Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Kim Jong-Uno siekius galima vertinti rimtai?

 
Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderiai prie sienos tarp valstybių / 
Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderiai prie sienos tarp valstybių /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Penktadienį įvykęs istorinis Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas pastarąjam suteikė daugiau žiniasklaidos dėmesio, nei kad šis bet kada iki šiol buvo susilaukęs. Kiekvienas gestas, kiekvienas jo antakio virptelėjimas neprasprūdo pro įdėmiai stebinčias viso pasaulio akis, rašo CNN.

Kim Jong-Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-Inas didžiąją dienos dalį buvo sekiojami televizijos kamerų ir fotografų. Demilitarizuotoje zonoje esančiame Panmunjomo „taikos kaimelyje“ jie dalyvavo įvairiuose iš anksto surežisuotuose įvykiuose.

Šiaurės Korėjos „netikėtas puolimas žavesiu buvo skirtas norint pasiekti kuo daugiau ekonomikos ir saugumo nuolaidų, savo ruožtu paaukojant tiek mažai, kiek tik įmanoma.“

Visų pirma – reikšmingas momentas, kai Kim Jong-Unas peržengė demarkacinę Korėjas skiriančią liniją ir atsidūrė Pietų Korėjoje (Moon Jae-Inas, tiesa, taip pat buvo trumpam įžengęs į Šiaurę). Tuomet jie beveik dvi valandas kalbėjosi, pasodino simbolinį medį ir be jokių įgaliotinių ar pareigūnų demilitarizuotoje zonoje esančioje miškingoje vietovėje vieni vaikščiojo pusvalandį ir kalbėjosi.

Jie apsikabino, laikėsi susikibę už rankų ir apsikeitė visokiomis malonybėmis. Kim Jong-Unas už apsilankymą netgi padėkojo žiniasklaidai.

Po susitikimo buvo priimta Panmunjomo Taikos ir Susivienijimo Korėjos pusiasalyje deklaracija, kuria abi šalys įsipareigojo branduoliniam nusiginklavimui ir kurioje kalbama apie formalią konflikto tarp abiejų valstybių baigtį.

Taigi ar tikrai įmanoma, kad po dešimtmečių vos šalių prie karo neprivedusio abipusio nepasitikėjimo, galima tikėtis taikos ir visiško santykių pokyčio?

Įdėmiai Korėjos konfliktą stebintys didieji žaidėjai, nusiteikę skeptiškai. Nepaisant gana optimistiškos Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo reakcijos socialiniame „Twitter“ tinkle, oficialus Baltųjų rūmų pareiškimas buvo gana šaltas.

„Korėjos respublikos prezidento Moon Jae-Ino istorinio susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-Unu proga Korėjos žmonėms mes linkime viso ko geriausio, – teigta pareiškime. – Tikimės, kad įvykusių kalbų dėka prasidės progresas link taikingos ir klestinčios ateities visame Korėjos pusiasalyje.“

Japonijos ministrui pirmininkui Shinzo Abe nepavyko sutramdyti abejonių. „Viliuosi, kad Šiaurės Korėja imsis veiksmų. Iki tol – esu užmerkęs akis į Šiaurės Korėjos veiksmus.“ Kitais žodžiais tariant – jis patikės branduoliniu nusiginklavimu tik tada, kai jį pamatys.

Šiaurės Korėją jau ilgą laiką stebintys žmonės išreiškė abejones potencialiomis transformacijomis – tiek politikos, tiek žmogaus, kuris vos prieš metus gyrėsi, kaip jo tarpžemyninės balistinės raketos gali pasiekti Jungtinių Valstijų žemyninę teritoriją.

„Kiek daug yra jo nuotraukų, kur jis laboratorijose pozuoja branduolinio ginklo testų metu ir laimingas šypsosi?“, – uždavė klausimą Catherine Dill, Jameso Martino masinio naikinimo ginklų neplatinimo studijų centro, esančio Monterėjaus Tarptautinių studijų institute, vyresnioji mokslo darbuotoja.

„Tai, kad jis atrodo linksmas ir nuotaikingas vyrukas, toli gražu nereiškia, kad jo siekiai yra nuoširdūs, ar kad jis nuo šiol nebegali paleisti raketų, – teigė Catherine Dill. – Didžiąją susitikimo dalį Pietų Korėjos prezidentas bei Šiaurės Korėjos lyderis demonstravo siekį dirbti ir veikti išvien dėl taikos, tačiau akivaizdu, jog kai kurie susitikimo elementai buvo gana fiktyvūs. Taigi tam tikra prasme Kim Jong-Unas vaidino savotišką vaidmenį.“

Vis dėlto saugumo ekspertai penktadienio istorinį susitikimą vertina kaip ypatingą Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-Ino ir jo politikos pasiekimą. Nors šioks toks progresas ir vyksta, kai kurie nusiginklavimo galimybę vertina skeptiškai.

„Šiaurės Korėjos pažadai ir perspektyvos išmontuoti savo branduolinius ir balistinius arsenalus yra migloti, kaip ir visad“, – teigė Miha Hribenik, Verisk Maplecroft pasaulinių grėsmių konsultacijų įmonės vyresnioji Azijos analitikė.

