Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Lenkijos ekonominis stebuklas pavojuje

 
Darbininkai pluša statybų aikštelėje Varšuvos centre. 
Darbininkai pluša statybų aikštelėje Varšuvos centre.  AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) atvėrus ukrainiečiams duris, Varšuva ėmė nuogąstauti, kad pristigs pigios darbo jėgos. Iki šiol tai padėjo užkirsti kelią infliacijai ir skatino ekonomikos augimą.

Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis neseniai įspėjo, kad iš rytinių kaimynių, nepriklausančių ES, atvyksta mažiau darbuotojų. „Esame susirūpinę, nes nežinome, ar galėsime kompensuoti darbo jėgos trūkumą Lenkijoje“, – aiškino A. Glapinskis šalies laikraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“.

Kai Lenkija 2004 metais tapo ES nare, į Didžiąją Britaniją išvyko beveik milijonas gyventojų. Tuo metu atsiradusią darbo jėgos spragą užpildė ukrainiečiai ir baltarusiai. Tai, pasak ekonomisto Tomaszo Wieladeko, kuris dirba „Barclay‘s“ būstinėje Londone, palaikė Lenkijos ekonomikos augimą ir sumažino infliaciją.

Atvykėlių nauda

2014 metais Ukrainos rytuose suliepsnojus konfliktui nuvertėjo grivina ir daugelis šios šalies piliečių ėmė ieškoti darbo svetur. Lenkija jiems pasirodė gana patraukli kryptis, mat siūlo tam tikrų lengvatų.

Ukrainiečių antplūdis, kaip sako apžvalgininkai, padeda Lenkijos vyriausybei atremti ES kritiką dėl nenoro įsileisti migrantų iš Vidurio Rytų. Oficialiais duomenimis, į Lenkiją atvykusių ukrainiečių mastą galima palyginti su Vokietiją 2015–2016 metais pasiekusiais migrantais.

Atvykėliai kompensuoja darbo jėgos trūkumą, kurį sukėlė dešiniųjų vykdoma socialinė politika, įskaitant pensinio amžiaus mažinimą ir dosnias išmokas už vaikus. Pasak Lenkijos banko PKO atstovų, imigracijos banga pristabdė gyventojų senėjimo procesą.

Vis dėlto padėtis pasikeitė 2017-ųjų birželį, kai Ukrainos piliečiams buvo leista 90 dienų keliauti be vizų po Šengeno erdvės valstybes. Nors bevizis režimas ir nesuteikia teisės ten dirbti, tai yra didelis žingsnis atveriant Vakarų Europos darbo rinkas ukrainiečiams, kurių nemaža dalis įsidarbina nelegaliai.

Geri rodikliai

Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro atstovas Wojciechas Konunczukas sakė, kad svarbu suprasti platesnį kontekstą. Lenkijoje dabar fiksuojamas žemiausias nedarbo lygis nuo 1990 metų, o į jos darbo rinką per pastaruosius 3–4 metus įsiliejo maždaug milijonas ukrainiečių.

Įdarbinimo agentūros „Work Service“ Lenkijoje atstovas Andrzejus Kubisiakas pažymėjo, kad darbuotojų trūkumas laikomas didžiausiu iššūkiu šalies ekonomikai. Lenkijos bendrojo vidaus produkto augimas pernai sudarė 4,6 procento. Tokio aukšto rodiklio nebūtų be darbuotojų iš užsienio.

Iš 38 mln. Lenkijos piliečių šiuo metu dirba 16 milijonų. Tuo metu šalyje taip pat yra 1–1,5 mln. ukrainiečių darbuotojų. Daugelis jų neturi leidimų dirbti arba veikia pagal laikinas sutartis.

Pernai Lenkija išdavė užsieniečiams 250 tūkst. darbo leidimų. Beveik pusė darbdavių samdė ukrainiečius, nes nebuvo vietos darbuotojų. „Work Service“ sausį atlikta apklausa atskleidė, kad 40 proc. pardavimo ir paslaugų įmonių priklauso nuo darbo jėgos iš Ukrainos.

Reikia dar 5 mln.

Iš ES narių ukrainiečiai dažniausiai renkasi Lenkiją. Tam daugiausia įtakos turi šios šalies artumas ir šioks toks kalbų panašumas. Be to, šiandien Lenkijoje veikia nemažai Ukrainos ir kitų Europos šalių įmonių.

Užsienio darbuotojams čia galioja paprastesnės įvažiavimo į šalį taisyklės. Jei ukrainietis legaliai įsidarbina Lenkijoje ir pateikia prašymą apsigyventi šalyje, leidžiama atvykti į šalį be vizos. Jam tereikia turėti biometrinį pasą ir darbo leidimą ar darbdavio kvietimą.

Iš 38 mln. Lenkijos piliečių šiuo metu dirba 16 milijonų.

Dauguma ekonominių migrantų už tą patį darbą gali gauti iki 5 kartų didesnį atlygį nei tėvynėje. Didžiąją dalį uždirbtų pinigų ukrainiečiai siunčia namo. Lenkijos centrinio banko duomenimis, pirmą 2017 metų pusmetį užsienio darbuotojų pinigų perlaidos siekė 9,6 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų). Ukrainietis vienu kartu namiškiams persiunčia apie 1,8 tūkst. zlotų (425 eurus).

Lenkijos verslininkų ir darbdavių sąjunga teigia, kad reikia papildomų 5 mln. darbuotojų norint išlaikyti ekonomikos augimą per ateinančius tris dešimtmečius. Šiai spragai užtaisyti vien ukrainiečių nepakaks.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"