Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Čekija tarp Vakarų ir Rusijos

 
2018 01 16 17:00
Vakarietiškas ir išsilavinęs Jiri Drahošas (dešinėje) metė rimtą iššūkį prorusiškam vulgariam Milošui Zemanui.
Vakarietiškas ir išsilavinęs Jiri Drahošas (dešinėje) metė rimtą iššūkį prorusiškam vulgariam Milošui Zemanui. AFP/Scanpix nuotrauka

Antrasis rinkimų ratas Čekijoje žada būti labai įtemptas. Jei bus perrinktas Milošas Zemanas, tai paveiks Čekijos poziciją Europos Sąjungoje (ES). M. Zemanas nuolat šiaušiasi prieš Briuselį dėl migrantų kvotų ir sankcijų Rusijai, o čekams net siūlė surengti referendumą dėl tolesnės narystės bloke.

Antrą penkerių metų prezidento kadenciją laimėti pretenduojantis M. Zemanas ne kartą prisistatė kaip Vladimiro Putino partneris Europoje. Lapkritį jis pareiškė Rusijos prezidentui, kad Prahos ir Maskvos santykiai yra „dešimt kartų svarbesni“ nei su kaimynėmis, tokiomis kaip Prancūzija. Beje, M. Zemanas kalbėjo rusiškai ir peikė žurnalistus, kad nemoka šios kalbos.

Prieš 50 metų Prahos gatvėmis žlegėję sovietų tankai giliai įsirėžė į tos kartos čekų sąmonę ir lėmė jų siekį kuo labiau atsiriboti nuo Rusijos ir priartėti prie Vakarų. Tačiau daugelis jau neprisimena šių įvykių.

Po pirmojo rinkimų rato M. Zemanas pirmauja su 38,57 proc. balsų. Už jo varžovą 68 metų akademiką Jiri Drahošą balsavo 26,3 proc. rinkėjų (rinkėjų aktyvumas siekė 61 proc.). Šie du kandidatai ir susigrums per antrąjį rinkimų ratą sausio 26 dieną.

M. Zemano pagyrimai V. Putinui, įskaitant pritarimą Krymo aneksijai bei Sirijos miestų bombardavimui, kelia susirūpinimą daugeliui čekų, bet nė kiek nejaudina jo šalininkų. Prieš 50 metų Prahos gatvėmis žlegėję sovietų tankai giliai įsirėžė į tos kartos čekų sąmonę ir lėmė jų siekį kuo labiau atsiriboti nuo Rusijos bei priartėti prie Vakarų. Tačiau daugelis jau neprisimena šių įvykių. Jų galvose įsitvirtino supratimas, kad Čekijoje dominuoja Vašingtonas ir Briuselis. Kaip tik tokį mąstymą ir skleidžia Kremlius. Maskvos pareigūnai nuolat kala į galvas, kad Europa yra Amerikos marionetė ir šoka pagal jos dūdelę.

Visuomenė susiskaldžiusi

Klausimas, kur yra Čekijos vieta, labai svarbus, pasak Michalo Horačeko, kuris buvo vienas iš kandidatų Čekijos prezidento rinkimuose. „Ar mes tikrai rimtai vertiname savo įsipareigojimus NATO ir ES? O gal tapsime Trojos arkliu kitoms šalims?“ – svarstė jis.

ES sprendimas apgyvendinti tūkstančius pabėgėlių buvusiose komunistinėse valstybėse paaštrino jausmą, kad šios šalys neturi savo balso Europos stipriųjų klube. Pagal kvotų sistemą Čekija turėjo priimti 2691 migrantą. Šalis priėmė 12 ir atsisakė toliau tai daryti, dabar dėl to kovoja Europos teismuose. Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES dar labiau sustiprino nerimą, kad ES vadovaus didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija. Todėl kai kur Rytų Europoje linkstama manyti, kad santykių su Rusija gerinimas gali būti tam atsvara. Be to, prisiminimai dyla, o tiesioginės Rusijos grėsmės nėra. Dabar Rusija labiau siejama su jos oligarchų turtais.

Savo populizmu ir chamizmu M. Zemanas suskaldė Čekiją. Kai 73 metų valstybės vadovas laido juokelius, susidaro įspūdis, kad jis nesivaldo. O iš tikrųjų dalis to, ką jis kalba, yra gerai apgalvota ir parengta provokacija. M. Zemanas mėgaujasi savo chamizmu, nepakenčia politinio korektiškumo ir dedasi esąs vienišas kovotojas su neva kiaurai korumpuotu Čekijos ir ES elitu. Savo šiurkščia kalba jis siekia įžeisti intelektualų klasę, o kai kurie rinkėjai tai laiko autentišku paprastų žmonių balsu.

M. Zemanas siūlo Krymo aneksiją laikyti „įvykusiu faktu“ ir kompensuoti Ukrainai teritorijos praradimą rusiška nafta bei dujomis. Jis yra vienas didžiausių ES sankcijų Maskvai priešininkų, ryšių su Kinija stiprinimą laiko prioritetiniu. Čekijos prezidentas taip pat sako, kad musulmonų neįmanoma integruoti, o čigonai yra darbo vengiantys tinginiai. Didelei daliai gyventojų patinka tokie M. Zemano pasisakymai prieš migrantus, islamą ir elitą. Taip jis ciniškai formuoja visuomenėje atmosferą, kuri jam reikalinga valdžiai išlaikyti: elitas ir žiniasklaida eina prieš jį, kai tuo metu jis sako tiesą.

