Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Japonija gali atgauti Kurilų salas

 
2018 09 15 16:00
Iturupo sala vilioja turistus.
Iturupo sala vilioja turistus. Reuters/Scanpix nuotraukos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nustebino Japonijos lyderį Shinzo Abe, netikėtai pasiūlydamas sparčiai sudaryti taikos sutartį – be jokių išankstinių sąlygų.

Abu lyderiai yra susitikę akis į akį mažiausiai 22 kartus nepaisydami to, kad Japonija ir Rusija nuo Antrojo pasaulinio karo nėra sudariusios taikos sutarties. To priežastis – neišspręstas ginčas dėl sovietų okupuotų Kurilų salų, Japonijoje vadinamų Šiaurinėmis teritorijomis. Viltis susigrąžinti Pietų Kurilus Tokijas nuo seno sieja su taikos sutartimi. Atšiaurios salos turi didelę strateginę reikšmę. Jei Japonija jas atgaus, Rusijos karinis jūrų laivynas bus atkirstas nuo išėjimo į Ramųjį vandenyną. Nei Rusijos politikai, nei kariniai strategai jokiomis aplinkybėmis nesutiks salų atiduoti.

Draugystė be rezultatų

„Tai vadinama trolinimu“, – apie Rusijos lyderio pasiūlymą sakė buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas Georgijus Kunadzė. Jo įsitikinimu, V. Putinas nuoširdžiai nesiekia išspręsti teritorinės problemos. Tuo metu Japonija iš esmės ignoravo šį staigų pasiūlymą, pateiktą Rusijos prezidento Vladivostoke per Rytų ekonomikos forumą, kuriame dalyvavo ir Japonijos premjeras.

Jei Sh. Abe sutiktų su pasiūlymu, tai prieštarautų ilgametei Japonijos pozicijai, kad taikos sutartis gali būti pasirašyta tik tuomet, kai bus išspręsta keturių mažų salų netoli Hokaido suverenumo problema. Tačiau namuose Japonijos premjeras patiria didelį spaudimą ir kritikų kaltinimus nuolaidžiavimu bei neveiklumu.

Shigeru Ishiba, pretenduojantis būti išrinktas į Sh. Abe vadovaujamos valdančiosios Liberalų demokratų partijos pirmininkus, pareiškė didelį nepasitenkinimą rezultatų neduodančiomis derybomis dėl Šiaurinių teritorijų. Jis priminė, kad V. Putinas seniai yra sakęs, jog Rusija niekada negrąžins salų, kad ir kiek investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo siūlytų Japonija. Jo manymu, Sh. Abe turėjo iškart tvirtai reaguoti primindamas V. Putinui esminę Japonijos nuostatą: be teritorinio ginčo sprendimo taikos sutartis neįmanoma.

Kitą dieną po pasiūlymo ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius suskubo pareikšti, kad Japonijos vyriausybė nepakeitė savo pozicijos dėl salų ir yra įsitikinusi, jog Rusija ją puikiai žino. Tačiau drauge vyriausybė baiminasi įžeisti Rusijos lyderį, kad nepakenktų deryboms, nes tuomet turėtų pripažinti, jog Sh. Abe politika draugauti su V. Putinu nedavė visiškai jokių vaisių.

Ekonominė nauda

Pernai abu lyderiai per susitikimą Nagate, Jamagučio prefektūroje, sutarė dėl bendros ekonominės veiklos Kurilų salose. Japonijos požiūriu, tai būtų žingsnis į priekį siekiant išspręsti teritorinį ginčą. Tačiau iš tiesų Japonijos investicijos į Rusiją sudaro vos 0,3 proc. šios itin išsivysčiusios šalies investicijų užsienyje, tad iš esmės nevaidina jokio vaidmens nei Japonijai, nei Rusijai. O šiai mirtinai reikia investicijų, nes jos ekonomika vos braška, o technologinis atsilikimas jau katastrofiškas.

