Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Apokaliptinis scenarijus: didmiestis – be vandens (lietuvio įspūdžiai)

 
2018 01 23 13:34
Keiptauno žmonės raginami taupyti vandenį ir įvairioms ne pirminėms reikmėms naudoti panaudotą vandenį / 
Keiptauno žmonės raginami taupyti vandenį ir įvairioms ne pirminėms reikmėms naudoti panaudotą vandenį /  AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo balandžio vidurio Pietų Afrikos sostinėje Keiptaune vandens kiekis gyventojui bus apribotas iki 25 litrų per dieną. Tai bus pirmasis pasaulio miestas, kuriame baigsis vanduo.

Miestas atsidūrė aklavietėje. Turistus traukiančiam Keiptaunui smogė pati baisiausia sausra per šimtmetį. Šiuo metu mieste esantis lietuvis Mindaugas Kukta savo Facebook paskyroje pasidalino informacija apie tai, kas laukia miesto ir kokia yra gėlo vandens svarba. LŽ skaitytojams pateikiamas išskirtinis interviu su šiuo metu Keiptaune esančiu Mindaugu apie tai, kokia situacija mieste yra šiuo metu.

– Kaip kasdienybėje jaučiamas vandens trūkumas? Ar Keiptaune tvyro (kad ir lengva) panikos atmosfera?

– Šiaip tai didelio streso nejuntu. Žiniasklaidos kanalais nuolat transliuojami raginimai taupyti vandenį, kaip ir reklamose mieste bei oro uoste, per radiją girdimi su problema susiję skandalai politikoje bei kaltinimai visų pusių neveiksnumu, bet tokią situaciją laikau normalia. Tačiau dabar galioja minimalus apribojimas – iki 87 litrų vandens žmogui per dieną. Su tokiu apribojimu dar galima nesunkiai verstis, tačiau pastangų ir sąmoningumo tai jau reikalauja.

– Ar jūs nuomojatės gyvenamąją vietą Keiptaune? Jei taip – kaip į situaciją reaguoja žmonės, iš kurių jūs nuomojatės vietą?

– Taip, aš nuomojuosi gyvenamą vietą, čia gyvena dar keli žmones. Nuomotojai – mano draugai, jie supažindino mus su situacija ir dar prieš atvykstant perspėjo, kad teks pamiršti vonią, dušu naudotis labai retai ir labai greitai. Yra taisyklės, kurių laikomės ir telpame į 80 litrų žmogui normą.

– Kaip jūs atsidūrėte Keiptaune?

– Aš čia atostogauju, atvykau čia mėnesiui, mėgstu jėgos aitvarus (kite surfing), o čia yra palanki vieta šiai pramogai. Kažkam tai yra ir profesionalus sportas – kaip antai čia mėnesio pabaigoje vyks tikrai įspūdingas pasaulinio lygio „RedBull King of the Air“ renginys.

– Ar žmonės ruošiasi vandens pabaigai?

– Aš vasario pradžioje grįžtu namo į Lietuvą, tad Day Zero patirti man neteks, tačiau žmonės ruošiasi, dalinasi informacija bei patarimais ką daryti – dalį jų surašiau Facebook‘e. Įsigalėjus 50 litrų žmogui limitui dauguma kavinių atjungs vandenį tualetuose ir skatins naudoti sausas rankų dezinfekcijos priemones, stalo vandens taip pat niekas nedalins. O vanduo parduotuvėse nedings ir brangti neturėtų, tačiau jį naudoti namų ūkyje bus brangus malonumas…

– Ar daug žmonių traukiasi iš miesto esant šiai ekstremaliai situacijai?

– Sunku pasakyti. Kol kas manau, kad ne, bet kad atvažiuos mažiau turistų tai tikrai. Bus įdomu pastebėti turizmo srautus, jei vietinė valdžia pateiks tokią statistiką. Ir, aišku, žmonės, kurie galės išvažiuoti vandens krizės metu į kitus miestus, tikrai tą padarys, nes tokia situacija yra ne visoje Pietų Afrikoje, o apima tik Cape Peninsula (iškyšulio pusiasalio) regioną.

