Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Europa jau ruošiasi „Lexit“?

 
2018 01 02 13:30
Tūkstančiai lenkų rengia protestus prieš teisinės sistemos reformą.
Tūkstančiai lenkų rengia protestus prieš teisinės sistemos reformą. AFP/Scanpix nuotraukos

Iš pradžių kalbėta apie „Grexit“, dabar apie „Brexit“, bet virš horizonto jau boluoja ir „Lexit“. Jei Lenkija bus nubausta už jos vyriausybės nedemokratiškus veiksmus, ten gali kilti didelis priešiškumas Europai.

Europos Komisija (EK) aktyvavo „teisinę atominę bombą“prieš vyriausybę Varšuvoje, tačiau šis žingsnis gali būti rizikingas pačiai Europai. EK manymu, Lenkija griauna savo teisinės sistemos nepriklausomumą, todėl Briuselis reikalauja, kad šalys narės pritartų sankcijoms Varšuvai. Jei taip ir nutiks, Lenkija neteks balsavimo teisių Europos Sąjungoje (ES).

Jei galiausiai bausmė Lenkijai taps kūnu, vienas šio sprendimo padarinių bus dar didesnis euroskeptiškumas.

Reikia pasakyti, kad Briuselis delsė ilgai, skeptikai netikėjo, kad veiksmai prieš Lenkiją nueis taip toli. EK du metus mėgino atkalbėti Varšuvą nuo teismų sistemos pertvarkymo, bet Lenkijos valdančioji konservatorių „Teisės ir teisingumo“ partija (TT), susidurdama ne tik su Briuselio kritika, bet ir su sunkumais šalies viduje, vis tiek nenuleido rankų ir toliau ardė teismų nepriklausomumą, nebodama vieno svarbiausių laisvame ir demokratiniame pasaulyje valdžių atskyrimo principo. Briuselis nebegalėjo ilgiau to toleruoti ir gindamas savo pamatinę – įstatymų viršenybės – vertybę galiausiai įjungė sunkiąją artileriją. Tai pirmas kartas, kai prieš ES narę aktyvuojamas Lisabonos sutarties 7-asis straipsnis. Šią sutartį yra pasirašęs prezidentas Lechas Kaczynskis, dabartinio TT lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys, žuvęs per lėktuvo katastrofą su visa Lenkijos delegacija 2010 metais prie Smolensko Rusijoje. Tačiau, kad Lenkija prarastų savo balsavimo teises Briuselyje, dar reikia, kad tam pritartų visos ES narės, neskaitant pačios Lenkijos. Panašu, kad to įgyvendinti nepavyks.

Vetuos sankcijas

Ginti Varšuvos jau stojo Vengrija ir Čekija. Šios dvi šalys gali vetuoti ES sankcijas Lenkijai. „Mes ginsime Lenkiją prieš šią nesąžiningą, suklastotą politinę procedūrą“, – pareiškė Vengrijos premjero pavaduotojas Zsoltas Semjeni.

Čekija reagavo dar aukštesniu lygiu, nors ne taip konkrečiai. Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas paskambino savo kolegai į Lenkiją Mateuszui Morawieckiui ir pasakė esąs tikras, jog EK veiksmus lėmė komunikavimo stoka, o sankcijos turės neigiamą poveikį visam regionui.

EK sprendimas įžiebė platesnį disputą Europos arenoje. Vengrijai ir Čekijai nepritariant, Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija demonstruoja paramą EK veiksmams. „Reforma, kurios ėmėsi Varšuvos vyriausybė, rizikuoja pažeisti įstatymų viršenybę“, – pabrėžė Italijos Europos reikalų ministras Sandro Gozi. „Mes pasitikime komisijos sprendimu“,– tvirtino jo kolegė iš Švedijos Anna Lind.

Paaštrėjusią įtampą tarp vakarinių ir rytinių ES narių lemia ne tik vyriausybių politika, bet ir geografija bei istorija. Buvusio Varšuvos pakto šalys įstojo į ES 2004 metais ir jaučia globėjišką senesnių narių požiūrį, kurį vadina dvigubais standartais. Silvio Berlusconi pamynė žiniasklaidos pliuralizmą, bet liko nenubaustas. Dabar Austrija sudarė vyriausybę, į kurią įeina kraštutinių dešiniųjų partija, susijusi su neonacistiniu judėjimu, ir nieko. Briuselis bėdos nemato, nes ši partija yra entuziastinga Europos projekto šalininkė. Be to, Austrija įsivedusi eurą. Tuo metu Lenkija yra didžiausia ES narė, nepriklausanti euro zonai.

Euroskeptiškas Jaroslawas Kaczynskis nuolat kalba apie "orią Lenkiją".
Euroskeptiškas Jaroslawas Kaczynskis nuolat kalba apie "orią Lenkiją".

Jaučiasi dideli

Teismų reforma, kurią vykdo Lenkijos valdantieji, apima 13 įstatymų, kurie atveria kelią politinei teismų ir teisėjų kontrolei. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakartojo vyriausybės poziciją: EK veiksmai politiškai motyvuoti, jais siekiama pakenkti TT, Lenkija atmeta ES diktatą, reformos reikalingos apvalyti teisingumo sistemą nuo komunistinių laikų klikos. „Nematau problemos, kad parlamentas turės daugiau įtakos nusprendžiant, kas bus teisėjas“, – sakė A. Duda.

