Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Baltijos šalys – prieš ES nuobaudas Lenkijai

 
2018 03 09 14:56
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis / 
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Vilniuje pareiškė esantys prieš Europos Sąjungos (ES) nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos.

„Suprantame Lenkijos pusės siekį ir būtinybę daryti teismų reformą ir jeigu (...) taip įvyktų, kad būtų bandoma taikyti ribojančias priemones Lenkijai, Lietuva palaikys Lenkijos Respubliką“, – žurnalistams sakė kitų Baltijos šalių ir Lenkijos premjerus Vilniuje priėmęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jam antrino Latvijos premjeras Maris Kučinskis: „Mes nenorėtume, kad būtų pritaikytos kokios nors nuobaudos Lenkijai“.

Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) teigė, kad klausimas dėl Lenkijos balso teisės ES posėdžiuose apribojimo „net negali būti svarstytinas“.

„Negalime leisti, kad tai nueitų taip toli, nes būtent per dialogą ES galime pasiekti bendrą poziciją“, – sakė estų premjeras.

Varšuvai siekiant išvengti ES sankcijų, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ketvirtadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu-Klodu Junkeriu).

M. Morawieckis Vilniuje teigė, jog komisijos vadovui įteikė dokumentą, kur detaliai išdėstyti Lenkijos teismų sistemos pokyčiai.

„Aš tikiu, kad per ateinančius keletą mėnesių galėsime įtikinti mūsų partnerius ES dėl to, kad ši reforma – įmanoma“, – sakė Lenkijos premjeras.

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų.

Be to, parlamentui suteikta teisė skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.

Reformos iniciatoriai sako, kad pertvarka padės Lenkijos teismų sistemai išsivalyti nuo teisėjų, dirbusių teismuose iki komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.

Kritikai teigia, kad vykdoma reforma yra grėsmė Lenkijos teismų sistemos nepriklausomybei.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"