„Vos išblės penktadienio susitikime paskelbtos deklaracijos sukeltas entuziazmas, abiems pusėms reikės pasiraitojus rankoves kibti į darbą , – teigė Miha Hribenik. Mes ir toliau laikomės požiūrio, kad Kim Jong-Uno valdoma Šiaurės Korėja neturi jokio tikslo vienareikšmiškai išmontuoti savo branduolinį arsenalą be kažkokių Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų teikiamų saugumo garantijų.“

Anot Mihos Hribenik, Šiaurės Korėjos „netikėtas puolimas žavesiu buvo skirtas norint pasiekti kuo daugiau ekonomikos ir saugumo nuolaidų, savo ruožtu paaukojant tiek mažai, kiek tik įmanoma.“

Velnias tikrai slypi detalėse, sutinka Catherine Dill. „Šis posakis yra iki banalumo nuvalkiotas, tačiau kalbant apie branduolinį nusiginklavimą – į kurį aš žiūriu gana skeptiškai – jis yra itin taiklus. Nusiginklavimas – labai komplikuotas procesas, reikalaujantis sutikimo dėl mažiausių detalių ir nemanau, kad tai bus pradėta įgyvendinti greitu metu.“

„Manau, kad mums derėtų turėti omenyje tai, jog praeityje buvo padaryta aibė panašių susitarimų, tačiau jie niekada nebuvo pasiekti „, – teigė Davidas Maxwellas, į pensiją išėjęs Jungtinių Valstijų Specialiųjų Pajėgų pulkininkas ir Korėjos Amerikos studijų instituto bendradarbis.

„Turėtume džiaugtis dėl vilties teikiančių Panmunjomo įvykių, tačiau privalome lygiai taip pat įdėmiai suvokti Kimo šeimos režimo prigimtį ir šio agresijos, grasinimų, provokacijų kupiną istoriją, siekį suvienyti Korėją po Šiaurės vėliava bei nuolat fiksuojamus žmonių teisių pažeidimus, su kuriais tenka susidurti visiems 25 milijonams Šiaurės Korėjos gyventojų“, – jis tvirtino.

„Ar gali vienas įvykis pakeisti brutalią Kim šeimos režimo, egzistuojančio jau daugmaž septynis dešimtmečius, prigimtį? Besižavėdami Kim Jong-Uno pastaruoju elgesiu neturime pamiršti žmonių, Šiaurėje gyvenančių nuolatinės priespaudos sąlygomis“, – teigė Davidas Maxwellas.

Prieš potencialų susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu labai daug išdavė tai, su kokia maniera prisistatė Kim Jong-Unas. Jis juokavo apie Šiaurės Korėjos gatvių padėtį ir atsiprašė Pietų Korėjos vadovo, kad norint atvykti į Šiaurės Korėjos sostinę jis turės nusipirkti lėktuvą, mat keliai Šiaurėje prastoki.

Toks pasitikėjimas savimi yra dar vienas iššūkis tiek Jungtinių Valstijų, tiek Pietų Korėjos prezidentams, teigė Catherine Dill. „Kim Jong Uno pasitikėjimas yra ne nuoširdaus taikos troškimo, o savotiškas jo pasitikėjimo branduoline jėga įrodymas.“

„Kiekvieną dieną žiūriu Šiaurės Korėjos televiziją, skaitau laikraščius ir stebiu žiniasklaidą. Iš tikrųjų Šiaurės Korėjos propagandos tinklas savo piliečiams teigia gana kitokius dalykus, nei šiandien manome“, – tvirtino Thae Yonh-jo, buvęs Šiaurės Korėjos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.

„Joje nuolat tvirtinama, kad tokia taiki Šiaurės Korėjos atmosfera yra tiesioginė branduolinės programos įgyvendinimo pasekmė.“

Abejotina, kad Jungtinės Valstijos darys ką nors, idant padėtų Šiaurės Korėjai sprendžiant jos ekonomines problemas, iki kol pati valstybė neparodys, jog aktyviai išmontuoja savo branduolinį arsenalą ir leis inspektoriams atlikti patvirtinti, jog tai iš tiesų vyksta.

Prezidentas Donaldas Trumpas savo „Twitter“ paskyroje išreiškė savo padėką Kinijai ir jos prezidentui Xi Jinpingui už Jungtinėms Valstijoms suteiktą pagalbą. „Beveik pasienyje su Šiaurės Korėja. Be jo tai būtų buvęs daug ilgesnis ir sudėtingesnis procesas!“

Kinija „sėkmingo susitikimo“ proga nusiuntė sveikinimus, tuo pačiu išreikšdama savo ambiciją dalyvauti ateities pokalbiuose. „Viliamės ir tikime, kad abi pusės sugebės įgyvendinti savo lyderių susitarimą ir toliau stumsis į priekį bendradarbiavimo ir susivienijimo link“, – teigė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos viešųjų ryšių atstovas Lu Kang.

„Tikimės, kad visos svarbios pusės sugebės išlaikyti nusiteikimą dialogui bei dirbs kartu skatinant branduolinį nusiginklavimą Korėjos pusiasalyje bei politinio bendradarbiavimo procesą“, – teigė Lu Kang.

Tikimasi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pchenjane apsilankys prieš Kim Jong-Uno susitikimą su Donaldu Trumpu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"