Rusija galėtų turėti didelę ekonominę naudą iš taikos sutarties su Japonija, juo labiau kad Tolimieji Rytai – silpniausias jos regionas, kalbant apie ekonomiką ir infrastruktūrą. Žmonės ir toliau išvažiuoja iš milžiniškos teritorijos, nors valdžia ir bando sulaikyti gyventojus įvairiomis lengvatomis, tam yra įsteigusi net atskirą ministeriją. Klestinti kaimynė, tokia kaip Japonija, galėtų daug prisidėti. Ir pats regionas turi ką pasiūlyti, pirmiausia, gamtos išteklius. Naftos ir dujų Tolimuosiuose Rytuose pakanka, bet norint pumpuoti juodąjį auksą reikalingi pinigai ir technologijos. Japonija turi ir viena, ir kita. Tačiau sankcijos ir sudėtingi dvišaliai santykiai nesuteikia Japonijos verslininkams didelio pasitikėjimo.

Liepos pabaigoje Japonija ir Rusija surengė „2+2“ susitikimimą ministerijų lygmeniu Maskvoje, dalyvavo abiejų šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai. Bet tai buvo tik trečias toks kartas nuo 2013-ųjų, kai šis mechanizmas buvo paleistas, nepaisant didelio Japonijos entuziazmo gerinti santykius. Maskvos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija 2014 metais ir tolesni veiksmai destabilizuojant Rytų Ukrainą galiausiai neleido dvišaliams santykiams įgauti pagreičio. Nors ir ne itin noriai, Japonija prisidėjo prie sankcijų Rusijai ir pademonstravo vienybę su Didžiojo septyneto partneriais, kai Maskva buvo išmesta iš Didžiojo aštuoneto. Megzti tvirtesnius dvišalius santykius trukdo ir stiprėjantys strateginiai Rusijos ir Kinijos ryšiai. Japonija ne tik toliau taiko sankcijas Rusijai dėl Ukrainos, bet ir supykdė Maskvą šiaurinėje šalies dalyje dislokuodama pažangiausią JAV priešraketinės gynybos sistemą nuo Šiaurės Korėjos raketų grėsmės apsiginti.

Japonijos premjeras Shinzo Abe per Šiaurinių teritorijų dienos mitingą prie plakato, skelbiančio "Grąžinkite keturias šiaurines salas".
Japonijos premjeras Shinzo Abe per Šiaurinių teritorijų dienos mitingą prie plakato, skelbiančio "Grąžinkite keturias šiaurines salas".

Atgauti nesitiki

Šiuo metu salose gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių. Sh. Abe ir V. Putinas pradėjo salose įvairius ekonominius projektus, įskaitant žuvų ir moliuskų ūkius, vėjo jėgaines, turizmą. Nuo pernai abi šalys susitarusios dėl užsakomųjų reisų, kad buvę salų gyventojai japonai galėtų jose aplankyti šeimos kapus. Salos turtingos karštųjų versmių ir mineralų, tokių retųjų metalų kaip renis, naudojamas viršgarsinių lėktuvų gamyboje.

Rusija niekada negrąžins salų, kad ir kiek investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo siūlytų Japonija.

Nepaisant japonų pademonstruoto lankstumo tiesti bendradarbiavimo tiltus, bet kokie žingsniai salų suverenumo ar teritorinio administravimo link Rusijai lieka nepriimtini. Visuomenėje įsišaknijęs nacionalizmas neleidžia Rusijos žmonėms net įsivaizduoti, kad kokia nors teritorija, ypač gauta per visiems rusams šventą Didįjį tėvynės karą, kaip jis ten vadinamas, gali būti išmainyta į kokias nors ekonomines iniciatyvas.

