Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Artėjant vietos rinkimams Varšuvoje verda nuožmi kandidatų kova

 
Varšuvos miesto savivaldybės pastatas. / 
Varšuvos miesto savivaldybės pastatas. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijoje spalio 21 dieną vyks vietos rinkimai. Tai bus didelis išbandymas pagrindinėms šalies politinėms jėgoms – konservatyviai „Teisei ir teisingumui“ ir liberaliai Piliečių platformai. Rezultatas, kaip sako ekspertai, turės įtakos ir Europos, ir Lenkijos parlamento rinkimams, kurie rengiami kitais metais.

Nors dešinieji šiuo metu dominuoja nacionalinėje politikoje, Piliečių platforma su sąjungininkais kontroliuoja 15 iš 16 Lenkijos regioninių asamblėjų bei daugelį didžiųjų miestų. Šios partijos atstovai sprendžia daugybę vietos klausimų – pavyzdžiui, tvirtina mokyklų ar teatrų vadovus, stebi, kaip skirstomi Europos Sąjungos (ES) fondų pinigai ir panašiai.

Lenkijos mokslų akademijos profesorius Henrykas Domanskis mano, kad vietos rinkimus greičiausiai laimės valdantieji konservatoriai.

Lenkijos mokslų akademijos profesorius Henrykas Domanskis mano, kad vietos rinkimus greičiausiai laimės valdantieji konservatoriai. Jo teigimu, „Teisę ir teisingumą“ sėkmė lydės ir kitąmet. Tai rodo ir aukšti šios partijos reitingai. Naujausiais viešosios nuomonės tyrimų instituto „IBRiS“ duomenimis, valdančiuosius palaiko 33,2 proc. apklaustųjų. Panašiu metu paviešinti sociologinių tyrimų instituto „Estymator“ rezultatai rodo dar geresnius šansus – už konservatorius balsuotų 45 proc. respondentų.

Neseniai „Teisės ir teisingumo“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis teigė, kad jo vadovaujama partija nusipelno laimėti vietos rinkimus ir įtvirtinti galią. Jo žodžiais, tai yra patikima jėga, kuri tesi rinkėjams duotus pažadus, turi drąsos ginti nacionalinius interesus ir priešintis išorės spaudimui.

Patrykas Jakis – partijos „Solidari Lenkija“, kuri yra valdančiųjų mažesnioji partnerė, narys. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Patrykas Jakis – partijos „Solidari Lenkija“, kuri yra valdančiųjų mažesnioji partnerė, narys. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Jeigu vietos rinkimus šiemet laimėtų „Teisė ir teisingumas“, tai padrąsintų valdančiuosius dar labiau siekti savo tikslo įgyvendinant teismų reformą, kurią kritikuoja Briuselis. Dešinieji nepritaria abortams, kontracepcijai ir dirbtiniam apvaisinimui, jie nori, kad šalies kultūra ir švietimas būtų konservatyvesni. Didžiausias trofėjus „Teisei ir teisingumui“ būtų Varšuva – liberalizmo bastionas, kuriame garsiausiai reiškiamas nepasitenkinimas valdžios politika.

Du poliai

Kaip rodo naujausios apklausos, vienas realiausių kandidatų, galinčių tapti nauju Varšuvos meru, yra Patrykas Jakis. Šis politikas musulmonų imigraciją į Lenkiją lygina su nacių invazija 1939-aisiais. Jo oponentas Rafalas Trzaskovskis pritaria, kad šalis susiduria su egzistencine grėsme, tačiau ją esą kelia būtent pats P. Jakis su savo šalininkais.

Šie du vyrai gana gerai iliustruoja Lenkijos padalijimus, kurie išryškėjo, kai 2015-aisiais valdžios vairą perėmė „Teisė ir teisingumas“. P. Jakis yra jos mažesnės partnerės „Solidarios Lenkijos“ narys ir eina teisingumo ministro pavaduotojo pareigas.

33-ejų P. Jakis tvirtina, kad yra paprastų žmonių atstovas. Jo žodžiais, Piliečių platformą daugiausia palaiko arogantiškas elitas. „Šiandien Varšuvą valdo žmonės, kurie laiko jus menkesniais. Nesigėdiju šių blokų ir tokio miesto“, – kalbėjo jis auditorijai, susirinkusiai prie vieno sostinės daugiabučio. P. Jakis išjuokė ES, kad ši kreipia dėmesį į nereikšmingus dalykus, pavyzdžiui, bananų matavimą.

