Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Dėl padėties Sirijoje atmosfera kaista

 
2018 04 10 10:46
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzija imsis atsakomųjų priemonių, jeigu bus įrodyta, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas atsakingas už neseniai įvykdytą numanomą cheminę ataką sukilėlių kontroliuojamame anklave netoli Damasko, antradienį pranešė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux.

„Jeigu buvo peržengta raudona linija, bus atsakas“, – sakė jis radijui „Europe 1“.

Maskva kaltinimus Damaskui pasmerkė kaip „išsigalvojimus“, o jos pasiuntinys JT pirmadienį perspėjo, kad karinių veiksmų galimybė yra „labai, labai pavojinga“.

B. Griveaux pridūrė, kad žvalgybinė informacija, kuria pasidalijo prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „teoriškai patvirtina cheminių ginklų panaudojimą“.

Pirmadienį vakare abu lyderiai telefonu vėl aptarė naujausią įtariamą cheminę ataką Sirijos pilietiniame kare, šeštadienį įvykdytą Dumos mieste netoli Damasko.

Prancūzija ne kartą perspėjo, kad cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje įrodymai yra „raudona linija“, kuri išprovokuotų prancūzų smūgius Sirijos vyriausybinėms pajėgoms.

JT Saugumo Taryba antradienį turėtų balsuoti dėl konkuruojančių JAV ir Rusijos pasiūlymų tirti chemines atakas Sirijoje.

Maskva kaltinimus Damaskui pasmerkė kaip „išsigalvojimus“, o jos pasiuntinys JT pirmadienį perspėjo, kad karinių veiksmų galimybė yra „labai, labai pavojinga“.

Izraelis pasmerkė

Izraelis pirmadienį dėl įtariamos cheminės atakos Sirijos sukilėlių kontroliuojamame mieste apkaltino Damaską „nusikaltimais žmoniškumui“ ir sakė, kad atsakingas yra prezidento Basharo al Assado režimas.

„Izraelis griežtai smerkia smūgį (panaudojant) cheminius ginklus, kurį Sirija įvykdė balandžio 7 dieną, vieni metai po režimo įvykdyto masinio žudymo Chan Šeichūne“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Sirijos režimas toliau vykdo nusikaltimus žmoniškumui, naudodamas šiuos neteisėtus ginklus“, – sakoma pareiškime.

Ministerija pridūrė, kad ataka pratęsia „ilgą panašių atakų panaudojant cheminius ginklus virtinę“ ir kad režimas tokias atakas vykdo nepaisydamas B. al Assado įsipareigojimo atsisakyti šių ginklų.

„Ataka aiškiai parodo, kad Sirija tebeturi mirtinų cheminių ginklų pajėgumų ir net gamina naujus, – teigiama pareiškime. – Tai darydama Sirija šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus ir tarptautinės bendrijos sprendimus šiuo klausimu.“

Tvyrant įtampai dėl minimos įtariamos cheminės atakos, atskirai Sirija ir Rusija pirmadienį apkaltino Izraelį dėl aukų pareikalavusių raketinių smūgių vienai Sirijos režimo oro pajėgų bazei.

Izraelis šiuos įtarimus atsisakė komentuoti.

Žydų valstybė vengė tiesiogiai dalyvauti Sirijos pilietiniame kare, bet pripažįsta, kad įvykdė dešimtis antskrydžių Sirijoje, norėdama sustabdyti, kaip teigia, modernių ginklų tiekimą savo priešininkei, B. al Assado režimą remiančiai Libano šiitų grupuotei „Hizbollah“.

Izraelis taip pat ne kartą perspėjo, kad neleis savo nesutaikomo priešininko Irano pajėgoms įsitvirtinti kaimyninėje Sirijoje.

JAV galvoja

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį ketina apsispręsti dėl galimo karinės jėgos panaudojimo prieš Sirijos režimą, pažadėjęs „prievartinį“ atsaką į naujausią numanomą cheminę ataką per šią šalį krečiantį kruviną pilietinį karą, nors Damasko sąjungininkė Sirija griežtai perspėjo nežengti tokio žingsnio.

Jungtinės Valstijos, palaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, sakė esančios pasiruošusios veikti su Jungtinių Tautų mandatu arba be jo.

Tuo metu JT Saugumo Taryba jau antradienį turėtų balsuoti dėl JAV ir Rusijos atskirai parengtų pasiūlymų, kaip turėtų būti tiriamos numanomos cheminės atakos Sirijoje.

D. Trumpas pirmadienį tarėsi su savo kabineto nariais, o vėliau dalyvavo vakarienėje su kariuomenės vadais. Prezidentas žurnalistams sakė, kad „turime daug karinių priemonių, ir jums gana greitai pranešime... galbūt po įvykio.“

Vašingtonas ir Maskva išdėstė labai skirtingas pozicijas per audringą nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį. Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia perspėjo, kad JAV karinių veiksmų tikimybė yra „labai, labai pavojinga“.