Sh. Abe labai norėtų diplomatinio proveržio teritoriniu klausimu, nes jį yra paskelbęs savo politikos prioritetu. Išspręsti šią problemą jautėsi įpareigotas kiekvienas Japonijos premjeras, nors reikia pripažinti, kad Japonijos visuomenei ji nėra tokia aktuali. Santykiai su Rusija ir salų likimas tikrai nėra svarbiausios temos, kurias japonai kasdien aptarinėtų. Niekas nemano, kad salos bus atgautos, jaunimui ši problema dar tolimesnė.

Sovietų valstybės įkūrėjo Vladimiro Lenino biustas prie cerkvės Pietų Kurilsko gyvenvietėje Kunaširo saloje.
Sovietų valstybės įkūrėjo Vladimiro Lenino biustas prie cerkvės Pietų Kurilsko gyvenvietėje Kunaširo saloje.

Kurilų salos (Šiaurinės teritorijos)

Padėtis

Iturupo, Kunaširo, Šikotano ir Habomajaus vulkaninės salos plyti vos už kelių kilometrų nuo šiaurinės Japonijos Hokaido pakrantės ir yra piečiausios vulkaninėje grandinėje, skiriančioje Ochotsko jūrą ir Ramujį vandenyną. Jos yra į pietryčius nuo Rusijos Sachalino salos ir priskirtos šiam regionui. Japonija jas laiko Hokaido prefektūros dalimi, „nelegaliai okupuota Rusijos“.

Sutartys

Rusijos imperatorė Jekaterina Didžioji pareiškė pretenzijas į Kurilų salas 1786 metais paskelbusi, kad jas atrado „rusų tyrinėtojai“ ir todėl jos „neabejotinai privalo priklausyti Rusijai“. Pirmojoje 1855 metų carinės Rusijos ir Japonijos sutartyje siena tarp abiejų šalių buvo nubrėžta tuojau pat į šiaurę už keturių Japonijai artimiausių salų. Po dvidešimties metų, 1875-aisiais, pagal naują sutartį Tokijui atiteko visa grandinė mainais į Sachalino salą, perėjusią Rusijos kontrolei. Tačiau po Maskvos pralaimėto 1905 metų Rusijos ir Japonijos karo japonai susigrąžino pietinę Sachalino dalį.

Gyvenamieji namai Šikotane.
Gyvenamieji namai Šikotane.

Sovietų invazija

Sovietų armija užėmė Kurilų salas paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis. SSRS paskelbė karą Japonijai tik 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, kai JAV numetė atominę bombą ant Hirosimos. Vėliau tą patį mėnesį Japonijos generolams pasidavus sovietų pajėgos okupavo salas.

Rusija tvirtina, kad per Jaltos konferenciją 1945 metų vasarį, kai sąjungininkai braižė naujas linijas pokario pasaulyje, tuometis JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas pažadėjo Josifui Stalinui, kad šis galės atsiimti Kurilus, jei stos į karą su Japonija.

Sovietams užėmus Kurilus, Maskva ir Tokijas formaliai nepasirašė karą užbaigiančios taikos sutarties, nors visus pastaruosius 70 metų vis mėgino kelti šį klausimą. 1956-aisiais sovietų lyderis Nikita Chruščiovas iš pradžių pasiūlė japonams dvi mažiausias Šikotano ir Habomajaus salas (tai tik 7 proc. visos Pietų Kurilų teritorijos) mainais į taikos sutarties pasirašymą, bet dėl JAV pasipriešinimo derybos niekur nenuvedė.

Strateginė vertė

Kontroliuodama salas, Rusija kiaurus metus turi išėjimą į Ramujį vandenyną savo Ramiojo vandenyno laivyno karo laivams ir povandeniniams laivams, dislokuotiems Vladivostoke, nes sąsiauris tarp Kunaširo ir Iturupo žiemą neužšąla. Rusija turi salose karines bazes ir yra dislokavusi raketų sistemas.

Kunašire veikia žuvų perdirbimo fabrikai.
Kunašire veikia žuvų perdirbimo fabrikai.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"