Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar istorinė akimirka pakeis istoriją

 
2018 06 13 10:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimą prieš atsisveikindamas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu po jų susitikimo birželio 12 dieną Singapūre.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimą prieš atsisveikindamas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu po jų susitikimo birželio 12 dieną Singapūre. AFP/Sipa/Scanpix nuotraukos

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos diktatoriaus rankų paspaudimas prabangiame viešbutyje Singapūro Sentosos saloje truko 13 sekundžių – visas pasaulis stebėjo šią istorinę akimirką. Vėliau pirmą kartą susitikę abiejų šalių lyderiai 40 minučių kalbėjosi akis į akį, kartu papietavo ir apžiūrėjo D. Trumpo šarvuoto limuzino vidų. Abu liko labai patenkinti susitikimu ir pasirašė paslaptingą dokumentą. Dabar pasaulis laukia, ką iš tikrųjų šis susitikimas lems.

„Žmonės pamanys, kad regi kadrus iš fantastinio filmo“, – citavo Kim Jong Uno vertėjo žodžius žiniasklaida. Oficialiai Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja tebekariauja, nors nuo 1953 metų tarp jų galioja paliaubos. Priešiškumas tarp Vašingtono ir Pchenjano trunka dešimtmečius, tačiau lyderiams susėdus į krėslus abiejų šalių vėliavų fone jiedu atrodė išties atsipalaidavę. D. Trumpas pareiškė neabejojantis „puikiais santykiais“. Savo ruožtu Kim Jong Unas sakė, kad čia atkakti nebuvo lengva, tačiau visas kliūtis pavyko įveikti. Kaip palankumo ženklą D. Trumpas iškėlė nykštį, o paskui abudu lyderiai bendravo už uždarų durų dalyvaujant tik vertėjams.

Vieni vertina susitikimą kaip Kim Jong Uno propagandinę akciją, kiti – kaip potencialų kelią į taiką.

Per susitikimą buvo pasirašyti svarbūs dokumentai. Tačiau kas juose sakoma? Kol kas nė viena šalių nepraneša nieko konkretaus. Nuo šių dokumentų turinio priklauso, ar šis susitikimas lemia sėkmę D. Trumpui. Kim Jong Unas bet kokiu atveju triumfuoja – jis yra pirmasis Šiaurės Korėjos lyderis, kaip lygus su lygiu sėdėjęs prie derybų stalo su JAV prezidentu.

Kiek žinoma, pasirašyti dokumentai įpareigoja Šiaurės Korėją vykdyti branduolinį nusiginklavimą ir žada „naujų santykių erą tarp Vašingtono ir Pchenjano“. Tačiau juose neminimi JAV reikalavimai „visiškai, patikimai ir galutinai atsisakyti branduolinių ginklų“, ko iš pat pradžių siekė D. Trumpas. JAV nori, kad Šiaurės Korėja visiškai atsisakytų branduolinių ginklų ir tarptautinė bendruomenė galėtų tai patikrinti. Tačiau klausimas, kodėl Kim Jong Unas turėtų su tuo sutikti, kai taip sunkiai juos įgijo.

Lyderiai turėjo aptarti ir tai, kaip oficialiai pabaigti abiejų Korėjų 1950–1953 metų karą, nes taikos sutartis nepasirašyta iki šiol. D. Trumpas yra sakęs, jog ji greičiausiai bus „lengvoji derybų dalis“.

Per pasirašymo ceremoniją abu vadovai pateikė trumpus komentarus spaudai, bet išsamaus savo požiūrio į susitarimą neatskleidė. „Manau, kad rezultatas abiem pusėms bus įspūdingas“, – sakė D. Trumpas. Susitikimą su Kim Jong Unu jis apibūdino kaip „daug geresnį, nei kas nors galėjo tikėtis“. JAV lyderis paminėjo „ypatingą ryšį“ su Šiaurės Korėjos vadovu ir entuziastingai pareiškė norįs pakviesti jį į Baltuosius rūmus. „Nusprendėme palikti praeitį už nugaros, – sakė Kim Jong Unas. – Pasaulis išvys esminius pasikeitimus.“

