Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Danai (nenoriai) svarstys, ar uždrausti berniukų apipjaustymą

 
myjewishlearning.com nuotrauka

Danija paprastai drąsiai griebiasi pasaulio vedlio vaidmens tokiais klausimais kaip lyčių lygybė, vystomasis bendradarbiavimas ar žalioji energija. Tačiau šalies valdančioji koalicija itin nenoriai ruošiasi diskutuoti, ar uždrausti berniukų apipjaustymą. Jei į šį klausimą Danija atsakytų „taip“, ji galimai taptų pirmąją tą padariusia šalimi pasaulyje. 

Danijoje bet kuris pasiūlymas, oficialiame parlamento peticijų tinklalapyje surinkęs 50 tūkst. parašų, privalo būti parlamentarų apsvarstomas ir dėl jo turi būti balsuojama. Praeitą savaitę piliečių peticija už minimalaus 18 metų amžiaus, nuo kurio leidžiama vykdyti apipjaustymą, nustatymą, kuriuo neva siekiama apsaugoti „fundamentalias vaikų teises“, peržengė šią nustatytą parašų skaičiaus ribą.

Nėra jokio termino, per kiek laiko parlametas turi sureaguoti į peticiją, tačiau jokių veiksmų tikrai nebus imtasi iki rudens sesijos.

„Toks įstatymas teiktų pirmenybę vaikų teisėms prieš tėvų religines teises“, – teigia parlamentaras Naseras Khaderas iš Konservatorių partijos, kuri yra jaunesnysis valdančiosios koalicijos partneris.

Tačiau vyriausybės ministrai šiuo klausimu rodo daug mažiau entuziazmo.

„Būtume vieni ir pirmoji šia kryptimi žengusi valstybė. Tokia mūsų objektyvi analizė, – žurnalistams teigė užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas. – Tai padarytų mus pažeidžiamais, o mūsų sąjungininkai, kurie paprastai mums padeda pavojingose situacijose, mūsų nepalaikys.“

Gynybos ministras Clausas Hjortas Frederiksenas užsiminė, kad draudimas keltų pavojų saugumui. „Manau, kad politinė rizika yra didžiulė, – teigė jis žurnalistams, pridurdamas, kad „melagingos naujienos“ ir Rusijos „trolių fabrikai“ tiesiog užplūstų socialinę žiniasklaidą.

Islandijos parlamentas per pirmąjį svarstymą nubalsavo už panašų draudimą bet, manoma, kad vis dėlto jis nevirs įstatymu.

Nepanašu, kad danų pasiūlymas sulauks palaikymo iš parlamentarų daugumos, tačiau neseniai bendrovės „Megafon“ televizijos kanalui TV2 daryta visuomenės apklausa rodo, kad net 83 proc. rinkėjų palaiko berniukų apipjaustymo draudimą.

Politinė parama tokiam žingsniui sukėlė siaubą danų žydams ir musulmonams. Tokia operacija yra mažai paplitusi Danijoje ir jei daroma, tai beveik vien dėl religinių priežasčių.

„Šis pavasaris žydų bendruomenei buvo košmariškas, – „The New York Times“ tvirtino Danijos žydų bendruomenės pirmininkas Rosenbergas Asmussenas. – Pasiūlymo atspirties taškas yra mąstymas, jog žydai yra vaikų tvirkintojai.“

Pasak jo, toks draudimas sukeltų sunkumų būsimai žydų kartai Danijoje gyventi religingai.

„Kai kurie ritualai yra be galo svarbūs tapatybei ir priklausymui. Apipjaustymas yra vienas iš jų, – tvirtino Danų islamo centro Kopenhagoje imamas Waseemas Hussainas, pridurdamas, kad tokio draudimo pasiūlymas „rodo pasiryžimą kitas laisves iškelti prieš religijos laisvę. Kiti diskusijoms pateikti klausimai galėtų būti teisė dengtis plaukus, melstis, skaityti Bibliją ir sekmadieniais eiti į bažnyčią.“

Amžiaus ribos nustatymo klausimas jau kurį laiką yra gvildenamas visuomenėje, tačiau nei viena pagrindinių partijų šiuo klausimu nerodė jokios iniciatyvos. Spaudimas kyla iš tokių organizacijų kaip „Intact“, kuri pradėjo peticiją.

3 iš 9 politinių partijų parlamente, tarp jų dvi, esančios valdančiojoje koalicijoje, šiuo klausimu savo įstatymų leidėjams leis balsuoti, kaip jie patys norės. 2 partijos parems amžiaus ribos nustatymą, o 4 balsuos prieš.

Grupė danų organizacijų, dirbančių su sveikatos ar vaikų teisių klausimais, yra nusistačiusios prieš apipjaustymą dėl etinių priežasčių, tačiau nėra radusios argumentų, kodėl reikėtų jį visiškai uždrausti. Priešingai, yra įrodymų, teigiančių ką kitą: Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad apipjaustymas 60 proc. sumažina ŽIV riziką tarp heteroseksualių vyrų.

Už amžiaus ribos nustatymą agituojantis parlamentaras N. Khaderas pats yra musulmonas. Pasak jo, savo nuomonę dėl apipjaustymo jis suformavo 2004 metais, kai patyrė šeimos spaudimą apipjaustyti savo naujagimį.

„Tai bereikalingas pažeidimas“, – teigė jis, pridurdamas, kad šiuo klausimu buvo pasyvus, nes pripažįsta, kad tai kelia didžiulių iššūkių žydų bendruomenei. „Nenoriu apsunkinti jų gyvenimo“, – tvirtino parlamentaras.

Skaičiuojama, kad apie 38 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, beveik pusė jų dėl religinių priežasčių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"