Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Britai džiaugiasi masiniu Rusijos šnipų išsiuntimu

 
2018 03 27 16:30
Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžioji Britanija antradienį pasveikino masinį įtariamų Rusijos šnipų išsiuntimą iš įvairių pasaulio šalių kaip „posūkio tašką“ Vakarų požiūryje į „beatodairišką“ Rusiją, Maskvai ruošiantis duoti savo atkirtį.

Dvidešimt keturių pasaulio šalių vyriausybės pirmadienį nurodė išsiųsti mažiausiai 116 įtariamų agentų, dirbusių po diplomatine priedanga. Tai didžiausio masto įtariamų šnipų išsiuntimas. Lyginant su juo, panašios priemonės, kurių buvo imtasi po didžiausių šnipinėjimo skandalų Šaltojo karo metais, atrodo gana švelnios.

Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas: „Dar niekada tiek šalių nebuvo vieningai sutarusios išsiųsti rusų diplomatus.“

„Dar niekada tiek šalių nebuvo vieningai sutarusios išsiųsti rusų diplomatus“, – rašė Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas dienraštyje „The Times“, pavadindamas šį žingsnį „smūgiu, po kurio atsigauti Rusijos žvalgybai prireiks daugelio metų“.

„Aš manau, kad vakarykščiai įvykiai gali tapti posūkio tašku, – sakė jis. – Vakarų aljansas ėmėsi ryžtingų veiksmų ir Britanijos partnerės kartu susivienijo prieš Kremliaus beatodairiškas ambicijas“.

Rusijos diplomatų išsiuntimas buvo atsakas į rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną.

S. Skripalis, rusų karinės žvalgybos pareigūnas, 2004 metais buvo suimtas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) už informacijos apie įvairiose Europos šalyse dirbančius rusų agentus perdavimą Britanijai. 2010 metais jis buvo paleistas per Rusijos apsikeitimą šnipais su JAV ir įsikūrė Jungtinėje Karalystėje, suteikusioje jam prieglobstį.

Anksčiau Britanija nurodė iš šalies išsiųsti 23 Rusijos diplomatus, apkaltinusi Maskvą dėl cheminio ginklo panaudojimo jos teritorijoje. Maskva šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė ir bedė pirštu į britų žvalgybą.

Britanijos pavyzdžiu pasekė ir jos sąjungininkės. Vašingtono sprendimas iš JAV išsiųsti 60 rusų buvo naujas smūgis JAV ir Rusijos santykiams praėjus mažiau nei savaitei nuo prezidento Donaldo Trumpo pasveikinimo savo kolegai Vladimirui Putinui su dar viena pergale prezidento rinkimuose.

Australija, Kanada, Ukraina ir dauguma Europos Sąjungos šalių taip pat paskelbė išsiunčiančios rusų diplomatų, – šiek tiek mažiau nei JAV.

„Visuotinis Šaltasis karas“

Rusija perspėja, kad ruošiasi imtis atsakomųjų priemonių prieš šalis, kurios, anot Maskvos, „pataikauja britų pareigūnams“ gerai nesuvokdamos kas įvyko.

„Šie išsiuntimai turi ypač žalingą poveikį JAV ir Rusijos santykiams“, – parašė užsienio politikos apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas dienraštyje „Vedomosti“.

Dienraštis „Izvestija“ diplomatų išsiuntimą pavadino „rusofobišku sąspiečiu“ („russophobic flashmob“).

Tačiau Vakarų pareigūnai aiškiai leidžia suprasti, kad pasitiki Britanijos išvadomis, jog tik Kremlius galėjo prisidėti prie šio incidento.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders pirmadienį sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai ėmėsi atsakomųjų veiksmų „į Rusijos karinio cheminio ginklo panaudojimą Jungtinėje Karalystėje“.

„Daugiau nieko neapkvailinsi“

B. Johnsonas savo straipsnyje laikraštyje „The Times“ rašo, kad išpuolis atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino „beatodairiško elgesio“ modelį, kuriam gali būti priskiriama ir Krymo aneksija.

„Bendrą grėsmę kelia V. Putino noras nepaisyti esminių taisyklių, nuo kurių priklauso kiekvienos šalies saugumas, – tęsė jis. – Todėl kiekviena atsakinga šalis turi būti suinteresuota tvirtai stoti prieš jį“.

B. Johnsonas taip pat apkaltino Rusiją, kad siekdama išvengti spaudimo ji pateikia įvairias savo interpretacijas dėl šios cheminės atakos, kuri yra pirma Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Buvo laikas, kai ši abejonių sėjimo taktika galėjo būti veiksminga, tačiau daugiau nieko neapkvailinsi. Manau, kad vakar buvo ta akimirka, kai visiems buvo demaskuotas propagandos mašinos cinizmas“, – rašė jis.

JAV pareigūnai nurodė iš šalies išsiunčiantys 48 „žvalgybos pareigūnus“, kurie buvo priskirti prie Rusijos diplomatinių misijų Jungtinėse Valstijose, ir dar 12 rusų, akredituotų Rusijos misijoje prie Jungtinių Tautų.

Taip pat uždarytas Rusijos konsulatas Siatle dėl įtariamo šnipinėjimo gretimoje Kitsapo povandeninių laivų bazėje bei „Boeing“ įmonėje.

Tai didžiausiais skaičius kada nors iš JAV išsiųstų rusų arba sovietų agentų. D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama 2016 metais dėl įtariamo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus išsiuntė 35 diplomatus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad „šios grupės šalių nedraugiškas žingsnis neliks nepastebėtas ir mes į jį atsakysime“.

Rusijos ambasada Vašingtone prašo savo sekėjų tinkle „Twitter“ balsuoti, kurį JAV konsulatą reikėtų uždaryti: Vladivostoko, Sankt Peterburgo ar Jekaterinburgo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"