Ir vis dėlto analitikai nėra tikri, ko pasiekta per šį viršūnių susitikimą. Vieni jį vertina kaip Kim Jong Uno propagandinę akciją, kiti – kaip potencialų kelią į taiką. Kad ir kaip būtų, po susitikimo Singapūre Šiaurės Korėja per vieną naktį netapo kitokia. Ji tebėra uždara šalis, slepianti savo branduolinius ginklus, o jos niekieno nerinktas lyderis kaltinamas siaubingais žmogaus teisių pažeidimais.

Iškalbingi simboliai nepanaikina problemos

Akimirkos, kai D. Trumpas ir Kim Jong Unas spaudžia vienas kitam ranką blyksint kameroms, didžiausią įspūdį turėjo padaryti Pietų Korėjos visuomenei. Ji dešimtmečius patiria įtampą su savo kaimyne šiaurėje, o tiedu lyderiai dar pernai atrodė atsidūrę ties realaus karo slenksčiu. Nors istorinės nuotraukos ir byloja apie santykių pasikeitimą, svarbiausia problema išlieka – nėra jokių garantijų, kad Kim Jong Unas nusiginkluos. Maža to, jis laimėjo susitikimą su JAV prezidentu todėl, kad įgijo galingą branduolinį arsenalą. Dėl to režimas tik dar stipresnis.

Kol kas D. Trumpas gali sakyti, kad jo spaudimas – sugriežtintos ekonominės sankcijos ir grasinimas nedvejojant imtis karinių veiksmų – davė nuostabių vaisių. Todėl dabar atrodo, kad precedento neturintis susitikimas nepaprastai pakėlė abiejų lyderių prestižą, bet ateityje jis gali suduoti katastrofišką smūgį kurio nors jų reputacijai.

Vien pats susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulė Kim Jong Uno pergalė, nes to nepasiekė nei jo tėvas, nei senelis. Tai ilgai Šiaurės Korėjos lauktas prizas siekiant legitimizuoti režimą. Šiaurės Korėja dešimtmečius buvo išguitoji šalis, o dabar jos lyderis, nuožmiai vadovaujantis totalitariniam režimui, kuriame galioja griežčiausia cenzūra, o žmonės kišami į prievartinio darbo stovyklas, sutinkamas kaip pasaulinio masto valstybės vadovas, jį priima aukščiausius postus turintys pareigūnai. Susitikimo išvakarėse Kim Jong Unas aplankė turistines Singapūro vietas, mojo susijaudinusioms minioms ir pasidarė asmenukę su šio neutralaus miesto valstybės užsienio reikalų ministru. Šiaurės Korėjos valstybinio laikraščio pirmame puslapyje išspausdintos nuotraukos iš Singapūro suteikė retą progą šalies gyventojams pamatyti vaizdus, kurie visiškai skiriasi nuo jų kasdienio gyvenimo.

Abu lyderiai šnekučiuodamiesi pasivaikčiojo.
Abu lyderiai šnekučiuodamiesi pasivaikčiojo.

Pagal svarbą šis susitikimas lyginamas su JAV prezidento Richardo Nixono 1972 metų vizitu Kinijoje arba prezidento Ronaldo Reagano 1986 metų susitikimu su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu. Tačiau viršūnių susitikimo išvakarėse Baltieji rūmai netikėtai paskelbė, kad D. Trumpas išvyks iš Singapūro iki antradienio vakaro, tad jo bendravimo su Kim Jong Unu laikas bus gana trumpas. Be to, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo irgi leido suprasti, kad per didelių lūkesčių dėl šio susitikimo neverta puoselėti. „Tikimės, kad šis viršūnių susitikimas nustatys sąlygas sėkmingoms deryboms ateityje“, – sakė M. Pompeo. Iš jo pareiškimo buvo galima suprasti, kad amerikiečių tikslai yra kuklesni, negu D. Trumpas skelbė keliomis dienomis anksčiau.

