Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Dėl pensijų reformos Rusijoje gali vykti referendumas

 
Senutė eina pro parduotuvių vitrinas, esančias Maskvos centre. /
Senutė eina pro parduotuvių vitrinas, esančias Maskvos centre. / AFP/Scanpix nuotrauka

Bandymas pirmą kartą per beveik 90 metų didinti pensinį amžių Rusijoje sukėlė didžiulį ir šioje šalyje retą visuomenės nepasitenkinimą. Netylant aistroms jau yra renkami parašai dėl galimybės rengti referendumą šiuo klausimu.

Pensijų reforma yra kone didžiausias Kremliui tenkantis politinis iššūkis nuo 2005 metų. Tąkart vyriausybės planai pertvarkyti sovietmetį menančią socialinių išmokų sistemą sulaukė masinio gyventojų pasipiktinimo ir buvo atmesti. Ko gero, tie atmintyje išlikę protestai paskatino Rusijos valdžią susilaikyti nuo pensijų reformos.

Referendumas žadina smalsumą, suteikia vilties, tačiau galiausiai jo rezultatai vis tiek bus tokie, kokių nori valdžia.

Ilgą laiką tabu laikyta pensijų reforma šiemet vėl buvo įtraukta į darbotvarkę. Įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Valstybės Dūmoje. Jis galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip kitų metų sausio 1 dieną.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 9 iš 10 rusų priešinasi reformai. Pastarosiomis savaitėmis tūkstančiai įtūžusių žmonių rinkosi Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose.

Net parlamente debatai šia tema buvo neįprastai nuožmūs. Visos partijos, išskyrus valdančiąją „Vieningąją Rusiją“, per pirmąjį svarstymą nepritarė siūlomam įstatymo projektui.

Jaučiasi apgauti

Šių nepopuliarių pakeitimų imtasi būtent dabar, kai naujai perrinktas prezidentas Vladimiras Putinas dar turi sukaupęs pakankamai politinės galios. Praėjusį mėnesį vadovas pareiškė, kad jam nepatinka mintis didinti pensinį amžių, bet tai daryti būtina, nes dėl gyventojų senėjimo pensijų sistema galų gale žlugtų.

Siūloma pensijų reforma yra panaši į tas, kurios buvo įgyvendintos kai kuriose Vakarų šalyse. Šiuos pakeitimus ilgą laiką rėmė liberalūs Rusijos vyriausybės veikėjai. Planuojama laipsniškai didinti pensinį amžių nuo 55 iki 63 metų moterims ir nuo 60 iki 65 metų vyrams.

Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, 2016-aisiais vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekė 66 metus, o moterų – 77. Atsižvelgiant į trumpą Rusijos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę, įvedus naują sistemą daugelis rusų pensijos net nesulauks. Tačiau vyriausybė sako, kad senėjant visuomenei dabar Rusijoje galiojančios sistemos pensijų našta valstybės biudžetui yra per didelė.

Šiuo metu Rusijoje gyvena 36 mln. pensininkų, o dirbančiųjų – 73 milijonai. Tačiau šis balansas, kaip prognozuojama, per ateinančius dešimtmečius gerokai pablogės. Kadangi pensijos Rusijoje yra menkos (vidutiniškai siekia 13,7 tūkst. rublių – 175 eurus), dauguma šalies gyventojų yra priversti dirbti net sulaukę pensinio amžiaus arba tikėtis finansinės pagalbos iš savo vaikų.

George‘o Washingtono universitete leidžiamo politikos žurnalo rusų kalba „Counterpoint“ redaktorė Maša Lipman sakė, kad žmonės nepatenkinti korupcija, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų stygiumi, privilegijuotais aukšto rango pareigūnais ir, žinoma, reformos staigumu. „Jei kas nors ketino išeiti į pensiją kitais metais, dabar to padaryti negalės. Taigi žmonės jaučiasi apgauti, apiplėšti, išnaudoti“, – aiškino ji.

