Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Čempionato šešėlyje – nepopuliarios reformos

 
Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje - 67 metai, tad daugelis pensijos nesulauks./ AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos
Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje - 67 metai, tad daugelis pensijos nesulauks./ AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Rusijos valdžios planas pakelti pensinį amžių, paskelbtas pasaulio futbolo čempionato atidarymo dieną, numušė prezidento Vladimiro Putino populiarumo reitingą iki žemiausio lygio per ketverius metus, sukėlė protestus internete ir gatvėse, o kai kuriais atvejais nustelbė ir visą šalį apėmusią ekstazę dėl Rusijos futbolo rinktinės pergalių. Tačiau tiek Rusijos, tiek užsienio apžvalgininkai sako, kad valdžia labai gudriai naudojasi čempionatu dėmesiui nukreipti nuo nepopuliarios reformos.

Pagal premjero Dmitrijaus Medvedevo paskelbtus planus, pensinis amžius Rusijoje keliamas nuo 60 iki 65 metų vyrams ir nuo 55 iki 63 metų moterims per ateinančius 10–16 metų. Beveik 60 proc. Rusijos vyrų miršta nesulaukę 65 metų (Vokietijoje tokio amžiaus sulaukia 85 proc. vyrų). Tad socialiniuose tinkluose pasirodė pašaipių publikacijų, kuriose sakoma, kad valdžia veltui palaidos žmones, kurie mirs nesulaukę pensinio amžiaus.

Per Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą valdžiai pavyko įtikinti daugelį, kad dėl jų problemų kalti kiti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje yra 66 metai, moterų – 77-eri.

Valdžia naudojasi čempionatu šioms reformoms patyliukais prastumti dar ir tokiu būdu, kad protestai neįmanomi tuose miestuose, kuriuose vyksta tarptautinės varžybos. Ten iki liepos 25 dienos draudžiamos bet kokios viešos akcijos.

Neturi nei sveikatos, nei įgūdžių

Prezidentas V. Putinas tikrai ne pirmasis, kuris ėmėsi nepopuliarių naujovių, prisidengdamas tokio masto sporto renginiu, bet vis dėlto jos vadinamos rizikingiausiu vidaus politikos žingsniu per daugelį pastarųjų metų. V. Putino populiarumo reitingas nukrito žemiau 54 proc. – per labai trumpą laiką išgaravo visas kapitalas, kurį jam pelnė Krymo aneksija.

Nuo 2019 metų keliamas ne tik pensinis amžius, bet ir 2 proc., iki 20 proc., didinamas pridėtinės vertės mokestis, ir tai daroma tokiu metu, kai realios rusų pajamos mažėja. Šį mokestį Rusijos piliečiai galėtų kaip nors ir praryti, bet štai pensijų reforma kerta per jų įpročius, įsisenėjusius dar nuo sovietinių laikų.

Reformuoti pensijų sistemą Kremlius priverstas dėl daugelio dalykų: mažėja dirbančiųjų skaičius, visuomenė senėja, Rusijos ekonomika patiria didelių sunkumų dėl sankcijų ir struktūrinių reformų stokos. Dera pridurti ir tai, kad jokia kita šalis, kurioje gyventojų pajamos maždaug tokios pačios, neturi tokio jauno pensinio amžiaus.

Per pirmas dvi V. Putino prezidentavimo kadencijas nedarbas Rusijoje sumažėjo, bendrasis vidaus produktas stabiliai augo dėl kylančių naftos kainų. Pastaraisiais metais ši gerovė išsisklaidė kaip dūmas, šalis vos išsikapanojo iš dvejus metus trukusio nuosmukio, kurį lėmė kritusios naftos kainos ir Vakarų sankcijos. Tačiau per Kremliaus kontroliuojamą žiniasklaidą valdžiai pavyko daugelį įtikinti, kad dėl jų problemų kalti kiti – nuo liberalaus filantropo George'o Soroso iki Vakarų lyderių, siekiančių paklupdyti Rusiją. Vis dėlto kaltę dėl pensijų suversti išorinėms jėgoms sunkoka.

Apklausos rodo, kad pensinio amžiaus ilginimui nepritaria daugiau nei 80 proc. rusų. Jų pusėn stoja ir daugelis liberalios ekonomikos šalininkų. Jie sako, kad nebus jokios tikros reformos, nes neveikia sistema, kuri skatintų žmones savarankiškai rūpintis senatve. Taip pat gali padaugėti bedarbių, nes Kremlius nesiūlo jokių priemonių, kurios leistų pagyvenusiems darbuotojams ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje. Gali būti, kad po 10–15 metų pensinį amžių ir vėl teks kelti.

Gyvenimas Kaširoje, prie Maskvos.
Gyvenimas Kaširoje, prie Maskvos.

Kad galėtum laimingai gyventi išėjęs į pensiją, turi būti sveikas. Vyresni rusai anaiptol negali tuo pasigirti. Įvairiais vertinimais, Rusijoje pensijos sulaukę žmonės gyvena maždaug dešimtmetį.

Kad galėtų ilgiau dirbti, žmonės turi būti išsilavinę ir pajėgūs keisti profesijas, bet Rusijoje nėra jokios tradicijos mokytis visą gyvenimą. Nors oficialus nedarbo lygis nėra aukštas, sunku rasti darbą ir normalų atlyginimą sulaukus 45–50 metų.

Prezidentas už tai neatsako

Daugelis rusų tiesiog nesupranta, kodėl valstybė negali papildyti pensinio fondo iš pajamų, gaunamų už parduotą naftą ir dujas. Valstybiniai televizijos kanalai vadina reformą neišvengiama ir kviečia į pokalbių laidas bedančius kritikus, kuriuos propagandininkai tiesiog perrėkia. Juokinga tai, kad Kremliaus propagandos mašina, nuolat menkinanti Vakarų demokratiją, dabar remiasi kaip tik Europos šalių, kurios taip pat didina pensinį amžių, pavyzdžiais.

