Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Didėja įtampa tarp Vokietijos turkų ir kurdų

 
2018 01 25 15:50
Vokietijoje gyvena apie 3 mln. iš Turkijos kilusių asmenų. Beveik trečdalis jų - etniniai kurdai.
Vokietijoje gyvena apie 3 mln. iš Turkijos kilusių asmenų. Beveik trečdalis jų - etniniai kurdai. dw.com nuotrauka

Praėjusią savaitę Turkijos armijos pradėtas didelio masto puolimas prieš kurdų kontroliuojamą Afrino anklavą Sirijoje turi atgarsių Vokietijoje ir mobilizuoja diasporos bendruomenes. Jei ši ataka užtruks, jos pasekmės Vokietijai gali būti skausmingos. Apie tai rašo naujienų portalas „Deutsche Welle“.

„Mes visi esame Afrinas, mes visi – YPG“, – šaukė kelios dešimtys protestuotojų, susirinkusių prie Rusijos konsulato Vokietijos mieste Bonoje. Tai vienas iš daugelio kasdien visoje šalyje organizuojamų protestų prieš Turkijos karinę operaciją „Alyvos šakelė“.

Ankara ją teisina siekiu nuo savo sienų nustumti sukarintus Kurdų liaudies apsaugos dalinius (Yekîneyên Parastina Gel, YPG). Šią grupuotę Turkija laiko teroristine organizacija, susijusia su Kurdistano darbininkų partija (Partiya Karkerên Kurdistan, PKK), o ji uždrausta šalyje, nes nuo 1984 metų kariauja su Ankara ir siekia sukurti nepriklausomą kurdų valstybę. YPG neigia palaikanti kokius nors ryšius su PKK.

Viena protesto Bonoje dalyvių Evin teigė, jog gindama Afriną kasdien eitų į gatves ir net leistų savo vaikams prisidėti prie kovos už kurdų valstybingumą. „Esu mama, bet nestabdyčiau vaikų, jei šie nuspręstų eiti į kalnus“, – moteris pavartojo kurdų eufemizmą, kuris nurodo ryžtą stoti į PKK. Ši partija Vokietijoje draudžiama nuo 1993 metų.

Evin žodžiais, kurdų protestuotojai nesiekia konflikto, tačiau ji nerimauja, kad turkai gali į demonstracijas atsakyti smurtu.

Įtampa didėja

Keli šios savaitės įvykiai rodo, kad įtampa tarp Vokietijoje gyvenančių turkų ir kurdų gali išprovokuoti smurto protrūkį. Pirmadienį Hanoverio oro uoste protestuojantys kurdai susistumdė su atvykusiais turkų keleiviais.

Tą pačią dieną nežinomi vandalai surengė išpuolius prieš dvi mečetes, kurias prižiūri Turkijos islamo sąjunga religiniams klausimams. Tai skėtinė organizacija, atsakinga už maždaug 900 šventovių priežiūrą ir siejama su Turkijos religinių reikalų direktoratu (Diyanet).

Tie incidentai sutapo su žurnalo „Der Spiegel“ straipsniu, kuriame rašoma, jog kai kuriose Vokietijos turkų mečetėse imamai kvietė melstis už Turkijos armijos sėkmę kovojant su „teroristais“ Afrine. Šios maldos atkartojo žodžius, pasklidusius maždaug 90 tūkst. mečečių Turkijoje.

Vokietijoje gyvena apie 3 mln. iš Turkijos kilusių asmenų. Beveik trečdalis jų – etniniai kurdai, kurie ieškodami darbo atvyko į šalį praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetį. Antra kurdų imigrantų banga plūstėjo 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmetį, tačiau šįkart jie bėgo nuo konflikto ir persekiojimo.

Konfliktų istorija

Berlyno pareigūnai ne sykį reiškė susirūpinimą, kad kurdų nacionalistų ir Turkijos valstybės konfliktai gali pasiekti ir Vokietiją. Šis nerimas ypač sustiprėjo 2015 metais, kai žlugus Ankaros ir PKK taikos procesui Turkijos pietryčiuose kilo didžiulis smurto protrūkis.

