Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Bažnyčių mūšyje Ukraina gali įveikti Rusiją

 
2018 09 06 17:00
Du varžovai - Rytų stačiatikių ekumeninis patriarchas Bartolomėjus I (dešinėje) ir Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas rugpjūčio 31 dieną susitiko Šv. Jurgio bažnyčioje, pagrindinėje stačiatikių katedroje Stambule.
Du varžovai - Rytų stačiatikių ekumeninis patriarchas Bartolomėjus I (dešinėje) ir Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas rugpjūčio 31 dieną susitiko Šv. Jurgio bažnyčioje, pagrindinėje stačiatikių katedroje Stambule. AFP/Scanpix nuotrauka

Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus gali padovanoti Ukrainai savą Stačiatikių bažnyčią, nors Maskvos patriarchui Kirilui tai labai nepatinka. Abu patriarchai varžosi dėl aukščiausio autoriteto visame stačiatikių pasaulyje.

Ukraina kol kas negali atgauti Rusijos užimtų savo teritorijų, bet gali atimti iš kaimynės kai ką galbūt ne mažiau vertinga – jos galią Ukrainos stačiatikiams, o drauge su ja ir Maskvos pretenzijas į pagrindinį vaidmenį Rytų krikščionybėje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė, kad aukščiausi stačiatikių dvasininkai pasirengę suteikti nepriklausomybę Kijevo bažnyčiai, nepaisydami Maskvos. Jei Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus suteiktų Kijevui autokefaliją (nepriklausomybę), tai būtų šios bažnyčios atsiskyrimo nuo Maskvos patriarchato oficialus pripažinimas.

Rusijos veiksmai prieš Ukrainą neabejotinai pakirto tikinčiųjų norą priklausyti Maskvai pavaldžiai bažnyčiai.

Šiemet liepą Ukraina minėjo 1030-ąsias Kijevo Rusios krikšto metines. Ankstyvaisiais viduramžiais krikščionybė išplito po visą Rusiją. Maskva laiko Kijevą istoriniu Rusijos stačiatikių bažnyčios ir net savo valstybingumo lopšiu, o Rusijos prezidentas yra tvirtas patriarcho Kirilo sąjungininkas. Tuo tarpu P. Porošenka palaiko Kijevo patriarchato metropolitą Filaretą ir yra įsitikinęs, kad Ukraina, kaip ir kitos stačiatikiškos valstybės, turi teisę į sau pavaldžią, nepriklausomą bažnyčią.

Įtampa tarp stačiatikių bažnyčių Ukrainoje kaupiasi nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Ukrainai tapus nepriklausomai ir komunistiniam režimui žlugus, religinis tikėjimas šalyje atgimė. Rusijoje ilgus šimtmečius iki sovietinio laikotarpio Stačiatikių bažnyčia buvo susijusi su valstybe ir caro interesais. Nacionalistai, atgimę Boriso Jelcino, o dar labiau – dabartinio prezidento laikais, sustiprino bažnyčios autoritetą ir ryžtą nepaleisti iš savo rankų Ukrainos bažnyčių.

Varžosi trys Bažnyčios

Šiandien Ukrainoje veikia trys stačiatikių bažnyčios: Maskvos valdžios nepripažįstantis Kijevo patriarchatas, vadovaujamas metropolito Filareto, Maskvai lojali Ukrainos stačiatikių bažnyčia ir trečioji Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia (unitų), kuri laikosi stačiatikių liturgijos, bet paklūsta Romos popiežiui.

Rusijos patriarchui Kirilui pavaldi bažnyčia išlieka didžiausia, bet oficiali schizma nuvestų daug jos sekėjų į Kijevo patriarchatą. Maskvos patriarchatas laikosi nuomonės, kad Ukrainos „atskalūnai“ privalo atgailauti ir grįžti po Rusijos stačiatikių sparnu.

Maskvos partiarchatas yra atsakingas už Ukrainos stačiatikių bažnyčią nuo XVII amžiaus. Kai 1992 metais Filaretas pralaimėjo politinę kovą dėl Maskvos patriarcho posto, jis įsteigė atskirą Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaką. Maskva su tuo nesutiko. Rusijos žiniasklaida šmeižė Filaretą, Maskvos patriarchatas galiausiai jį ekskomunikavo.

Iš pradžių ekumeninis Konstantinopolio patriarchas (titulas „ekumeninis“ reiškia, kad jis atstovauja ne vienai, o kelioms bažnyčioms) buvo Maskvos pusėje ir nepripažino Ukrainos stačiatikių bažnyčios, kitaip nei pripažįsta, pavyzdžiui, Graikijos, Serbijos, Bulgarijos ir Rumunijos bažnyčias. Toks oficialaus statuso nebuvimas ir neleido daugeliui dvasininkų prisidėti prie Filareto atskilėlių.