Šis viršūnių susitikimas gali ne vien pakeisti abiejų lyderių politinį palikimą, bet ir paveikti nesuskaičiuojamą daugybę kitų žmonių: skurstančios Šiaurės Korėjos piliečius, dešimtis milijonų kitų, gyvenančių Pchenjano branduolinės grėsmės šešėlyje, ir viso pasaulio gyventojus. Kita vertus, gali nutikti ir taip, kad vienintelis apčiuopiamas rezultatas bus šis istorinis rankų paspaudimas.

Spėliojama, ar D. Trumpo administracija bus linkusi pasiūlyti saugumo garantijų Pchenjano režimui, normalizuoti santykius, sušvelninti sankcijas ir suteikti ekonominę pagalbą, galinčią smarkiai pagerinti vargingai besiverčiančios Rytų Azijos valstybės padėtį. M. Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos nusiteikusios pasiūlyti režimui „unikalių“ saugumo garantijų.

Kim Jong Unas laimėjo susitikimą su JAV prezidentu todėl, kad įgijo galingą branduolinį arsenalą – dėl to režimas tik dar stipresnis.

Kinijos interesas – susilpninti JAV įtaką

Žadamą procesą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos atidžiai stebi Kinija, vienintelė artimesnė Šiaurės Korėjos režimo sąjungininkė. Žinovai sako, kad už viso šio gražaus pasirodymo kažkur fone slypi Kinijos lyderis Xi Jinpingas – jo vaidmuo gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.

Šalis, kurios ekonomika pagal didumą yra antra pasaulyje po JAV, seniai pasisako už Korėjos pusiasalį be branduolinių ginklų, bet manoma, kad tikrasis ir didžiausias jos prioritetas – neleisti Šiaurės Korėjos režimui žlugti. Jei piktavalė valstybė neišlaikytų sankcijų spaudimo, jos piliečių tvanas plūsteltų į Kiniją. Todėl Kinija suinteresuota tokia taikos sutartimi, kuri susilpnintų JAV partnerystę su Pietų Korėja, sumažintų JAV karinį kontingentą Azijoje, nesukeltų pabėgėlių pavojaus prie Kinijos sienų ir galiausiai atvestų prie amerikiečių pajėgų išvedimo iš Pietų Korėjos. Kaip tik pastarojo dalyko, manoma, Kim Jong Unas reikalauja mainais į branduolinį nusiginklavimą. Tai atitiktų Kinijos tikslą sumažinti Amerikos įtaką Azijoje.

Beje, Singapūre D. Trumpas jau pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neberengs bendrų karinių pratybų su Pietų Korėja. Pchenjanas jomis seniai piktinasi ir vadina pasirengimu būsimiems karo veiksmams prieš Šiaurės Korėją. D. Trumpas savo sprendimą motyvavo finansiniais sumetimais, tai leis JAV sutaupyti daug lėšų. Šis jo pareiškimas vertinamas kaip nemenka nuolaida Pchenjanui.

Tuo metu Pekinas ir Pchenjanas, manoma, jau sudarė savo susitarimą, pagal kurį Xi Jinpingas atnaujins kai kuriuos ekonominius ryšius su Kim Jong Unu, jei šis įšaldys raketų ir branduolinių ginklų bandymus. Tačiau Kinijai norint šiek tiek praverti ekonomines dureles į Šiaurės Korėją, sankcijų režimas turi būti sušvelnintas, o tam reikia JAV pritarimo. Toks scenarijus Pekinui ir Pchenjanui būtų pergalingas. Po abiejų šalių lyderių susitikimo gegužę, kai buvo padaryti atitinkami pareiškimai, D. Trumpas sakė, kad greičiausiai Xi Jinpingas sugebėjo paveikti Kim Jong Uną. Bet jis tada paragino Kiniją griežtai prižiūrėti sieną su Šiaurės Korėja, kol jokio susitarimo nėra.

Taigi Kinija pritartų atviresnei Šiaurės Korėjai be branduolinio arsenalo, bet jos Komunistų partija tikrai nenori Korėjų susivienijimo. Jei Kinijos pašonėje atsirastų nauja valstybė, ji greičiausiai būtų stipri demokratinė JAV sąjungininkė. Kinijai to visiškai nereikia.

