Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Dėl kalbos Rusija grasina Latvijai sankcijomis

 
2018 04 07 10:00
Latvijos studentai per dainų ir šokių festivalį Rygoje
Latvijos studentai per dainų ir šokių festivalį Rygoje Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijos politika ginant savo kalbą ir siekiant integruoti rusakalbius labai erzina Maskvą. Rusijos Dūma ketina nubausti Latviją ekonominėmis sankcijomis už tai, kad šioje Baltijos valstybėje visose vidurinėse mokyklose mokymas vyks tik latvių kalba.

Daugiau kaip ketvirtadalis iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų yra rusakalbiai, daugumos jų vaikai lanko rusiškas arba dvikalbes mokyklas. Rusija seniai kaltina Europos Sąjungos bei NATO narę Latviją mažumų diskriminavimu. Iš esmės kalbama apie etninius rusus.

Ypač didelį Maskvos ir vietos rusakalbių nepasitenkinimą sukėlė prieš šešerius metus įvykęs referendumas, per kurį latviai apgynė savo kalbos, kaip vienintelės valstybinės, statusą – rusų kalba nebuvo pripažinta antra valstybine kalba. Referendumas buvo surengtas surinkus atitinkamą parašų skaičių už šią iniciatyvą, bet rinkėjai ir dauguma Latvijos politikų jai nepritarė.

Tai, kad rusakalbiai nemoka latviškai, trukdo jiems pažinti šalį, kurioje gyvena, į ją integruotis ir būti visaverčiais piliečiais.

Prie mokymo latvių kalba bus pereinama jau nuo kitų metų. Tik jaunesni vaikai galės mokytis gimtąja arba dviem kalbomis. Ikimokyklinių įstaigų ši reforma neliečia. Pradinėse mokyklose 50 proc. dalykų bus dėstoma latvių kalba, nuo 7 iki 9 klasės – 80 proc., o nuo 10 iki 12 klasės moksleiviai mokysis tik latviškai. Išimtis – gimtoji kalba ir literatūra. Reforma bus vykdoma palaipsniui iki 2021 metų.

2016 metų duomenimis, Latvijoje buvo 811 valstybinių vidurinių mokyklų, 94 jų – rusų arba dvikalbės. Latvija skyrė 3,6 mln. eurų papildomam mokytojų mokymui iki 2020 metų. Dar 3,3 mln. eurų bus skirti mažumų mokyklose dirbantiems 8 tūkst. mokytojų parengti iš ES fondų.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis sakė, kad ši kalbos reforma suteiks vienodas galimybes visiems jauniems žmonėms įgyti kokybišką išsilavinimą ir kurti savo gyvenimą Latvijoje. Tai taip pat padės labiau suvienyti visuomenę ir padarys valstybę stipresnę.

Šie prezidento žodžiai – aiški nuoroda į Latvijoje egzistuojančią ribą tarp latvių ir rusų. Tai, kad rusakalbiai nemoka latviškai, trukdo jiems pažinti šalį, kurioje gyvena, į ją integruotis, megzti glaudesnius ryšius su latviais ir būti visaverčiais piliečiais.

Maskva pyksta

Rusiška žiniasklaida ir Maskva labai piktai reagavo į privalomą latvių kalbos įvedimą vidurinėse mokyklose. Rusijos parlamento žemieji rūmai priėmė rezoliuciją, kurioje apkaltino Latviją tarptautinių teisių pažeidimu. Dūma, kurioje nėra jokios opozicijos, paragino prezidento Vladimiro Putino vyriausybę imtis sankcijų prieš Latviją: apriboti prekybą ir finansines operacijas, įvesti tarifus, boikotuoti prekes, imtis priemonių prieš atskirus Latvijos politikus.