Įsigaliojus reformai moterys į pensiją išeitų sulaukusios 63, o vyrai - 65 metų.csmonitor.com nuotrauka
Įsigaliojus reformai moterys į pensiją išeitų sulaukusios 63, o vyrai - 65 metų.csmonitor.com nuotrauka

Savinasi pinigus

Nepriklausomos viešosios nuomonės agentūra „Levada“ nustatė, jog žmonės yra nepatenkinti vyriausybe, kuri žmonių poreikius, regis, palieka paskutinėje vietoje. Kaip pasakojo šio tyrimų centro sociologas Denisas Volkovas, daugelis respondentų mano, jog pokyčiai neišvengiami, tačiau jie tam nepasirengę.

Rusai supranta, kad valstybės fonduose trūksta pinigų, nes daug išlaidų pareikalavo žiemos olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas, šalies intervencija į Siriją. Gyventojai skundžiasi, kad pastaraisiais metais Rusija pernelyg daug dėmesio sutelkusi į gynybos ir karines operacijas. Pasak D. Volkovo, visuomenė vis labiau įtiki, jog vyriausybė, pasitelkdama pensijų reformą, siekia pasisavinti žmonių pinigus.

Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos socialinės politikos ekspertė Oksana Siniavskaja aiškino, kad vyriausybė nusprendė didinti pensinį amžių todėl, kad siekia sumažinti pavedimus iš federalinio biudžeto į pensijų fondą. Tačiau ji ragino atsisakyti iliuzijų, jog įgyvendinus pensijų reformą bus išspręstos visos problemos. „Mums reikia platesnio priemonių paketo tiek pensijų sistemoje, tiek darbo rinkoje“, – nurodė O. Siniavskaja.

Rusijos žiniasklaida dabar spėlioja, kad prezidentas V. Putinas gali pasiūlyti tam tikrų nuolaidų. Jis šią savaitę aplankys įvairių regionų gyventojus ir veikiausiai sieks sušvelninti jų reakciją į reformą.

Reikia atsiklausti

Veikiausiai norėdama sumažinti visuomenės pyktį Centrinė rinkimų komisija rugpjūčio pradžioje sutiko, kad šiuo klausimu būtų rengiamas pirmas per 25 metus referendumas. Per 45 dienas reikia surinkti 2 mln. gyventojų parašų mažiausiai 42 Rusijos regionuose.

Atrodytų, jog tai padaryti neturėtų būti sudėtinga. Tačiau aktyvistai skundžiasi, esą jiems kliudoma įregistruoti iniciatyvines grupes parašams rinkti. Centrinė rinkimų komisija regione leidžia veikti tik vienai grupei, kuri pirma pareiškia pageidavimą. Tačiau referendumo iniciatyva gali užgesti, mat stinga bendradarbiavimo, o kai kur esą užsiregistravo grupės apsimetėlės, siekiančios suardyti parašų rinkimo procedūrą.

Maskvoje veikiančio Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto direktorius Borisas Kagarlickis minėjo, kad pensijų reformos įgyvendinimu suinteresuoti asmenys tikrai netrokšta referendumo. Tačiau kalbos apie jį padeda išlaikyti kontrolę ir nuraminti visuomenę. B. Kagarlickio žodžiais, referendumas žadina smalsumą, suteikia vilties, tačiau galiausiai jo rezultatai vis tiek bus tokie, kokių nori valdžia.

Maskvoje gyvenanti apžvalgininkė Jekaterina Šulman tvirtai įsitikinusi, kad jokio referendumo nebus. Visų pirma, įtakingi valdžios sluoksniai tam įvykti neleis. Kita vertus, įstatymas, kuriame įtvirtintos referendumo organizavimo taisyklės, parašytas taip gudriai, kad federaliniu lygiu surengti jį, galima sakyti, neįmanoma.

„Tokius svarbius pakeitimus pirmiausia derėtų išsamiai aptarti su žmonėmis, o tik tada tvirtinti parlamente“, – sakė Komunistų partijos aktyvistas Vladimiras Kaškarovas. Altajaus respublikoje jis kartu su šimtu bendraminčių prisidėjo prie iniciatyvinio komiteto, renkančio parašus dėl galimybės rengti referendumą šiuo klausimu. V. Kaškarovas piktinosi, kad toks šalies valdymas, kai visų ateitį sprendžia keli „Vieningosios Rusijos“ atstovai, negali būti vadinamas demokratišku.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"