– Ar šiuo metu Pietų Afrikoje, Keiptaune daug lietuvių?

– Kiek žinau, čia gyvenančių lietuvių mūsų populiacijos mastais yra santykinai nemažai. Berods Johanesburge yra lietuvių bendruomenė, gyvena jų ir Keiptaune. Kažkiek lietuvių čia atskrenda praleisti žiemos laikotarpio, nes Pietų Afrikoje šiuo metu vasara, o oras šalia vandenyno yra gaivus ir temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30 laipsnių.

– Kiek lietuviai, gyvenantys ten, kur analogiškos situacijos dar lyg ir negresia, turėtų susigriebti ir įvertinti šią problemą? Kiek, jūsų nuomone, su tokiu disbalansu susijęs ekologinis nejautrumas?

– Gana platus klausimas, tad aš į jį atsakysiu globaliau. Ši vandens krizė Keiptaune yra lokali ir lietuviams dėl jos ar panašios krizės pergyventi nereikia, nes jau ko, o vandens pas mus yra tikrai labai daug. Tačiau priežastis, dėl kurios aš aprašiau situaciją savo Facebook paskyroje yra ta, kad šios sausros priežastys nėra lokalios. Mes, žmones, ir Žemė esame visuma – viena didelė sistema. Tai, ką mes darome vienoje gaublio pusėje, atsiliepia kitoje. Pavadinkime tai „drugio efektu“.

Pavyzdžiui – mūsų į upę išmesta šiukšlė gali atsidurti didžiulėje šiukšlių sankaupoje kažkurios valstybės pakrantėje. arba mūsų pramonės sunkiaisiais metalais teršiamas vanduo nusės žuvyse, kurias valgyti gali bet kuris pasaulio gyventojas. Mažiausiai, ką mes galime padaryti, tai tiesiog būti sąmoningesniais ir tausoti mūsų gamtą plačiąja prasme. Tai bet kokiu atveju turės tik teigiamą rezultatą ir mums patiems, ir visai planetai. Dideli dalykai susideda iš mažų dalykų, tad maži dalykai, mažos pastangos tikrai reiškia daug.

Mindaugas Kukta / Asmeninio archyvo nuotrauka
Mindaugas Kukta / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Nulinė diena“

Keiptauno merė Patricia de Lille perspėjo, kad miesto laukia „nulinė diena“ (Day Zero), įvyksianti balandžio 21 dieną, kuomet bus užsukti visi kranai, rašo BBC.

„Mes nebegalime sau leisti prašyti žmonių liautis švaisčius vandenį gražiuoju. Mes privalome juos priversti“, – teigė merė spaudos konferencijos metu. – Nepaisant mūsų skatinimų, kurie tęsėsi ilgus mėnesius, 60 procentų Keiptauno gyventojų kasdien išnaudoja daugiau, nei 87 litrus vandens per dieną.“

Prausdamasis duše žmogus vidutiniškai išnaudoja daugmaž 15 litrų vandens per minutę ir daugmaž tokį patį kiekį nuleisdamas standartinį kiekį vandens tualete.

Vandens limitas gyventojui: 87 litrai vandens; nuo vasario 1 dienos – 50 litrų.

Nulinė diena (tą dieną bus drastiškai apribotas ne būtiniems poreikiams skirtas vanduo): balandžio 21 (anksčiau manyta, kad Nulinė diena bus skelbiama balandžio 29 dieną). Ji bus paskelbta, kai užtvankose liks 13,5 procento vandens visos talpos; šiuo metu lygis – 28,1 procento.

Jau anksčiau Keiptaune buvo uždrausti mašinų plovyklų veikla bei vandens perpylimas baseinuose vandens taupymo sumetimais.

Didžioji dalis pietinės Afrikos vis dar atsigauna po sausros, kurią sukėlė El Ninjo reiškinys, smarkių liūčių dėka. Tačiau Keiptauną vis dar kankina sausra ir kritulių kiekis pastarųjų trijų metų eigoje buvo itin menkas.