Vis dėlto kai kuriems komunistų deputatams, „kišeninėms“ profesinėms sąjungoms ir nė vienos vietos Dūmoje neturinčios opozicijos atstovams pavyko išreikšti savo nepasitenkinimą reforma: jų internetinę peticiją per trumpą laiką pasirašė jau daugiau nei 2,6 mln. žmonių.

Kremlius, įspėjęs Ukrainą per čempionatą nesiimti jokių rizikingų veiksmų Donbase, pats žengia įvairius žingsnius, prisidengęs sporto renginių šešėliu. Štai, pavyzdžiui, netrukus, kai Rusija laimėjo prieš Egiptą rezultatu 3:1, atsisakyta suteikti valstybinę akreditaciją bendrai Rusijos ir Didžiosios Britanijos mokslo įstaigai – Maskvos socialinių ir ekonominių mokslų aukštajai mokyklai. Rusijos specialiosios tarnybos laiko šį privatų universitetą „liberalizmo tvirtove“.

Įdomu ir tai, kad V. Putino asmeninis sekretorius paskelbė, jog prezidentas nedalyvauja rengiant pensijų reformą. Ekspertai tokius pareiškimus laiko pasirengimu visą kaltę suversti visuomenės nemėgstamo D. Medvedevo vyriausybei. Tada, mažumėlę pakeitęs reformą, Kremliaus šeimininkas galės pateikti save kaip didį geradarį ir taip susilpnins protesto bures genantį vėją.

Protestai vyko dešimtyse miestų

Pensijų reforma paskatino garsųjį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną pakilti į dar vieną žygį prieš Kremlių. Tačiau kovotojas su valdžios korupcija nėra vienintelė jėga, mėginanti telkti antivyriausybinius protestus – jis turi ir varžovų. Paradoksalu, bet svarbiausias jo oponentas yra Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija, kontroliuojama tų pačių jėgų, kurios ir diegia nepopuliarias permainas. Demokratinėse šalyse tai būtų laikoma politine šizofrenija, bet ne Rusijoje. Imdamasi nepopuliarios politikos, valstybė būna pasirengusi koreguoti pirminius planus, atsižvelgdama į žmonių nepasitenkinimo mastą. O Rusijos valdžia pabudino apsnūdusias profsąjungas vadovauti protestams, kad pamatuotų nepasitenkinimo lygį. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, profesinės sąjungos Rusijoje labai nepopuliarios.

Nepaisant visų trukdžių, liepos 1 dieną protestai prieš kanibalistine vadinamą pensijų reformą buvo organizuojami daugelyje Rusijos miestų, kai kur juose dalyvavo po kelis tūkstančius žmonių. A. Navalnas paskelbė savo svetainėje nuotraukų, kuriose matyti protestuotojai su šūkiais: „Pakelkit pensijas, o ne pensinį amžių!“, „Šalin rankas nuo mūsų pensijų!“ Keli šimtai žmonių pietvakariniame Saratovo mieste skandavo „Putinas vagis“, ragino prezidentą atsistatydinti ir net areštuoti jį. Apie protesto akcijas pranešta iš Tolimųjų Rytų Vladivostoko, Chabarovsko, Komsomolsko prie Amūro miestų ir Birobidžano, Rusijos žydų autonominio regiono sostinės, taip pat Omsko Sibire bei Orenburgo Urale. Mažesni mitingai vyko Čeliabinske, Tomske, Kazanėje, Krasnodare. Tuose protestuose skambėjo raginimai D. Medvedevui atsistatydinti, o plakatai skelbė: „Alkanas pensininkas yra valstybės gėda“, „Mirk prieš pensiją“, valdžia buvo raginama sustabdyti benzino kainų kilimą.

Senyva moteris Maskvos autobusų stotelėje prie plakato, vaizduojančio "Zabivaką".
Senyva moteris Maskvos autobusų stotelėje prie plakato, vaizduojančio "Zabivaką".

A. Navalno šalininkai buvo pateikę kelias dešimtis prašymų gauti leidimą protestams, bet ne tuose 11-oje miestų, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, kur vyksta futbolo čempionatas. A. Navalno teigimu, jo tinklas organizavo protestus 39-iuose miestuose.

A. Navalnas neturi galimybės pasirodyti per valstybines žiniasklaidos priemones ir negali dalyvauti rinkimuose dėl prieš jį sukurpto teistumo. Tad jis naudojasi kitomis priemonėmis ir gana sėkmingai. Nors dauguma rusų pasipiktinę, toli gražu ne visi yra A. Navalno šalininkai. Kai kas jam pataria labiau pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio kėlimu, nes ši priemonė pirmiausia atsilieps ekonomiškai aktyviems rusams, tiek verslininkams, tiek vartotojams. Protestuodamas prieš šį mokestį A. Navalnas pritrauktų daugiau jaunesnių ir geriau išsilavinusių gyventojų – kaip tik ši visuomenės dalis labiausiai juo ir pasitiki.

Dar vienas Rusijos paradoksas yra tas, kad dauguma žmonių remia V. Putiną, kaip didybės, siejamos su Rusijos vėliava, simbolį, bet tai nė kiek nedidina jų pasitikėjimo valstybe. Dauguma valstybės iniciatyvų sutinkamos su didžiuliu nepasitikėjimu. Rusai įsitikinę, kad politikai juos apstums bet kokia proga. Būtent šį nepasitikėjimą valstybe A. Navalnas gali išnaudoti kur kas geriau nei profsąjungos ir partijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"