Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Bandys išspręsti diplomatinę krizę

 
2018 08 03 10:25
JAV valstybės sekretorius Mike"as Pompeo (dešinėje) ir turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu./
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (dešinėje) ir turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu./ AFP/Scanpix nuotrauka

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo penktadienį susitiko su turkų užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu ir mėgins išspręsti tarp Vašingtono ir Ankaros dėl amerikiečių pastoriaus sulaikymo Turkijoje įsiplieskusią diplomatinę krizę.

JAV reikalauja paleisti pastorių Andrew Brunsoną, vadovavusį protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste. A. Brunsonas beveik dvejus metus praleido kalėjime dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, o praėjusią savaitę jam buvo skirtas namų areštas.

Šis susitikimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas dviem įtakingiems turkų pareigūnams, o Ankara savo ruožtu pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

M. Pompeo penktadienį pareiškė, kad šios sankcijos liudija apie tai, jog JAV administracija yra „labai rimtai“ nusiteikusi reikalaudama pastoriaus paleidimo.

„Tikiuosi, kad jie supras, kas tai yra: įrodymas, kad esame labai rimtai nusiteikę“, – atvykęs į Singapūrą sankcijas komentavo M. Pompeo.

Žurnalistams jis pareiškė, jog „turkai buvo įspėti, kad... atėjo laikas grąžinti pastorių Brunsoną“.

„A. Brunsonas turi grįžti namo kartu su visais amerikiečiais, kuriuos sulaikė Turkijos vyriausybė. Ji pernelyg ilgai nepaleidžia šių žmonių – jie yra nekalti“, – pridūrė M. Pompeo.

Tuo tarpu turkų diplomatijos vadovas teigė kolegai iš JAV pasakęs, kad Vašingtono grasinimai ir sankcijos Ankaros nepaveiks.

„Nuo pat pradžių sakėme, kad kitos pusės grasinimų kupina kalba ir sankcijos neturės jokių rezultatų. Tai pakartojome ir šiandien“, – po susitikimo Singapūre vykstančio regioninio susitikimo kuluaruose sakė M. Cavusoglu.

JAV valstybės departamentas kiek anksčiau tvirtino ir toliau pirmenybę teikiantis diplomatiniam šios problemos sprendimo keliui.

„Tai užsitęsė pernelyg ilgai“, – anksčiau šią savaitę žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert, kalbėdama apie A. Brunsono sulaikymą. Pastoriaus teismas Turkijoje prasidėjo dar pavasarį.

Nuteisimo atveju jam gresia iki 35 metų kalėjimo.

M. Pompeo ir M. Cavusoglu trečiadienį aptarė šį klausimą telefonu, o ketvirtadienį JAV paskelbė sankcijas Turkijos teisingumo ministrui Abdulhamitui Gului ir vidaus reikalų ministrui Suleymanui Soylu. Vašingtonas tikina, jog abu vyrai atliko svarbų vaidmenį areštuojant pastorių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas Mike'as Pence'as ir M. Pompeo laiko A. Brunsono išlaisvinimą prioritetu.

Dėl jo suėmimo tarp Ankaros ir Vašingtono – kurių santykiai ir taip pastaraisiais mėnesiais paaštrėjo dėl konflikto Sirijoje – įsiplieskė aršus diplomatinis ginčas

Panašu, kad ši krizė yra vienas rimčiausių šiuolaikinėje istorijoje nesusitarimų tarp dviejų NATO sąjungininkių – ji lyginama su konfrontacijomis, kilusiomis 1974-aisiais dėl Turkijos įsiveržimo į Kiprą ir 2003-aisias dėl JAV vadovautos koalicijos įsiveržimo į Iraką.

A. Brunsonas pirmą kartą buvo sulaikytas 2016-aisiais, kai Turkijos valdžia ėmėsi represijų, kariuomenei nesėkmingai pamėginus nuversti šalies prezidentą.

Jis kaltinamas dalyvavus dviejų organizacijų, kurias Ankara laiko teroristinėmis, veikloje.

Vienai iš jų vadovauja JAV gyvenantis musulmonų pamokslininkas Fethullah Gulenas, kurį turkų vyriausybė kaltina dėl nesėkmingo pučo, o antra organizacija yra Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Pats A. Brunsonas neigia mestus jam kaltinimus, o advokatai teigia, kad jo byla grindžiama abejotinais liudininkų pareiškimais. Kitas teismo posėdis turi įvykti spalio 12-ąją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"