Patarimai Nulinės dienos atveju:

Kiek vidutiniškai vandens sunaudoja lietuviai?

Mindaugas savo Facebook paskyroje pasidalino informacija apie vandens naudojimą ir jo stygiaus įtaką kasdieniam gyvenimui, kuri skirta situacijos kontekstui suvokti.

Pabandom įsivaizduoti, ką reiškia 50 litrų vandens per dieną:

– šiuolaikinio tualeto bakelis – 6 litrai vandens (tai per dieną galite nueiti 9 kartus i tualetą, čia, beje, tualeto bakelių standartas yra 9 litrai – mėgsta jie vandenį);

– dušas ~ 60 litrų. Afrika, saulė, karšta, smėlis, prakaitas – nope, jei kažką ne tą užvalgei, tai savo dušą palaidojai tualete;

– vonia – 200 litrų! Luxury, ponams, kurie yra lygesni už kitus, tokių, aišku, bus;

– skalbyklė – 35–70 litrų, skalbsis turbūt irgi tik ponai, arba klestės privačios skalbyklos; iš kur jos gaus vandens ir ar gaus, aš nežinau. Nors čia galima vaikščioti su tom pačiom plafkėm ir maike visą mėnesį;

– indų plovimo mašina – 7 / 14 litrų (tokį kiekį indų plaunant rankom greičiausiai iššvaistom dar daugiau vandens). Čia greičiausiai reikės prisiminti protėviu būdą valgyti rankomis, tad sriuba iš mitybos raciono neišvengiamai išnyks.

Cape Town’o valdžia paskaičiavo štai tokį vandens sunaudojimą vienam žmogui dienai: dušas (2 min) 1 kartas – 20 litrų; rankų plovimas 2 kartai – 4 litrai; tualetas 1 kartas – 9 litrai; indai 1 kartas kriauklė – 9 litrai; dantų valymas stiklinė 1 kartas – 0,3 litro; maisto ruošimas 2 kartai – 1,8 litro; geriamas vanduo stiklinė 8 kartai – 2 litrai; vanduo augintiniams – 2 litrai; VISO: 49,5 litrai per dieną.

<...>

Vidutiniškai Lietuvoje vienas žmogus šeimoje su skaitikliu per mėnesį sunaudoja 2–2,5 kubinius metrus vandens – tai yra ~2500 litrų per mėnesį. ~83 litrai per dieną vandens žmogui. Aš kiek nustebau, realiai galvojau, kad sunaudojam kur kas daugiau… Tiesa, be skaitiklių skaičiuojami 4 kubai per mėnesį ~133 litrų per dieną žmogui, kas jau atrodo too much.

Kiek vandens sunaudojate jūs?

Lietuvai panaši problema negresia – geriamą vandenį čia mes priimame kaip duotybę. Lietuvoje gėrimui naudojamas požeminis vanduo, kurio rezervas yra daugmaž septynis kartus didesnis, nei pajėgiame suvartoti. Požeminis vanduo yra pats švariausias ir labiausiai tinkamas gėrimui, nes yra apsaugotas nuo paviršiaus teršalų. Tačiau visame pasaulyje vidutiniškai švaraus geriamojo vandens turi vos kas šeštas žmogus. Lietuvos geografinė padėtis geriamojo vandens atžvilgiu yra neįprastai dėkinga.

Vis dėlto internete gausu skaičiuoklių, kurios leidžia kiekvienam asmeniškai įvertinti savo kasdien sunaudojamo vandens kiekį. Natūralu, kad skaičiuoklės yra pritaikytos skirtingoms valstybėms, skirtingiems regionams dėl skirtingų poreikių, vandentiekio parametrų bei kitų tai lemiančių faktorių. Lietuviškas tokios skaičiuoklės analogas kol kas dar nėra sukurtas, tačiau pasižiūrėti, kaip mūsų kasdieniai įpročiai atrodytų Keiptauno atveju galima čia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"