Ispaniją šiais metais Viduržemio jūra atplaukė apie 21 tūkst. asmenų. AFP/Scanpix nuotrauka

Iš Libijos į Italiją per Viduržemio jūrą vedančiu maršrutu dar neseniai atvykdavo daugiausia migrantų iš pietų, tačiau pradėjus griežčiau kontroliuoti šį kelią situacija pasikeitė. Nuo šiol Europą jūra mėginantiems pasiekti žmonėms pagrindiniu kelionės tikslu tapo Ispanija. Tokios tendencijos – didelis išbandymas šios šalies visuomenei, kuri pasižymi tolerancija kitataučiams.

Tarptautinės migracijos organizacijos liepos 25 dienos duomenimis, į Ispaniją vien šiemet jūra atvyko 20 992 asmenys. Tai dvigubai daugiau nei tą patį laikotarpį 2017-aisiais. Tuo metu į Italiją šįmet atplaukė kiek per 18 tūkst. migrantų, o į Graikiją – 15 528 žmonės.

„Tai gravitacijos dėsnis, – teigia Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borellis. – Kai uždaromi maršrutai centrinėje Viduržemio jūros dalyje, migrantai renkasi kelius Viduržemio jūros vakaruose.“

Traukos objektas

Didėjantys atvykėlių srautai praeitą savaitgalį sukėlė didžiulius politinius debatus. Opozicinė Liaudies partija, kuri buvo išstumta iš valdžios šių metų birželio 1 dieną, kai tuometinis premjeras Mariano Rajoy pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, apkaltino naująjį kabinetą paverčiant šalį pagrindiniu nelegalių imigrantų traukos objektu. Jų gausėjimą, pasak Liaudies partijos, paskatino socialistų vyriausybės sprendimas birželį leisti Valensijoje prisišvartuoti laivui „Aquarius“, kuris Viduržemio jūroje išgelbėjo per 600 migrantų. Tokį žingsnį premjeras žengė dėl to, kad laivą atsisakė įsileisti Italija ir Malta.

„Mūsų pareiga pasiūlyti saugų prieglobstį šiems žmonėms ir padėti išvengti humanitarinės tragedijos“, – tuomet sakė ką tik pareigas pradėjęs eiti vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas.

„Neįmanoma kiekvienam išduoti popierių“, – praėjusį savaitgalį pareiškė neseniai Liaudies partijos pirmininku išrinktas itin konservatyvių pažiūrų Pablo Casado. Jo žodžiais, šalis negali „priimti milijonų afrikiečių, norinčių atvykti į Europą ieškoti geresnės ateities“.

Šiuos kaltinimus P. Sanchezas atmetė. Premjeras priminė, jog ankstesnė Liaudies partijos vyriausybė pati nieko nepadarė, kad sustabdytų vis didėjančius migrantų srautus, o štai iš jo ministrų kabineto reikalauja skubių veiksmų.

Visuomenė problemos nemato

Toks apsikeitimas piktomis replikomis gali signalizuoti, kad keisis šalies politika imigracijos klausimu. Įdomu tai, kad P. Sanchezui parodžius iniciatyvą ir sutikus priimti „Aquarius“, šis žingsnis nesukėlė jokio pasipiktinimo nei tarp politikų, nei visuomenėje. Politinėje kairėje jo sprendimas buvo sutiktas itin palankiai. Kiek toliau į dešinę pasislinkusios „Ciudadanos“ partijos vadovas Albertas Rivera pabrėžė, jog „negalime leisti šimtams žmonių žūti jūroje“.

Negana to, net pats P. Casado, tuomet dar ėjęs Liaudies partijos atstovo spaudai pareigas, nekritikavo P. Sanchezo žingsnio, tik pasakė: „Svarbiausia – nuspręsti, ką daryti su šiais didėjančiais migracijos srautais, pasiekiančiais Europą. Jie patys nesustos, jei nebus bendros ES politikos.“

Ispanija, priešingai nei daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose migracijos krizė dešiniojo sparno organizacijas dar labiau pastūmėjo į dešinę ir padidino prieš imigraciją nusistačiusių partijų populiarumą, kol kas buvo išimtis. Pagrindinė politinė jėga, kuriai dažniausiai klijuojama „populistų“ etiketė, čia yra kairioji partija „Podemos“, o ji pasisako už itin liberalią imigracijos politiką.

Šiaurės Afrikoje jau yra per 50 tūkst. migrantų, laukiančių galimybės persikelti Viduržemio jūra į Europą.

Praėjusį mėnesį oficialios šalies statistikos įstaigos CIS daryta apklausa atskleidė, kad tik 3,5 proc. ispanų nurodė imigraciją kaip vieną iš trijų jiems labiausiai nerimą keliančių klausimų. „Apskritai Ispanijos visuomenė yra tolerantiška, – portalui POLITICO tvirtino visuomenės nuomonės tyrimų įmonės „Metroscopia“ atstovas Francisco Camas Garcia. – Tačiau ši tolerancija gana trapi.“

Reikia vertinti blaiviai

Iššūkį tolerancijai meta tai, kad migrantų atvykimas sukelia nemažų finansinių sunkumų. Ispanijos pietinės pakrantės miestų, kuriuose pirmiausia išlaipinami šie žmonėsi, ištekliai jau pereikvoti. Trečiadienį buvo pranešta, jog Europos Komisija patenkino Ispanijos vyriausybės sekmadienį pateiktą prašymą papildomai skirti 30 mln. eurų, kad šalis galėtų susidoroti su atvykstančiųjų srautais.

„Dabar migrantų yra dvigubai daugiau negu pernai tuo pat metu, o praėjusiais metais, palyginti su 2016-aisiais, jų skaičius padvigubėjo, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus migrantų ir pabėgėlių skyriaus vadovas Malagoje Davidas Ortizas. – Ar mes galime susidoroti su 300 asmenų atvykimu? Taip. Tačiau jeigu jie atplaukia tą pačią dieną, pasidaro sunku.“

Vien liepos 20–21 dienomis skirtingose Ispanijos pakrantės vietose išsilaipino 986 migrantai. Pasak D. Ortizo, atvykstančiųjų padaugėjo dėl vasariško oro, nes tapo saugiau plaukti jūra, taip pat didesnės Libijos-Italijos kelio kontrolės, o ne socialistų vyriausybės palankesnio požiūrio į migrantus.

Kiek anksčiau šiais metais Raudonąjį Kryžių pasiekė informacija, kad Šiaurės Afrikoje jau yra per 50 tūkst. migrantų, laukiančių galimybės persikelti Viduržemio jūra į Europą. Ir nors D. Ortizas teigiamai įvertino Ispanijos visuomenės požiūrį į atvykėlius, jis pabrėžė, jog nereikia dėl šio skaičiaus kelti panikos. „Dažnai atsidūrę kokioje nors situacijoje mes negalime jos vertinti blaiviai, – aiškino D. Ortizas. – 50 tūkst. migrantų, norinčių atvykti į Europą, kurioje gyvena 240 mln. žmonių? Manau, turėtume rasti kitą sprendimą, nei vertinti tai kaip problemą. Juk čia tik mažas lašas labai dideliame vandenyne.“

Panašiai prieš kelias dienas svarstė ir užsienio reikalų ministras J. Borrellis. „Kalbame apie šįmet atvykusius 20 tūkst. migrantų – šalyje, turinčioje daugiau kaip 40 mln. gyventojų, – sakė socialistų ministras. – Tai nėra masinė imigracija.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"