46 metų R. Trzaskowskis ilgus metus buvo Piliečių platformos pasiuntinys ES ir nori, kad jo gimtoji Varšuva liktų atvira, tolerantiška bei europietiška. Tačiau P. Jakis tikina, kad varžovas yra atitrūkęs nuo realybės, nes jei katalikiška Lenkija paklus ES diktatui įsileisdama numatytą skaičių svetimtaučių, šalis kaipmat bus islamizuota. Politikas yra sakęs, kad sieks užkirsti tam kelią.

R. Trzaskowskis vadina „Teisės ir teisingumo“ narius antieuropiečiais ir populistais. „Jie nori perrašyti istorijos knygas ir abejoja mūsų vieta Europos Sąjungoje“, – priekaištavo politikas. Jo teigimu, tai tam tikra prasme yra egzistencinė kova.

P. Jakis gimė Opolėje – Pietvakarių Lenkijoje. Jis užaugo daugiabutyje ir kuria paprasto žmogaus įvaizdį. Tačiau kritikams kliūva, kad jis nėra tikras varšuvietis.

Toks yra R. Trzaskowskis. Jis moka šešias kalbas ir turi politikos mokslų daktaro laipsnį. Vis dėlto oponentai sako, kad tai elito atstovas. Kandidatas savo ruožtu tam nepritaria ir tikina, jog augdamas Varšuvoje, kaip ir visi, stovėdavo eilėse, kad galėtų nusipirkti tualetinio popieriaus ar kumpio.

Svarbios temos

R. Trzaskowskis ir P. Jakis žada Varšuvai panašių dalykų. Abu teigia norį pagerinti mokyklas ir viešąjį transportą, kovoti su tarša, aprūpinti gyventojus įperkamu būstu ir kurti daugiau žaliųjų erdvių. Tačiau skirtingai žvelgia į Europą.

Rafalas Trzaskovskis priklauso Piliečių platformai. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Rafalas Trzaskovskis priklauso Piliečių platformai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaip tvirtina P. Jakis, jis nėra nusistatęs prieš Europą. „Visi norime, kad Lenkija būtų Europos Sąjungoje“, – sakė politikas. Praėjusiais metais šis vyras teigė, esą ES, pradėjusi drausminimo procedūrą, tik ieškojo preteksto smogti Lenkijai, mat Briuseliui atvirai nepatinka šalies lyderiai.

Realiausi pretendentai į Varšuvos mero postą – Rafalas Trzaskovskis (kairėje) ir Patrykas Jakis. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Realiausi pretendentai į Varšuvos mero postą – Rafalas Trzaskovskis (kairėje) ir Patrykas Jakis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Rugsėjį „Teisės ir teisingumo“ pirmininkas J. Kaczynskis nurodė, jog Lenkija priklauso ES, bet turėtų būti atsargi, kad nepasigautų „socialinių ligų“. Kiek vėliau prezidentas Andrzejus Duda pavadino ES įsivaizduojama bendruomene, kuri lenkams nėra labai svarbi.

R. Trzaskowskis, buvęs Europos Parlamento narys, teigia, kad žaidimas antieuropietiška korta nepritrauks Varšuvos rinkėjų, mat europiniai pinigai padėjo pagražinti šį miestą. „Gyventojai tikrai nenori, kad Lenkija būtų Europos paribyje“, – sakė jis.

Dar vienas opus klausimas Varšuvoje yra nacių, o vėliau komunistų konfiskuotos žemės ir pastatų grąžinimas jų teisėtiems savininkams. Lenkija niekada nepriėmė teisės aktų, kuriais būtų galima išspręsti šią problemą.

P. Jakis yra aukšto lygio komiteto, tiriančio tokius pažeidimus, pirmininkas. Dėl šios netvarkos jis kaltina opozicijos politikus ir jų sąjungininkus. Tačiau R. Trzaskowskis mano, kad dėl nesėkmių kompensuoti žmonėms šios skriaudos yra kaltos visos politinės klasės.

Ši tema yra svarbi oponentų rinkimų kampanijos dalis. Rugsėjo viduryje P. Jakis, kalbėdamas viename sostinės rajonų, žadėjo iš savivaldos sluoksnių išrauti korupciją ir daryti viską, kad Varšuva pagaliau taptų sąžininga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"