Tačiau Waldemaras Zurekas, vienas iš Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjų, mato. Jis perspėjo, jog kitos šalys gali atsisakyti pripažinti Lenkijos teismo verdiktus ateityje ir tai pakenks teisiniam bendradarbiavimui.

Dar vienas svarbus pakeitimų aspektas yra tas, jog šie įstatymai leidžia sukurti nesąžiningas, sau palankias rinkimų sąlygas. Iki rinkimų Lenkijoje liko dveji metai, ir per tą laiką J. Kaczynskio valdantieji galės kontroliuoti, pavyzdžiui, korupcijos bylas. Paprastai kaip tik jos labiausiai pakenkia politinių grupių populiarumui prieš rinkimus.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro neabejoja, kad Varšuvos susikirtimas su EK baigsis pastarosios atsitraukimu, o Lenkija bus pradėta vertinti rimčiau. „Lenkija yra viena didžiausių ES valstybių, ir mes tikimės pagarbaus elgesio, o ne tokio, tarsi būtume pasiuntinukai“, – rėžė jis. Lenkijos ES reikalų ministras Konradas Szymanskis irgi įsitikinęs, jog Lenkija pernelyg didelė, kad būtų nustumta į šalį. Jis taip pat perspėjo, jog susirėmimas su ES gali sukurti iki šiolei neregėtą Lenkijos visuomenės nepasitikėjimą Europos integracijos projektu.

Tačiau būtent to, kaip sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs liberalios Piliečių platformos premjeras Lenkijoje, ir siekia TT. Jo žodžiais, tie, kurie dabar yra valdžioje Lenkijoje, nerodo didelio entuziazmo dėl narystės ES, nors Briuselyje „yra labai didelė viltis, kad Lenkija liks ES“.

Dar daugiau pasakė D. Tusko buvęs užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis. Pasak jo, TT kuria Lenkijoje režimą, panašų į frankistinį Ispanijoje. „Tokia vizija nepriimtina Europos Sąjungai ir, deja, turės atvesti į „Lexit“ (Lenkijos išstojimą iš ES).

Retorika kaip Maskvos

Jis ne vienas mano, jog Lenkijos dešiniųjų valdžia siekia įtvirtinti Europos, kaip Lenkijos priešo, įvaizdį visuomenėje. TT nuolat kala į galvas savo požiūrį, kad Vakarų civilizacija atsidūrė ties žlugimo riba ir yra moraliai supuvusi. J. Kaczynskio niekaip nepavadinsi Maskvos draugu, bet jo požiūris į Europą stebėtinai sutampa su Vladimiro Putino. Apie supuvusius Vakarus jiedu kalba vienu balsu.

Opozicijos manymu, ir viduje jiedu tvarkosi panašiai: TT, kaip ir V. Putinas, dusina demokratiją, griebiasi kaltinimų, persekiojimų ir bausmių prieš kitaminčius, nepaiso žmogaus teisių, o pats J. Kaczynskis elgiasi it monarchas, nuo kurio valios viskas priklauso. Lenkijoje, kaip ir Rusijoje, visuomeninė žiniasklaida tampa valstybine, nepriklausomos informavimo priemonės sulaukia bausmių.

Dar vienas J. Kaczynskio politikos panašumas į V. Putino – eksploatuojama nacionalinio orumo tema. Po Krymo aneksijos ir karo Sirijoje „Vakarų parklupdyta Rusija“ jaučiais atgavusi didybę, vėl atsistojusi ant kojų. J. Kaczynskis ir jo aplinka taip pat nuolat pasitelkia „orios Lenkijos“ retoriką. Tokia kalbėsena dar labiau katalizuoja radikalus. Jų „patriotinės“, valdžios remiamos eitynės vyko Varšuvoje su rasistiniais šūkiais per Lenkijos nepriklausomybės dieną lapkričio 11-ąją.

Ne prieš Lenkiją, o už vertybes

Europos lyderiai tikrai nenori naujo „...exit“. Jiems Lenkijos vyriausybės nusisukimas nuo liberalios demokratijos kelia rimtą dilemą. Jei jie ignoruos TT kišimąsi į teismų nepriklausomumą, vadinasi toleruos svarbiausių principų, įrašytų į ES sutartį, kurią stodamos į Bendriją pasirašė visos valstybės, sabotažą. Antra vertus, koneveikdami Lenkiją jie rizikuoja sulaukti dar didesnio nacionalizmo, kurį TT puoselėja siekdama savo tikslo monopolizuoti valdžią. Jei galiausiai EK bausmė Lenkijai taps kūnu, vienas šio sprendimo padarinių bus dar didesnis euroskeptiškumas ne tik Lenkijoje, bet ir kitur Europoje. Didžiausias neišspręstas galvosūkis Briuseliui – kaip apginti vertybes, kuriomis vadovaujantis buvo sukurta ES, bet tokiais metodais, kad nepaskatintų nusivylimo ir nepakirstų šių vertybių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"