Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Austrijos VRM: migrantų duomenys turi būti tikrinami dar jūroje, o ne žemyne

 
2018 09 15 11:56
AFP/Scanpix nuotrauka

Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis penktadienį per susitikimą su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos narių pasiūlė, kad informacija apie Viduržemio jūroje išgelbėtus migrantus būtų tikrinama laivuose, o ne sausumoje.

H. Kicklis per spaudos konferenciją su Italijos vidaus reikalų ministru Matteo Salvini sakė, kad jo pasiūlymas taikytinas „žmonėms, atplaukiantiems laivu į kurios nors ES valstybės teritorinius vandenis“.

Austrų ministras nepateikė daugiau detalių, bet sakė sugalvojęs „greitą būdą nustatyti, kurie migrantai turi teisę prašyti prieglobstį“; šie žmonės galėtų būti išlaipinti Bendrijos teritorijoje, o kiti – grąžinti į „saugius uostus“ trečiosiose šalyse.

H. Kicklis sakė, kad tai padėtų spręsti „repatriacijos problemą“.

„Kai tik žmonės įkelia koją į žemyną, juos galima išsiųsti tik patiriant didelių sunkumų ir išlaidų“, – pabrėžė Austrijos VRM vadovas.

Jis pridūrė, kad ES prieglobsčio suteikimo politika turėtų užtikrinti, kad taptų „neįmanoma prašytis prieglobsčio kitur, tik už ES ribų, ir kad dėl šių prašymų būtų sprendžiama už ES ribų“.

Labdaringos medicinos organizacijos „Gydytojai be dienų“ padalinys Austrijoje (MSF) pasmerkė šias H. Kicklio sumanymus.

„Šis pasiūlymas paprasčiausiai tėra dar vienas mėginimas nukreipti dėmesį nuo realios problemos, konkrečiai – Europos ir ES pirmininkaujančios Austrijos nesugebėjimo rasti humanitarinės krizės Viduržemio jūros vidurio dalyje ir Libijoje tvarų sprendinį“, – sakoma MSF pranešime.

Grupė paragino lyderius „padaryti žmonių gyvybių apsaugą savo pastangų centru“.

M. Salvini sakė palaikantis kolegos austro pasiūlymą. Jiedu yra sudarę prieštaringai vertinamą antiimigracinę „ašį“ kartu su Vokietijos vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu (Horstu Zėhoferiu).

H. Kicklis ir M. Salvini nori spausti kitas ES nares svarstyti „radikalesnes“ idėjas, kaip būtų galima sumažinti Europą pasiekiančių migrantų srautą.

Per šią savaitę Vienoje įvykusį susitikimą, kuriame dalyvavo ES ir Afrikos šalių ministrai bei pareigūnai, buvo aptariamos galimybės bendradarbiauti migracijos politikos srityje.

Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis./ AFP nuotrauka
Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis./ AFP nuotrauka

„Neįmanoma idėja“

H. Kicklis taip pat kritikavo ES migracijos komisaro Dimitrio Avramopulo nusistatymą prieš pasiūlymą įkurti migrantų „išlaipinimo platformas“ neįvardijamose trečiosiose šalyse, nors šiam pasiūlymui birželį pritarė Bendrijos lyderiai.

D. Avramopulas taip pat dalyvavo susitikime Vienoje ir pakartojo, kad skeptiškai vertina šį užmojį. Pasak komisaro, ši idėja yra „neįmanoma“, nes nėra šalies, kurioje būtų galima įkurti „išlaipinimo platformas“.

„Ši idėja pateikta tik prieš du mėnesius, bet komisaras jau kelia baltą vėliavą“, – sakė H. Kicklis. Ministras pabrėžė, kad D. Avramopulo pareiškimai yra „blogas signalas“, galintis paskatinti Afrikos valstybes išsižadėti įsipareigojimų bendradarbiauti.

Į susitikimą Vienoje savo delegacijas atsiuntusio Egipto, Tuniso ir Maroko buvo prašoma sutikti įkurti tokius migrantų centrus jų teritorijose, bet šalys atsisakė.

Pasak H. Kicklio, „galima manyti, kad (migracijos klausimu) mūsų interesai skirtingi, bet problemos yra bendros“ tiek Afrikai, tiek Europai.

D. Avramopulas irgi pabrėžė, kad reikalingas didesnis ES ir Afrikos bendradarbiavimas.

Nors į Europą atvykstančių migrantų srautas reikšmingai sumažėjo, palyginus su blogiausia padėtimi 2015 metais, ši problema tebėra viena opiausių ES. Tikėtina, kad jai bus skiriama daug dėmesio per ateinantį trečiadienį ir ketvirtadienį Austrijos mieste Zalcbirge vyksiantį neformalų ES lyderių susitikimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"