Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Angela Merkel pamynė principus, kad išsaugotų vyriausybę

 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis. AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sudarė susitarimą dėl migracijos su vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu ir išsprendė aštrų ginčą, kėlusį pavojų šalies vyriausybei.

Vadovė sakė, kad tai geras kompromisas, turint omenyje labai intensyvias derybas. Be kitų priemonių, prie Vokietijos sienų numatoma įkurti centrus prieglobsčio prašytojams laikyti ir tikrinti.

Be kitų priemonių, prie Vokietijos sienų numatoma įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.

H. Seehoferis patvirtino, jog proveržis pasiektas, ir pabrėžė ketinantis toliau dirbti vidaus reikalų ministru. Jis pareiškė, kad verta kovoti dėl savo įsitikinimų. „Dabar turime aiškų susitarimą, kaip ateityje išvengti neteisėtos imigracijos per Austrijos ir Vokietijos sieną“, – pridūrė ministras. Jo vadovaujama Krikščionių socialinė sąjunga (Christlich-Soziale Union in Bayern, CSU), veikianti Bavarijos žemėje, yra A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (Christlich Demokratische Union, CDU) ilgametė sąjungininkė.

Kad naujas susitarimas imtų veikti, reikalingas centro kairiosios Socialdemokratų partijos (Sozialdemokratische Partei Deutschlands, SPD) palaiminimas. Pirmadienį SPD lyderė Andrea Nahles tvirtino palaikanti sprendimą, tačiau pažymėjo, kad partijos nariams prieš susitikimą su koalicijos partneriais dar reikės nuodugniai aptarti planą.

Kitų partijų ir organizacijų atstovai kritikavo šį susitarimą. Pavyzdžiui, opozicijoje esančios „Kairės“ (Die Linke) partijos vienas vadovų Berndas Riexingeris kalbėjo, kad „masinio internavimo stovyklos“ yra akivaizdus įrodymas, jog nebeliko žmogiškumo. Jis ragino socialdemokratus nepritarti šiam planui. Vokietijos pabėgėlių organizacija „Pro Asyl“ kaltino politikus žaidžiant savo žaidimus ir ignoruojant žmones, kuriems iš tiesų reikia prieglobsčio.

Grėsė baugus scenarijus

Išsprendusi šį ginčą A. Merkel, tikėtina, sėkmingai atrėmė sunkų iššūkį, tekusį jos vyriausybei. Kanclerė sulaukė smarkaus pasipriešinimo ir silpnesnio palaikymo per rinkimus dėl 2015 metais jos priimto sprendimo atverti Vokietijos sienas masiniam migrantų srautui. Tuomet į šalį atvyko daugiau kaip milijonas žmonių – daugiausia iš karo krečiamos Sirijos, Irako ir Afganistano.

Visuomenės pyktis ir baimė dėl atvykėlių sudarė sąlygas iškilti ultradešiniajai antiislamiškai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD). Pernai ji pirmąkart pateko į federalinį parlamentą. Prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos kelia grėsmę ir H. Seehoferio CSU pozicijoms per Bavarijos žemės rinkimus, vyksiančius spalį.

H. Seehoferis, seniai kritikuojantis A. Merkel, atvirai metė iššūkį jos politikai – paskelbė planą, kad Vokietija turi vienašališkai uždaryti savo sieną su Austrija daugeliui prieglobsčio ieškotojų. Buvo iškilęs pavojus, jog nesutarimams aštrėjant kanclerė atleis jį iš pareigų. Ši grėsmė, taip pat H. Seehoferio perspėjimas, kad pats gali atsistatydinti, padidino tikimybę žlugti septynis dešimtmečius gyvuojančiai konservatyviųjų partijų – CDU ir CSU – partnerystei.

2015 metais Vokietiją pasiekė daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašytojų.AFP/Scanpix nuotrauka
2015 metais Vokietiją pasiekė daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašytojų.AFP/Scanpix nuotrauka

Tokiu atveju A. Merkel būtų praradusi parlamente turimą nedidelę daugumą. Jai būtų tekę ieškoti naujos koalicijos partnerės arba skelbti antrus rinkimus per pastaruosius metus, kai taip prastai pasirodė per balsavimą pernai rugsėjį. Šis scenarijus baugino visas partijas, išskyrus prieš imigrantus nusistačiusią AfD. Pastaroji, kaip rodo apklausų rezultatai, per pirmalaikius rinkimus galėtų tikėtis dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

Planas kelia klausimų

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime A. Merkel užsitikrino svarbių partnerių nuolaidų, kad migracijos taisyklės būtų sugriežtintos. Tuo metu H. Seehoferis ir CSU patyrė didelį kitų partijų spaudimą išsaugoti dabartinę valdančiąją koaliciją. CSU reikalavimus kritikavo net kai kurie partijos nariai ir, kaip rodo apklausos, skeptiškai vertino visuomenė. Dėl to partija sušvelnino savo poziciją – pareiškė, kad aljansas su CDU privalo išlikti.

Daugiausia prieštaravimų išprovokavo H. Seehoferio reikalavimas Vokietijos pasieniečiams nepraleisti per sieną jokių atvykėlių, jau pateikusių prašymus suteikti prieglobstį kitose ES šalyse. Jis grasino įvesti šią tvarką prieš A. Merkel valią. Kanclerė nesutiko, kad Vokietija imtųsi tokių vienašališkų priemonių, ir pažadėjo sudaryti su kitomis ES narėmis dvišalių susitarimų.

Pirmadienį priimtame bendrame CDU ir CSU plane nutarta įkurti uždarus „tranzito centrus“ – panašius į veikiančius oro uostuose. Šios įstaigos leistų Vokietijos tarnyboms sparčiau nagrinėti prieglobsčio prašytojų pateiktus dokumentus. Asmenys, kurių prašymai nebūtų patenkinti, turėtų būti išsiųsti į ES šalį, iš kurios atvyko, jeigu ta valstybė sutiktų juos priimti. Tais atvejais, jei nebūtų dvišalių susitarimų, pabėgėliai ir migrantai galėtų būti išsiųsti kitapus sienos.

Austrija teigė pasiruošusi imtis panašių priemonių prieglobsčio ieškotojų judėjimui per jos pietines sienas varžyti. Tikėtina, jog tokie žingsniai tarsi domino kauliukų banga paveiktų ir kitas Europos valstybes.

Nors šis planas leido išvengti krizės artimiausiu laikotarpiu, jis kelia ir naujų klausimų, ypač susijusių su Italija, į kurią atvyksta daugiausia Viduržemio jūrą perplaukusių migrantų. Italų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, griežtos linijos šalininkas, perspėjo, kad jo šalis, priversta dorotis su pernelyg didele migrantų našta, daugiau atvykėlių nepasiruošusi priimti. Praėjusį penktadienį jis pareiškė, jog Italija visą vasarą neįsileis į savo uostus nevyriausybinių organizacijų laivų, kurie gelbėja migrantus. Pasak ministro, bus uždrausta ne tik švartuotis, bet ir tiekti nevyriausybinių organizacijų laivams degalus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"