Rusija už M. Zemaną

Tačiau M. Zemano vulgarumas ir atviras nesveiko gyvenimo demonstravimas vis dėlto praretino jo šalininkų gretas. M. Zemanas neslepia, kad daug geria ir rūko, nors serga diabetu ir negali vaikščioti be lazdos. Maždaug pusė Čekijos rinkėjų nenori, kad šaliai vadovautų toks asmuo. Kaime, kur M. Zemanas turi daugiausia šalininkų, per pirmąjį rinkimų ratą jis pasirodė blogiau, nei tikėtasi.

Tuo metu buvęs Čekijos mokslų akademijos vadovas nepartinis J. Drahošas yra visiška M. Zemano priešingybė. Jis save pateikia kaip nuosaikų konservatorių ir argumentuotai komentuoja tokias Čekijai opias temas kaip migracija ar euro įsivedimas. J. Drahošas turi puikią progą įveikti M. Zemaną, nes daug rinkėjų, kurie balsavo už kitus kandidatus, greičiausiai už jį atiduos savo balsus per antrąjį ratą. Trečią, ketvirtą ir penktą vietą užėmę kandidatai drauge gavo 28,2 proc. balsų.

Sekmadienį kalbėdamas per nacionalinį radiją J. Drahošas pareiškė, jog Rusijos specialiosios tarnybos suinteresuotos, kad M. Zemanas būtų išrinktas į aukščiausią šalies postą, ir rėmė jį per rinkimus. „Negaliu to įrodyti, bet SBI (Čekijos kontržvalgyba) savo metiniame pranešime pripažįsta tokią galimybę“, – teigė jis. Anksčiau J. Drahošas yra kalbėjęs ir apie Rusijos įtaką spalį vykusiems Čekijos parlamento rinkimams. Tokius J. Drahošo teiginius M. Zemanas pavadino įžeidžiančiais Čekijos piliečius, nes tai reikštų, kad jie nekompetentingi.

Prezidentas Čekijoje vykdo reprezentacines funkcijas, bet tradiciškai yra reikšmingas nacionalinis simbolis.

Virš premjero pakibo sukčiavimo byla

Jeigu M. Zemanas bus perrinktas, tai sustiprins po parlamento rinkimų išryškėjusią tendenciją – prieš elitą. Kai buvo renkamas parlamentas, prieš elitą pasisakiusioms partijoms, įskaitant milijardieriaus Andrejaus Babišo dešiniųjų populistų „Nepatenkintų piliečių akciją“, pavyko laimėti 60 proc. rinkėjų balsų. A. Babišas pritaria kai kurioms ksenofobinėms M. Zemano nuostatoms, bet po rinkimų jį kritikavo. „Jei jis nori laimėti antrąjį ratą, turi aiškiai paskelbti, jog neketina stumti mūsų šalies į Rytus – Rusijos ar Kinijos link“, – sakė A. Babišas.

Čekijoje dar kurį laiką vyraus politinis neapibrėžtumas. Labai tikėtina, kad A. Babišo mažumos vyriausybė kris dėl sukčiavimo skandalo. Ji greičiausiai nelaimės balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente. Tuomet M. Zemanas tikriausiai ir vėl suteiks mandatą A. Babišui sudaryti vyriausybę.

Milijardierius magnatas kaltinamas neteisėtai pasisavinęs ES lėšas – 1,64 mln. eurų, kurie buvo skirti pagal regionų ir miestų plėtros programą smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai rodo nutekinta ES kovos su sukčiavimu biuro „Olaf“ ataskaita. Joje yra inkriminuojančių detalių apie antrą turtingiausią Čekijoje asmenį. Tik imunitetas jį saugo nuo teismo ir galimos 10 metų kalėjimo bausmės. Pernai ankstesnis parlamentas buvo panaikinęs A. Babišo neliečiamybę, bet išrinktas premjeru jis ją atgavo.

Kas yra kas?

Milošas Zemanas

Įstojo į Komunistų partiją 1968 metais per Prahos pavasarį, bet buvo iš jos pašalintas 1970-aisiais, nes nepritarė liberalias reformas sutraiškiusiai sovietų intervencijai.

Po komunizmo žlugino įstojo į Socialdemokratų partiją ir 1993 metais tapo jos lyderiu.

2013 metais buvo išrinktas trečiuoju po Čekijos ir Slovakijos atsiskyrimo 1993 metais Čekijos Respublikos prezidentu.

Jiri Drahošas

Studijavo chemiją ir technologiją, buvo Čekijos mokslų akademijos prezidentas nuo 2009 iki 2017 metų.

Remia narystę ES ir NATO, bet nepritaria ES migrantų kvotų sistemai (prieš ją pasisakė absoliučiai visi kandidatai į prezidentus).

Pateikia save kaip centristą, galintį suvienyti šalį. Jo šalininkai – proeuropietiški miestiečiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"