Pastaruoju metu kurdų neviltis dar labiau sustiprėjo. Dėl turkų armijos karinių operacijų šalies pietryčiuose ir susidorojimo su legaliai veikusia opozicija kurdų nacionalistus apėmė jausmas, kad jiems iš principo teliko jungtis prie PKK. „Pastarieji keleri metai buvo ypač naudingi PKK, nes, pasitelkus garbingą aukos ir kankinystės naratyvą, jai pavyko atnaujinti susidomėjimą partija ir mobilizuoti diasporos žmones“, – kalbėjo Londono karališkojo koledžo dėstytojas Alexanderis Clarksonas, kuris domisi diasporos bendruomenėmis Vokietijoje.

„Dabar Vokietijai mažiausiai reikia kurdų ir turkų diasporų karų, kilusių praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, pasikartojimo. Tačiau jei Afrino operacija užtruks, to galima tikėtis.“

Visi ženklai rodo, jog Turkijos puolimą Afrine palaimino Rusija. O štai Jungtinės Valstijos paragino Ankarą susilaikyti, turėdamos omenyje, kad iki šiol rėmė YPG, kurie buvo nepamainomi kovojant su džihadistų grupuote „Islamo valstybe“. JAV atsidūrė gana sudėtingoje situacijoje, nes Turkija – jų sąjungininkė NATO. Be to, ir Europos Sąjunga smarkiai nesipiktina Ankaros veiksmais.

A. Clarksono nuomone, Afrino ataka tik sustiprins „išdavystės naratyvą“. Pasak jo, po šių įvykių bus bandoma paskleisti idėją, kad PKK ir Demokratinės sąjungos partija Sirijoje yra vienintelės kurdų tautos gynėjos, ir taip mobilizuoti šios etninės grupės diasporą.

„Dabar Vokietijai mažiausiai reikia kurdų ir turkų diasporų karų, kilusių XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, pasikartojimo. Tačiau jei Afrino operacija užtruks, to galima tikėtis“, – savo paskyroje tviteryje rašė A. Clarksonas.

Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, Turkijoje įsisiūbavus Ankaros ir PKK konfliktui, kurdų kovotojai buvo užgrobę konsulatą Miunchene ir paėmę įkaitų, taip pat visoje Vokietijoje rengė išpuolius prieš įvairias Turkijos įstaigas – degino jas. Dėl šios priežasties 1993 metais Vokietija uždraudė PKK veiklą šalyje.

Dabar belieka stebėti, ko imsis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šalininkai ir turkų nacionalistai Vokietijoje. Nors dauguma Vokietijos turkų remia Afrino puolimą dėl opozicijos kurdų nacionalistams, jų diaspora, anot A. Clarksono, nėra vieninga. Šalyje gyvena nemažai turkų, kurie nepalaiko R. T. Erdogano ir yra puikiai integravęsi į Vokietiją, tad Turkijos prezidentui būtų sunku jais manipuliuoti.

„R. T. Erdogano kišimasis į Vokietijos turkų diasporą duoda priešingą rezultatą, – pabrėžė dėstytojas. – Kuo daugiau Turkijos vyriausybė siekia ją kontroliuoti, tuo labiau atstumia šiuos asmenis.“

Rietenos dėl tankų

Afrino puolimas ne tik padidino įtampą tarp Vokietijos kurdų ir turkų, bet ir įžiebė didžiules šalies politikų diskusijas.

Praeitą penktadienį pasirodė pranešimų, esą Berlynas planuoja patenkinti Ankaros prašymą Vokietijos ginkluotės gamintojui „Rheinmetall“ patobulinti tankus „Leopard 2“, kad šie būtų atsparesni sprogimams. Buvo manoma, jog Turkija jais kovoja su „Islamo valstybe“. Tačiau kai kurie gynybos ekspertai pareiškė, kad žiniasklaidos nuotraukos, kuriose užfiksuotos Afrino puolimo akimirkos, leidžia susidaryti įspūdį, jog dabar šie tankai naudojami prieš kurdus.

Išgirdę tokius pranešimus tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno politikai nepritarė tankų tobulinimo sandoriui ir paprašė vyriausybės paaiškinti savo poziciją dėl Turkijos puolimo. Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis sakė, kad telefonu kalbėdamasis su savo kolega iš Turkijos išreiškė susirūpinimą dėl Afrino puolimo humanitarinių pasekmių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"