Po pasirašymo ceremonijos.
Po pasirašymo ceremonijos.

Korėjų susijungimas kainuotų trilijonus

Pastarojo susitikimo Singapūre šviesoje išties daug kalbama apie galimą Pietų ir Šiaurės Korėjų susivienijimą. Po poros mėnesių susitiks abiejų Korėjų lyderiai. Jau skaičiuojama, kad Pietų ir Šiaurės susivienijimas atsieitų trilijonus dolerių ir užtruktų kelis dešimtmečius. Minima suma – 3 trln. dolerių, bet ji priklausytų nuo to, ar šalys nutartų susilieti palaipsniui, ar viskas vyktų chaotiškai. Gerai suplanuotos reformos ir taikus susivienijimas kainuotų mažiau nei tuo atveju, jei Šiaurės Korėjos ekonomika žlugtų arba pratrūktų karas ir vėliau reikėtų viską atkurti.

Pietų Korėjos gamybos apimtis siekia maždaug 2 trln. dolerių – 50 kartų daugiau nei Šiaurės Korėjos. 50 mln. gyventojų turinčios Pietų Korėjos ekonomika pagal didumą yra penkta pasaulyje. Šalyje labai išplėtota automobilių ir mobiliųjų telefonų pramonė, vien tokie vardai kaip „Hyundai“ ir „Samsung“ daug pasako. 25 mln. gyventojų turinti Šiaurės Korėja gyvena pagal planinę ekonomiką, joje vyrauja skurdus žemės ūkis, ją alina sankcijos, taikomos už žmogaus teisių pažeidimus ir branduolines ambicijas. Išlaidos gynybai, o ne infrastruktūrai ar kitai pramonei, investicijų nebuvimas neleidžia ekonomikai vystytis. 90 proc. Šiaurės Korėjos prekybos tenka Kinijai.

Vien pats susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulė Kim Jong Uno pergalė, nes to nepasiekė nei jo tėvas, nei senelis.

Tačiau Šiaurės Korėja dėl savo puikios strateginės padėties galėtų pritraukti kapitalo. Būdama tarp Pietų Korėjos ir Kinijos, ji būtų patraukli vieta tiesti naujus kelius ir geležinkelius prekybai palengvinti, galėtų sudominti ir privačius nekilnojamojo turto investuotojus, jei atsivertų užsienio investicijoms ir laikytųsi labiau į rinką orientuotos politikos. Visai neseniai pranešta, kad Kinijos spekuliantai jau supirkinėja nekilnojamąjį turtą palei Šiaurės Korėjos sieną ir kelia kainas.

Dar vienas Šiaurės Korėjos privalumas – jauni žmonės. Gyventojų amžiaus vidurkis Šiaurės Korėjoje – 34, Pietų Korėjoje – 42 metai. Pietų Korėja susiduria su senėjančia visuomene, jai reikia pasipildyti jaunais žmonėmis. Bėda ta, kad šie potencialūs jauni darbininkai iš Šiaurės, visiškai atkirsti nuo šiuolaikinės visuomenės, turėtų daug mokytis, kad galėtų veikti tokioje pažangioje ir išsivysčiusioje šalyje.

Ką D. Trumpas pranešė reporteriams:

* JAV sustabdys „provokacinius“ karo žaidimus, kuriuos žaidžia kartu su Pietų Korėja. JAV prezidentas nori išvesti JAV pajėgas iš šios šalies.

* Kim Jong Unas sutiko atsisakyti branduolinio arsenalo ir leisti tai patikrinti – tai laikoma svarbiausiu JAV reikalavimu.

* Kim Jong Unas sutiko sunaikinti „pagrindinį raketų bandymų poligoną“.

* Kol kas sankcijos Šiaurės Korėjai nebus panaikintos. Jos bus atšauktos tik tada, kai „būsime tikri, jog branduoliniai ginklai nebėra veiksnys“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"