V. Nebenzia atmetė JAV raginimą tarptautinei organizacijai suformuoti tyrėjų grupę ir nustatyti, kas kaltas dėl, anot gelbėtojų, „atakos nuodingomis chloro dujomis“, šeštadienio vakarą įvykdytos Dumos anklave netoli Damasko.

Tačiau JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili) sakė, kad „pasaulis privalo pamatyti įvykdytą teisingumą“.

„Istorija tai užfiksuos kaip momentą, kai Saugumo Taryba įvykdė savo pareigą arba kai pademonstravo savo visišką nesugebėjimą apsaugoti Sirijos žmones“, – pareiškė N. Haley.

Diplomatai sakė, kad Jungtinės Valstijos spaudžia antradienį balsuoti dėl Vašingtono parengto rezoliucijos projekto, numatančio, jog turi būti įkurta cheminių atakų Sirijoje tyrimo komisija, bet Rusija šį pasiūlymą gali blokuoti.

D. Trumpas pasmerkė „šiurpią ataką“ ir pažadėjo „prievartinį“ atsaką.

„Sprendimą priimsime šį vakarą arba labai greitai po to“, – jis sakė žurnalistams.

Gelbėtojai ir medikai Dumoje sakė, kad daugiau kaip 40 žmonių mirė po įtariamos nuodingųjų dujų atakos prieš paskutinė sukilėlių kontroliuojamą teritoriją buvusioje opozicijos tvirtovėje Rytų Gutoje.

Ši teritorija kelias pastarąsias savaites buvo intensyviai bombarduojama režimo pajėgų, o lankymasis joje smarkiai ribojamas, todėl naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti pranešimų apie numanomą cheminę ataką.

Praeitų metų balandį D. Trumpas nurodė smogti sparnuotosiomis raketomis vienai Sirijos oro pajėgų bazei, iš kurios anksčiau buvo surengta cheminė ataka, JT stebėtojų vėliau susieta su Sirijos prezidento Basharo al Assado režimu.

„Labai pavojinga“

Po šio baudžiamojo smūgio Jungtinių Valstijų pajėgos nebuvo labiau įtrauktos į Sirijos pilietinį karą. Raketų ataka taip pat neatgrasė Sirijos vyriausybės ir ją remiančios Rusijos ir Irano nuo tolesnių kampanijų prieš sukilėlių grupes.

Be to, bet kokie nauji kariniai veiksniai gali išprovokuoti atvirą konfliktą su Rusija. Maskva, kaip ir Teheranas, yra dislokavusi Sirijoje savo pajėgas, padedančias B. al Assado režimui.

V. Nebenzia, atkartodamas anksčiau Kremliaus išsakytus perspėjimus, sakė: „Sprendžiat pagal tai, ką dabar girdime, bijau, kad žvelgiame į karinį variantą, ir tai yra labai, labai pavojinga.“

Anksčiau D. Trumpas, paklaustas, ar Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka kokia nors atsakomybė už naujausią ataką, pareiškė: „Visi sumokės kainą. Jis sumokės. Visi sumokės.“

Vašingtono pagrindiniai sąjungininkai Europoje palaikė pranešimus, rodančius B. al Assado režimo kaltę.

D. Trumpas antrąkart per pastarąsias dvi dienas pasikalbėjo telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) dėl numanomų atakų Sirijoje. Jiedu išreiškė „troškmą, kad tarptautinė bendruomenė pateiktų griežtą atsaką dėl šių naujų cheminio ginklo draudimo pažeidimų“, pranešė Eliziejaus rūmai.

Londonas nurodė, kad Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriaus pareigas einančiu Johnu J. Sullivanu. Jiedu sutarė, kad „šiai atakai būdingi visų ankstesnių Assado režimo įvykdytų atakų cheminiais ginklais požymiai“.

Pradėtas tyrimas

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) nurodė, tirianti pareiškimus apie įtariamą cheminę ataką Dumoje, bet kol kas atlikta tik „preliminari analizė“.

Sirijos režimas nuo vasario 18-osios vykdė puolimą prieš Rytų Gutą. Per šią operaciją žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. civilių, o sukilėliai buvo išstumti iš 95 proc. teritorijos, išskyrus paskutinę tvirtovę – Dumą.

Atsikovojusi didžiąją dalį Rytų Gutos, Sirija ir Rusija praeitą mėnesį susitarė su sukilėliais dėl dviejų jų pasitraukimo etapų. Per juos evakavosi 46 tūkst. kovotojų ir civilių.

Po įtemtų derybų, režimui tęsiant bombardavimus, valstybinė žiniasklaida sekmadienį paskelbė, kad buvo susitarta, jog grupuotės „Jaish al Islam“ kovotojai per 48 valandas paliks Dumą ir paleis įkaitus.

Grupė „Jaish al Islam“ laikytų belaisvių naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atvežti į Damaską, nurodė valstybinė naujienų agentūra SANA.

Per lygiagrečiai vykdomą operaciją 65 autobusai, vežantys kovotojus ir civilius, išvyko iš Gutos priemiesčių į Sirijos šiaurės vakarus, nurodė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"