Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Artimieji Rytai: krikščionys tarp smurto ir politinio nestabilumo

 
2018 06 04 10:10
Sirijos katalikas arkivyskupas Johnas Botrosas Moshi sotvi ptie Tahros bažnyčios griuvėsių Mosule, 2018 metų balandžio 29 dieną. 
Sirijos katalikas arkivyskupas Johnas Botrosas Moshi sotvi ptie Tahros bažnyčios griuvėsių Mosule, 2018 metų balandžio 29 dieną.  AFP/Scanpix nuotrauka

Vienas pavojingiausių regionų religinėms mažumoms – trijų didžiųjų monoteistinių religijų lopšys, Artimieji Rytai. Pasaulyje labiausiai paplitusi religija, krikščionybė, čia tampa labiausiai persekiojama mažuma.

Praėjusio šimtmečio pradžioje Artimuosiuose Rytuose krikščionys sudarė 20 procentų gyventojų. 2010 m. jų buvo mažiau nei 4 proc., ir jų vis mažėja. Pavojus, kad krikščionių nebeliks Šventojoje Žemėje, kaip niekad realus. Krikščionys sugyveno su musulmonų mažuma Artimuosiuose Rytuose keturiolika amžių. Nepaisant įvairiais laikotarpiais prasiveržusios nelygybės ir marginalizacijos, arabų pasaulio krikščionys sugebėjo klestėti ir taikiai gyventi su musulmonais. Dabar jų gyvenimas patiria išbandymus. Ypač pastaraisiais metais, plintant radikaliam islamizmui, dviejų šalių – Sirijos ir Irako – nuo senų laikų gyvavę krikščionių bendruomenės naikinamos karų.

Dabar jų gyvenimas patiria išbandymus. Ypač pastaraisiais metais, plintant radikaliam islamizmui, dviejų šalių – Sirijos ir Irako – nuo senų laikų gyvavę krikščionių bendruomenės naikinamos karų.

Dar 2003 m., Irake prieš amerikiečių invaziją buvo apie pusantro milijono krikščionių, sąlyginai apsaugotų nuo diskriminacijos.

Pavyzdžiu, Saddamo Husseino laikais užsienio reikalų ministras Tariq Aziz buvo krikščionis. Dabar manoma, kad krikščionių šalyje liko ne daugiau nei 258 tūkst.

Žinoma, tam nemažai įtakos padarė vadinamosios islamo valstybės plitimas, tačiau jau nugriovus Saddamą Husseiną, dar prieš dešimt metų, ėmus byrėti šaliai, ėmė augti sektantiškas smurtas tarp sunitų ir šiitų.

Sirijoje istoriniai ryšiai su krikščionybe tokie stiprūs, kad Maaloula, vietovėje už 50 km nuo Damasko, dar kalbama aramėjiškai, Jėzaus kalba. 1920 m įkūrus Sirijos valstybę, trečdalis gyventojų buvo krikščionys. Dabar šalyje, turinčioje apie 18 milijonų gyventojų, jų liko mažiau nei 900 tūkst. Tai nenustojantis bėgimas, kurį dar labiau paskatino ISIS vykdomos žudynės.

Grėsmė krikščionims Artimuosiuose Rytuose akivaizdi, tačiau norint suprasti jos šaknis, reikia įsigilinti į regiono kontekstą.

Sektantiniai susiskaldymai, tikros demokratijos, saugumo, pilietinių teisių nebuvimas – šios problemos liečia beveik visus šio nestabilaus regiono gyventojus, kur religinė tapatybė neatskiriama nuo politinės. Tai, ar esi sunitas, šiitas, krikščionis, alavitas ar jazidas turi ne tik dvasinę, bet ir svarbią socialinę, geografinę ir ekonominę reikšmę. ISIS persekioja ne tik krikščionis ir jazidus, bet ir brolius musulmonus, pavyzdžiui sufijus. Kalbama apie civilizacijų karą. Klausimas, kurį dažnai keliame Vakaruose – ar smurtas ir netolerancija, kurias dažnai matome Islamo pasaulyje, kyla iš paties islamo. Žinoma, tokios teroristinės grupuotės kaip ISIS paima atskiras Korano eilutes, kad paremtų savo vykdomą smurtą. Visus, kurie nepritaria jų ekstremistinei interpretacijai, mato kaip netikinčius, net jei tai ir musulmonai.

ISIS persekioja ne tik krikščionis ir jazidus, bet ir brolius musulmonus, pavyzdžiui sufijus. Kalbama apie civilizacijų karą.

Žurnalistė Barbara Serra, dvylika metų dirbanti arabų agentūroje „Al Jazeera“ ir padariusi daugybę interviu, pastebi, kad 90 procentų problemų turi politinį, o ne religinį pamatą. Nedarbas, nusivylimas, neteisingumas ir troškimas atkeršyti yra tikrasis teroristinių grupių variklis. Kuo labiau braška valstybinės institucijos, tuo labiau auga sektantiškumas, baimė ir neapykanta kitam. Graikų melchitų patriarcho Grigaliaus III Lahamo žodžiais, „krikščionių ateičiai Sirijoje grasina ne musulmonai, o chaosas“.

Tad norint užkirsti kelią krikščionių persekiojimui reikia stabilizuoti situaciją vienodai visoms etninėms ir religinėms grupėms. Tikrai stabilią ateitį arabų pasaulyje gali užtikrinti tik patys arabai, kokia bebūtų jų religija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"