Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Arabų valstybės – naujosios Rusijos klientės?

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Arabų valstybės staiga pamatė, kad Vladimiras Putinas yra patrauklus lyderis su kuriuo jos nori draugauti. Ir visa tai todėl, kad šios šalys mano, jog Vašingtonas jas paliko likimo valiai. 

Rusijos prezidento rinkimai buvo akylai sekami visame pasaulyje. Visi žinojo būsimą nugalėtoją ir jei vieni tuo nesidžiaugė, buvo tokių, kurie tai laikė geru ženklu. Arabų valstybės buvo vienos iš tų, rašo „Foreign Policy“. Arabų valstybės staiga pamatė, kad Vladimiras Putinas yra patrauklus prezidentas su kuriuo jos nori draugauti. Ir visa tai todėl, kad šios šalys mano, jog Vašingtonas jas paliko likimo valiai.

2015 metais Rusijai pradėjus Sirijos kampaniją daugeliui tai buvo didelis netikėtumas. Rusija tylėjo beveik ketvirtį amžiaus, todėl nebuvo tikimasi, kad jos galia gali siekti toliau nei „artimasis užsienis“. Visgi V. Putino sprendimas veltis į Sirijos konfliktą pakeitė šį nusistatymą.

Nuo tada atsirado dvi radikaliai priešingos Rusijos galios koncepcijos. Pirmoji sako, kad ramybės būsena tarp Rusijos ir JAV baigėsi, o Rusija mėgina atsikovoti galią ir įtaką Artimuosiuose Rytuose. Tiesa, yra ir tokių, kurie mano, kad Rusija yra silpna, finansiškai nestabili ir giliai įklimpusi Sirijoje. Esą tai, kad Rusijos situacija Sirijoje nėra beviltiška reiškia, jog Kremliui tiesiog sekasi.

Visgi taip manančių nėra daug, daugiau pritarimo sulaukia mintis, kad rusai turi planą Artimuosiuose Rytuose ir jį nuosekliai vykdo, klausimas tik, ką apie tai mano JAV?

V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad diena, kai nusileido Sovietų Sąjungos vėliava jam buvo siaubinga. Ta diena buvo bloga ne todėl, kad jis buvo komunistas, o todėl, kad jautėsi esąs išdidus nacionalistas. Ir dabar yra puikus momentas, kai Kremlius ir jo vadovas pagaliau gali atsimokėti visiems savo priešams, arba tiems, kurie džiaugėsi Sovietų Sąjungos žlugimu. Pasak politikos specialistų, nėra geresnės vietos revanšui nei Artimieji Rytai.

Naudodama diplomatinius triukus, viliodama ginklų prekyba ir kitais ekonominiais masalais Rusija traukia į savo pusę Turkiją, Egiptą ir kitas regiono šalis. Saudo Arabijos karalius Salmanas praeitą rudenį keliavo į Maskvą ir tai buvo pirmas toks karaliaus vizitas į Rusiją. Tai, pasak stebėtojų, itin iškalbingas faktas. Netgi Izraelis paskutinius kelerius metus mina kelius į Maskvą ir ragina V. Putiną atsižvelgti į jų interesus Sirijoje.

Per mažiau nei dešimtmetį Artimieji Rytai iš regiono, kuriame JAV neturėjo jokių konkurentų, virto regionu, kuriame Rusija yra priimama vis šilčiau. Sirijoje Rusija pademonstravo ne tik naujausius savo ginklus, bet ir politinę valią, norą dominuoti regione – į tai būtinai turėtų atsižvelgti JAV, mano analitikai. Tiesa, prieš veikdami Vakarai turi suvokti, kad Rusija iš Artimųjų Rytų lengvai nepasitrauks, o ir strategijos susilpninti Vakarus – neatsisakys. Dar daugiau, Maskva nebeturi ideologinio komunizmo bagažo ir tai jos kelionę po regioną daro tik dar lengvesnę.

Pasak politikos ekspertų, JAV taip pat turi atsakyti sau į klausimą, kas jai yra svarbu Artimuosiuose Rytuose? Sulaikyti Iraną, kovoti su terorizmu, padėti Izraeliui ir užtikrinti, kad jokia šalis nedominuos regione? JAV taip pat turėtų sau atsakyti, kas verčia regiono šalis ieškoti artimų kontaktų su Maskva? Atsakymai į šiuos klausimus yra labai svarbūs.

Dabartinė JAV valdžios „negalia“ erzina buvusius Artimųjų Rytų „klientus“, todėl šie atsargiai dairosi Maskvos kryptimi.

Turkai, egiptiečiai, žydai ir arabai buvo subtilūs JAV politikos stebėtojai. Jie supranta, kad blogai veikianti Vašingtono politika gali atsiliepti visam regionui. Dabartinė JAV valdžios „negalia“ erzina buvusius Artimųjų Rytų „klientus“, todėl šie atsargiai dairosi Maskvos kryptimi.

Geriausia ką gali padaryti JAV – atidėti tarpusavio kovas ir sutarti, kad Kremlius yra grėsmė. JAV taip pat turi suteiki saugumo garantą savo partneriams, net jei tai reiškia tam tikras moralines dilemas. Tokias kaip turkų ir kurdų tarpusavio nesutarimus, pagalbą Egiptui užsimerkiant prieš brutalų Abdel Fattah al-Sisi režimą ir pagalbą Saudo Arabijai, kad ši galėtų susidoroti su sukilėliais Jemene, nors šis konfliktas ir kova yra itin nešvari, o kovos metodai – abejotini.

Maskvai demonstruojant jėgą Sirijoje, žinoma su Irano pagalba, tradiciniai JAV sąjungininkai regione į Rusiją ėmė žvelgti su pagarba.

Šiuo metu rusai yra stipresni nei anksčiau, bet tai nereiškia, kad jie yra stiprūs. Rusijos demonstruojama karinė jėga Sirijoje labai dažnai yra nukreipta prieš blogai treniruotus karius ar savanorius, kurie prieš tai niekada nekariavo. Būtent todėl JAV turi užimti griežtesnę poziciją, nepasiduoti kariniam „trolinimui“ ir netikėti Rusijos blefu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"