Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Petro Porošenkai pavyks išsilaikyti valdžioje?

 
2018 06 08 16:00
Neaišku, ar Ukrainos valdančioji koalicija per būsimus rinkimus vieningai palaikys dabartinį šalies prezidentą Petro Porošenką.
Neaišku, ar Ukrainos valdančioji koalicija per būsimus rinkimus vieningai palaikys dabartinį šalies prezidentą Petro Porošenką. Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujausių apklausų duomenimis, praėjus ketveriems metams po Maidano įvykių Ukrainos piliečiai nepasitiki dabartiniu politiniu elitu – tiek prezidentu ir valdančiąja koalicija, tiek opozicija. Todėl artėjantys prezidento ir parlamento rinkimai, vyksiantys 2019-aisiais, verčia šalies politines jėgas aktyviai ieškoti galimų partnerių, bandyti sudaryti įvairias sąjungas ar politinius aljansus, kurie padėtų išsilaikyti valdžioje.

Tikėtina, jog pirmajame prezidento rinkimų ture susirungs 5–6 kandidatai, kurių kiekvieną palaiko iki 15 proc. rinkėjų, o neigiamai vertina kur kas daugiau ukrainiečių. Vienintelis būdas šiems politikams pasiekti pergalę – vienytis su kitomis politinėmis jėgomis.

Tačiau aljansų formavimąsi apsunkina daugybė veiksnių: stiprėjanti prezidento administracijos (toliau – PA) įtaka žiniasklaidai, vis didėjantis visuomenės nusivylimas politika ir jos atsiribojimas nuo valdžios, menkos politinių jėgų rėmėjų finansinės lėšos. Atsižvelgiant į šių dienų Ukrainos politikos realijas, reikėtų išskirti kelis aljansus, kurie galėtų susiformuoti iki 2018-ųjų pabaigos.

Bandantys išlikti valdžioje

Valdančiosios partijos – Petro Porošenkos blokas (PPB) ir „Tautos frontas“ (TF) – dar nėra sutarusios, ar būsimuose rinkimuose palaikys prezidentą P. Porošenką. TF lyderis Arsenijus Jaceniukas pažadėjo dalyvauti ir prezidento, ir parlamento rinkimuose. Tačiau jis tiksliai nenurodė, kokį vaidmenį vaidins prezidento rinkimų kampanijoje. Tai gali reikšti, kad A. Jaceniukas pradės su PA derybas, bet jų rezultatai dar neaiškūs.

A. Jaceniukas ir jo bendražygiai nuolat kalba apie konstitucines reformas, kurios Ukrainos valdymo formą iš prezidentinės pakeistų į parlamentinę su stipriu premjeru priešakyje. Jų manymu, tai būtų išeitis, jei paaiškėtų, kad P. Porošenka gali nelaimėti rinkimų. Apie šias reformas kalba ir premjeras Vladimiras Groismanas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su TF.

P. Porošenkos aplinka teigia, jog A. Jaceniukas neturi galimybių laimėti prezidento rinkimų, tad bando kitais būdais tapti valstybės vadovu. Jeigu P. Porošenkai vis dėlto pavyktų užsitikrinti TF ir premjero paramą, kovojant su oponentais būtų galima panaudoti abiejų stovyklų išteklius. Pavyzdžiui, prezidentas galėtų inicijuoti socialinių išmokų padidinimą, o vyriausybė tai įvykdytų.

Gali būti ir nevieningi

Kita vertus, valdančioji koalicija, atsižvelgdama į neaiškią rinkimų baigtį, gali ir nerodyti vienybės.

Įmanoma, kad TF pabandys susitarti ir su Julija Tymošenko. Nevalia atmesti tikimybės, jog prezidento rinkimuose dalyvaus ir pats A. Jaceniukas, Kijevo meras Vitalijus Kličko bei premjeras V. Groismanas.

Tokį žingsnį jie galėtų žengti siekdami pasinaudoti prezidento rinkimų rezultatais per parlamento rinkimus. Asmeninius reitingus dalyviai bandytų konvertuoti į savo vadovaujamų partijų populiarumą. Tačiau kiekvienas jų atimtų dalį balsų iš P. Porošenkos, kuris dėl to galbūt net nepatektų į antrąjį rinkimų turą. Vis dėlto šie politikai galutinius sprendimus dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose greičiausiai priims tik rudenį, kai paaiškės P. Porošenkos perspektyvos laimėti rinkimus.

Tikėtina, jog pirmajame prezidento rinkimų ture susirungs 5–6 kandidatai, kurių kiekvieną palaiko ne daugiau kaip 15 proc. rinkėjų.

Nauji veidai

Ukrainos visuomenėje vyraujančias nepasitenkinimo nuotaikas dabartiniu politiniu elitu bus mėginama pridengti naujais veidais. Vienas galimų kandidatų –populiarios muzikos grupės „Okean Elzy“ lyderis Svetoslavas Vakarčiukas. Visuomenės apklausų analizė rodo, kad S. Vakarčiuko kandidatavimas būtų naudingas PA. Jis pretenduoja į vadinamųjų liberalų demokratų ir į J. Tymošenko rinkėjų balsus.

2017 metais S. Vakarčiukas laikinai sustabdė savo grupės veiklą ir išvyko mokytis į Stanfordo universiteto demokratijos vystymo centrą. Daugelio manymu, tai ženklas, kad jis rengiasi pradėti politinę veiklą. S. Vakarčiukas puoselėja Maidano vertybes ir tikslus: kovą su korupcija, aktyvesnes pastangas integruotis į euroatlantinę erdvę. Ko gero, jį finansiškai paremtų garsus Ukrainos oligarchas Viktoras Pinčiukas.