Tačiau po 2014 metų Maidano daug Ukrainos stačiatikių nusisuko nuo Maskvos vadovaujamos bažnyčios, tarp jų ir prezidentas P. Porošenka. Mat Kijevo patriarchatas labai palaikė revoliuciją, dvasininkai buvo gatvėse ir padėjo protestuotojams, o Maskvos bažnyčia liko nuošalyje.

Kova dėl lyderystės

Organizaciniu ir finansiniu požiūriu Ukraina lieka labai svarbi Maskvos patriarchatui. 2013-aisiais, prieš metus iki Krymo aneksijos, Maskvos patriarchatui Ukrainoje priklausė maždaug trečdalis jo turimų 33 489 bažnyčių ir 30 430 dvasininkų. Tarp jų yra ir pats seniausias Ukrainos stačiatikių vienuolynas – Kijevo Pečorų laura, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą su 1000 metų senumo relikvijomis ir palaikais bei kitomis unikaliomis bažnytinėmis vertybėmis. Tuo metu Filareto Ukrainos stačiatikių bažnyčia, turinti apie 3500 dvasininkų, yra daug mažesnė ir skurdesnė.

Maskvos patriarchatui siekiant lyderystės stačiatikių pasaulyje, šie skaičiai daug reiškia politiniu ir ideologiniu požiūriu. Vadovavimas stačiatikių pasauliui yra vienas pamatinių Rusijos neoimperialistinės ideologijos ramsčių. Nenuostabu, kad ta pati grupė įsilaužėlių, kaltinamų kibernetiniais išpuoliais prieš JAV demokratus, neseniai pademonstravo didelį susidomėjimą patriarchu Bartolomėjumi. Mat Ukrainos autokefalija suduotų didžiulį smūgį Maskvos pretenzijoms į dvasinę Rytų stačiatikių lyderystę. Autokefalija pastūmėtų daugelį, jei ne visus Maskvos patriarchato dvasininkus dezertyruoti. Ukrainos bažnyčiai gavus oficialų pripažinimą, dvasininkai nebeturėtų priežasties likti organizacijoje, kurią Kijevo valdžia laiko Rusijos penktąja kolona.

Iškiliiausiame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Ukrainos stačiatikių vienuolyne - Kijevo Pečorų lauroje - šeimininkauja Maskvos patriarchatas.
Iškiliiausiame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Ukrainos stačiatikių vienuolyne - Kijevo Pečorų lauroje - šeimininkauja Maskvos patriarchatas.

Susilpnėjęs Maskvos patriarchatas tik sustiprintų ekumeninio patriarcho Bartolomėjaus, Rytų stačiatikių bažnyčioje laikomo „pirmuoju tarp lygių“, pozicijas ir leistų kalbėti viso stačiatikių pasaulio vardu. Bartolomėjus siekia tiesti tiltus su Katalikų bažnyčia ir asmeniškai su popiežiumi Pranciškumi. Konservatyvi Rusijos bažnyčia tokių pastangų nepalaiko. Nors Rusijos patriarchas tradiciškai turi mažesnį autoritetą, jis tiesiogiai atsakingas už 150 mln. tikinčiųjų, o tai – maždaug pusė visų Rytų krikščionių. Abu patriatchatai, nebeegzistuojančių imperijų įpėdiniai, nori išlaikyti įtaką savo teritorijose, bet kai kuriais atvejais jos persidengia – Ukraina yra didžiausia jų.

Konstantinopolio ir Maskvos patriarchatai jau yra susidaužę kaktomis kitose posovietinėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje. Šioje Baltijos valstybėje abu patriarchatai sudarė dvi paralelines stačiatikių hierarchijas. Tačiau sutarti dėl panašaus kompromiso Ukrainoje nebus įmanoma dėl politinių priežasčių.

Rusijos veiksmai prieš Ukrainą neabejotinai pakirto tikinčiųjų norą priklausyti Maskvai pavaldžiai bažnyčiai. Ir tai tokia sritis, kur pasiųsti tankų Maskva negali. O tuo metu tolesnį šalies kelią labiau lems galbūt net ne teritoriniai praradimai, o idėjos, kurios ims viršų Ukrainoje. Todėl diplomatinis mūšis dėl autokefalijos toks svarbus Kijevui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"