Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Daug minčių dėl taikdarių Rytų Ukrainoje

 
Krizei spręsti reikia maždaug 20 tūkst. taikdarių.
Krizei spręsti reikia maždaug 20 tūkst. taikdarių. en.hromadske.ua nuotrauka

Kaip šią savaitę pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, jo šalis ir toliau sieks, kad Donbase būtų dislokuota Jungtinių Tautų (JT) taikdarių misija. Jo žodžiais, Kijevas nori taikiai išlaisvinti okupuotas teritorijas. Daugiau kaip 75 proc. ukrainiečių, pasak prezidento, pritaria taikdarių dislokavimo idėjai.

Savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV ir NATO pareigūnai aptarė taikos palaikymo galimybes su diplomatais, tarp jų Ukrainos ir Rusijos atstovais. Kaip rašo leidinys „The Wall Street Journal“, kai kurie pareigūnai nerimauja, jog Vašingtonas gali patekti į Kremliaus spąstus. Jie mano, kad Rusija nėra suinteresuota ramybe Ukrainoje. Taikos palaikymo pajėgos gali įtvirtinti Rusijos kontrolę Rytų Ukrainoje, o ne išspręsti konfliktą.

Taikos palaikymo pajėgos gali įtvirtinti Rusijos kontrolę Rytų Ukrainoje, o ne išspręsti konfliktą.

Pernai rugsėjį Rusija pasiūlė dislokuoti taikos palaikymo pajėgas, kurios apsaugotų beginklius tarptautinius stebėtojus, fiksuojančius paliaubų pažeidimus netoli kontaktinės linijos. Ukraina bei Vakarai mano, kad tokia ribota misija nebūtų veiksminga. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija taip pat nesitiki didelės naudos. JAV pareigūnai kalbėjo, kad šiai krizei spręsti reikia maždaug 20 tūkst. taikdarių, kurie kontroliuotų kur kas didesnę teritoriją, įskaitant ir Ukrainos pasienį su Rusija.

Ekspertai pažymi, kad ši JT misija būtų ganėtinai sudėtinga. Prorusiški separatistai yra sunkiai ginkluoti, turi tankų ir įvairaus kalibro artilerijos vienetų. Taigi taikdariams gali tekti susidurti su rimta grėsme.

Kliūtis Baltarusijai

Vieno įtakingiausių JAV tyrimų centrų – Hadsono instituto – ekspertas Richardas Gowanas tvirtina, kad misiją turėtų sudaryti patyrę taikdariai iš Lotynų Amerikos, buvusių sovietinių respublikų, palaikančių draugiškus santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija (pavyzdžiui, Baltarusija ir Kazachstanas), neutralių Europos valstybių – Švedijos, Suomijos, Austrijos.

Buvęs NATO generalinis sekretorius, dabartinis P. Porošenkos patarėjas Andersas Foghas Rasmussenas pasiūlė, kad JT misijai vadovautų Švedija. Ši idėja buvo pristatyta pareigūnams Miunchene. „Jei Rusija ir Vakarai susitars, mes tam pasirengę“, – tvirtino Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Vėliau sekmadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar kartą patikino apie savo šalies ryžtą siųsti taikdarių į Rytų Ukrainą. Valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ jis sakė: „Nesitikėkite, kad palaikysime, kurią nors konflikto šalį. Tiksliai vykdysime susitarimus – dislokuosime 10 tūkst. mūsų taikdarių ten, kur bus nurodyta.“

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal prieš keletą dienų nurodė, kad Baltarusija negali dalyvauti šioje JT misijoje, nes yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė. Tai 1992 metais įkurtas karinis aljansas, vienijantis buvusias sovietines respublikas: Rusiją, Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną.

„Atsižvelgiant į tai, jog NATO neprisidės, būtų logiška vengti ir kitos karinės organizacijos narės įsitraukimo“, – aiškino O. Zerkal. Pareigūnės teigimu, Minsko susitarimai padėjo sustabdyti kraujo liejimą Donbase, o dabartinė padėtis, nors ir tęsiasi apsišaudymai, yra geresnė negu buvo 2015-aisiais.

Ukrainos karys saugo humanitarinės pagalbos centrą Avdijivkoje./bloomberg.com nuotrauka
Ukrainos karys saugo humanitarinės pagalbos centrą Avdijivkoje./bloomberg.com nuotrauka

Sankcijų klausimas

Kai kurie amerikiečiai įsitikinę, kad Maskva mėgins sustabdyti ar nutraukti taikdarių dislokavimą ir užkirsti kelią Ukrainos sienos kontrolei. Ši rizika esą sumažėtų, jei Rusijai ir toliau būtų taikomos griežtos sankcijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis neseniai vykusioje saugumo konferencijoje užsiminė, jog Vakarai turėtų panaikinti kai kurias ekonomines sankcijas Rusijai, jei padedant taikdariams Kijevas ir Maskva tvirtai laikysis paliaubų. „Mums skubiai reikia pažangos, nes pasaulis tampa vis pavojingesnis“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.

Ukrainos pareigūnai užtikrinti dėl JAV taikos palaikymo plano, tačiau abejoja, ar Rusija jam pritars. Vakarų diplomatai mano, kad palankiausias metas deryboms prasidės po kelių savaičių, kai Rusijoje bus surengti prezidento rinkimai, ir tęsis iki Pasaulio futbolo čempionato pabaigos liepos viduryje.

Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas nurodė, kad priėmus politinį sprendimą dėl JT taikos palaikymo misijos Donbase prireiks mažiausiai 6–10 mėnesių, o gal ir daugiau, kol bus dislokuotos pajėgos. Ministras aiškino, kad taikdariai neleis Rusijai įšaldyti konflikto ir daryti spaudimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"