Kitas Ukrainos politinėje padangėje naujas veidas – aktorius Vladimiras Zelenskis. Jis išgarsėjo vaidindamas Ukrainos prezidentą populiariame seriale „Sluga naroda“ ir jau spėjo užregistruoti tokio pat pavadinimo politinę partiją. V. Zelenskį gali paremti garsus Ukrainos oligarchas tremtyje Igoris Kolomoiskis. Šis neigiamai atsiliepia tiek apie P. Porošenką, tiek apie kitą oligarchą V. Pinčiuką, kuris rems S. Vakarčiuką. V. Zelenskis gali pretenduoti ne tik į kai kuriuos S. Vakarčiuko rinkėjų balsus, bet ir į dalį Pietryčių Ukrainos elektorato.

Trapios J. Tymošenko sąjungos

Ukrainos politikos veteranė J. Tymošenko šiandien labiausiai tikėtina dabartinio valstybės vadovo konkurentė per būsimus prezidento rinkimus. Politikė aktyviai siekia prisišlieti prie įvairių įtakos grupių šalyje ir už jos ribų, bando palenkti šias į savo pusę. J. Tymošenko gana sumaniai naudojasi valdžios klaidomis, tačiau nemaža dalis rinkėjų nemėgsta šios moters, o tai gali pakenkti jos šansams laimėti rinkimus.

Prieš politikę vykdoma daug diskredituojančių kampanijų, smarkiai ribojamas jos priėjimas prie žiniasklaidos. Dar vienas J. Tymošenko galvos skausmas – finansavimo paieška.

J. Tymošenko komanda ištikima ir išbandyta. Ją gali paremti keletas oligarchų (I. Kolomoiskis, V. Pinčiukas, Rinatas Achmetovas, Aleksandras Oniščenka). Maskvoje ir Vašingtone politikė taip pat laikoma priimtina kandidate.

Šiuo metu J. Tymošenko aktyviai derasi dėl politinių aljansų su kitomis įtakos grupėmis Ukrainoje. Itin įdomus gali būti jos aljansas su dabartiniu vidaus reikalų ministru Arsenu Avakovu, negana to, naudingas abiem.

Ukrainos politikos ekspertų požiūriu, įmanomas scenarijus, pagal kurį J. Tymošenko tapus prezidente ministru pirmininku būtų paskirtas A. Avakovas. Toks derinys sulauktų palaikymo ir iš Vakarų, ir iš Rytų.

J. Tymošenko būtų labai naudingi žiniasklaidos ir finansiniai ištekliai, kuriuos kontroliuoja A. Avakovas. Be to, nereikėtų pamiršti nacionalistinių jėgų, kurias prižiūri vidaus reikalų ministras. Jos galėtų praversti, jei vyktų nuožmi konfrontacija su PA.

Kita vertus, J. Tymošenko aljansai su minėtais oligarchais ir sąjungos su politikais kažin ar būtų tvirtos, nes ji laikoma nepatikima žaidėja.

Opozicinės jėgos

„Opozicijos blokas“ (toliau – OB) taip pat nėra vieningas. Tačiau šią partiją sudarančios skirtingos grupės ir toliau laikosi kartu, nors tarp jų nuolat kyla skandalų ir įvairių nesusipratimų. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo gandai apie dviejų pagrindinių OB rėmėjų – oligarchų Dmitrijaus Firtašo ir R. Achmetovo – konfliktą. Partijos biuro darbuotojai nuolat skundžiasi dėl vėluojančių atlyginimų ir kitų problemų. Situaciją dar labiau apsunkino bandymas įtraukti į ОB kontroversišką politiką Viktorą Medvečiuką. Jo ir OB frakcijų koalicija galėjo tapti pagrindine politine jėga per šiuos rinkimus, tačiau partijų derybos baigėsi nesėkme, o OB tai dar labiau suskaldė.

Pastaraisiais metais pradėjo stiprėti Vadimo Rabinovičiaus ir Jevgenijaus Murajevo politinė jėga „Už gyvenimą“. Tarp jos ir OB vyksta daug konfliktų, nors abiejų retorika panaši, todėl šios santykinai prorusiškos politinės jėgos greičiausiai nesiūlys nė vieno kandidato į prezidento rinkimus.

Tikėtina, jog OB nariai Jurijus Boiko, V. Rabinovičius, galbūt Vadimas Novinskis ir Aleksandras Vilkulas rinkimuose kovos atskirai. Nė vienas jų neturi didelių galimybių laimėti, tačiau kai kurie gali būti naudingi PA kaip patogūs priešininkai per antrąjį turą. Tada gana lengvai galėtų laimėti P. Porošenka.

Liberalų demokratų stovykla

Dėl sąjungų tariasi ir tie politikai bei partijos, kurios akcentuoja kovą su korupcija, reformas ar demokratijos liberalizavimą. Tarp jų – tokie Ukrainos politikos veteranai kaip judėjimas „Samopomošč“, Anatolijus Gricenka, potencialiai galingi ir pasitikėjimo nestokojantys kandidatai, pavyzdžiui, Viktoras Čiumakas, jaunieji politikai, tarpfrakcinė sąjunga „Euro-optimistai“, visuomeniniai veikėjai ir neparlamentinės politinės jėgos bei judėjimai.

Vis aktyviau veikiantis pilietinio judėjimo „Khvilya“ lyderis V. Čiumakas turi galimybę tapti patogiu kompromisiniu kandidatu įvairių politinių frakcijų ir visos visuomenės akyse. Jo galimybės smarkiai padidės, jei netolimoje ateityje užvirs nuožmi kova tarp pagrindinių konkurentų į prezidento postą – P. Porošenkos ir J. Tymošenko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"