Kažin ar tai rimčiau paveiks Rygą. Rusija jau yra įvedusi sankcijas Europos Sąjungos šalims – uždraudusi maisto ir gėrimų importą. Tai buvo Maskvos atsakas į Vakarų sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje. Tuomet daug kalbėta apie tai, kad Baltijos šalys, ypač dideles rusakalbių mažumas turinti Latvija ir Estija, gali tapti kitu Maskvos taikiniu „ginant“ vadinamąjį rusų pasaulį. Kruvini įvykiai Ukrainoje nuo to ir prasidėjo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos siekį įtvirtinti valstybinį švietimą latvių kalba vadina prievartine rusakalbių asimiliacija ir kaltina Latviją jau 25 metus vykdant šią diskriminacinę politiką. Kremliaus žiniasklaida nuolat skleidžia melagingus skaičius apie Latvijos rusakalbius ir tvirtina, kad Latvija nori sunaikinti 230 metų siekiančią rusiško švietimo tradiciją.

Latvijos pilietybės neturi maždaug 300 tūkst. rusakalbių, arba 13 proc. gyventojų. Jie ne itin stengiasi įgyti pilietybę. Latvių kalbos mokėjimas – vienas svarbiausių reikalavimų. Asmenys be piletybės neturi politinių teisių, negali balsuoti per rinkimus, tarnauti Latvijos kariuomenėje ar policijoje, užimti valstybinių postų.

Tie, kurie siekia paversti rusų kalbą antra valstybine, sėkmės atveju turėtų dar mažiau priežasčių mokytis latviškai ir dar daugiau galimybių toliau virti Kremliaus propagandos užnuodytame pasaulyje. Latvija mažiausiai nori, kad jos rusakalbiai būtų Maskvos „penktoji kolona“.

Alternatyvos nėra

Latvijos politikos priešininkai dažnai pasitelkia kaip pavyzdžius šalis, kurios turi dvi ar net daugiau oficialių kalbų – Kanadą (2), Belgiją (3), Šveicariją (4), Pietų Afriką (11). Tačiau latviai turi savo požiūrį.

1918 metais tapę nepriklausomi nuo Rusijos imperijos, 1940-aisiais jie buvo okupuoti jos įpėdinės Sovietų Sąjungos. Sovietai nužudė arba deportavo bemaž visus Latvijos politikus, intelektualus, kultūros elitą – nuo 35 tūkst. iki 60 tūkst. žmonių. Todėl ir kovoję su sovietais vokiečių gretose legionieriai latviams nėra fašistai, o laisvės gynėjai.

Po Antrojo pasaulinio karo į Latviją persikėlė tūkstančiai rusakalbių iš SSRS. Jie drastiškai pakeitė gyventojų sudėtį: latvių skaičius nuo 80 proc. 1935 metais sumažėjo beveik perpus – iki 52 proc. 1989 metais. Atvykėliai iš SSRS jautėsi šeimininkai, niekada nesistengė išmokti latvių kalbos, ji buvo vis labiau išstumiama iš visų gyvenimo sričių. Latviai atsidūrė ties kultūrinio ir kalbinio išnykimo riba. Šis pavojus praėjo tik subyrėjus SSRS ir Latvijai atkūrus nepriklausomybę.

Dabartinės rusakalbių kartos jau yra gimusios Latvijoje prieš nepriklausomybę arba po jos. Šie žmonės užaugo Rygos ar Daugpilio gatvėse, didelėse rusakalbių bendruomenėse, kurių pažiūras formuoja rusiška žiniasklaida. O ji piešia Latvijos sąjungininkes Europos Sąjungoje bei NATO ir pačią Latviją juodžiausiomis spalvomis. Tai neskatina latvių pasitikėti rusakalbių lojalumu krizės atveju. Tačiau šie sovietinių atvykėlių palikuonys kitų namų jau neturi, tad latviai privalo susitaikyti su jų buvimu. Lygiai taip pat rusakalbiai privalo susitaikyti su tuo, kad vietos kalbą dera mokėti, o latviai savo šalyje turi teisę ją ginti ir puoselėti. Abiem bendruomenėms nėra kitos alternatyvos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"