Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Angela Merkel išvengė politinės katastrofos

 
2018 01 22 18:05
Rinkėjiai socialdemokratus kaltina, jog juos sunku atskirti nuo konservatorių.
Rinkėjiai socialdemokratus kaltina, jog juos sunku atskirti nuo konservatorių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavyko (bent kol kas) išvengti politinės katastrofos. Nepaisydami didžiulio kai kurių narių pasipriešinimo, šalies socialdemokratai nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos oficialios partijos derybos dėl koalicijos su kanclerės vadovaujamais konservatoriais. Šitaip vienu žingsniu priartėta prie vyriausybės, be kurios Vokietija gyvena jau keturis mėnesius, suformavimo.

Tačiau ši galimybė dar gali išslysti iš A. Merkel rankų. Dalis socialdemokratų, manančių, jog valdžios dalybos su konservatoriais lėmė jų partijos prasčiausius rinkimų rezultatus per daugiau nei 80 metų, smarkiai prieštarauja vadinamajai didžiajai koalicijai. Už formalių derybų pradžią specialiajame partijos kongrese Bonoje balsavo 56 proc. delegatų. Jie taip pat pasiliko teisę patvirtinti arba atmesti paskutinį susitarimą dėl koalicijos.

„Kova dar nesibaigė!“ – buvo skelbiama vieno aktyvisto plakate.

Vis dėlto sekmadienio balsavimo rezultatus Berlynas ir gretimos valstybės sutiko su palengvėjimu. Europos Sąjungos (ES) šalys nekantraudamos laukia, kol pati galingiausia žemyno valstybė ir vėl galės skirti dėmesio pasaulio iššūkiams.

Po balsavimo A. Merkel paskelbė, jog „kelias koalicijos deryboms atvertas“, bet pripažino, kad jos nebus lengvos. „Mūsų laukia daug darbo“, – tvirtino ji.

Europa nekantrauja

Keturiems mėnesiams praėjus po rinkimų, per kuriuos nė viena partija neužsitikrino daugumos parlamente, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nekantriai laukia A. Merkel paramos, kad galėtų imtis ES reformų, kurios padėtų apsaugoti euro zoną nuo tolesnės finansų krizės.

Didžioji Britanija tikisi kanclerės dėmesio dėl „Brexit“ derybų. O valstybės likusioje Europoje pasikliauna Vokietijos lyderyste tokiais esminiais klausimais kaip migracija ir gynyba.

Pasak tyrimų centro „German Council on Foreign Relations“ direktorės Danielos Schwarzer, 2017 metais įvykus Prancūzijos ir Vokietijos rinkimams, o Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš bloko numačius 2019 metų kovą, buvo tikimasi, kad šie metai atvers galimybę Europoje pasiekti apčiuopiamą progresą. Tačiau kiekviena politinės aklavietės Vokietijoje diena trumpina šios galimybės laiką.

„Ši proga neilgalaikė, – „New York Times“ teigė D. Schwarzer, kuri spėja, jog vyriausybė anksčiausiai bus suformuota kovo mėnesį. – Mums reikia kiek galima daugiau padaryti iki vasaros atostogų.“

Rudenį didžiąją dalį Europos energijos pasiglemš paskutinis „Brexit“ derybų etapas.

Dar vienos koalicijos su socialdemokratais sudarymas suteiktų galimybę A. Merkel formuoti savo europietiškąjį palikimą ir pradėti rengti savo įpėdinį.

„Tai būtų jos ketvirtoji ir paskutinė kadencija, o kartu jos galimybė įeiti į istoriją kaip Europos kanclerei“, – „New York Times“ teigė privataus universiteto Berlyne „Hertie School of Governance“ politikos mokslų profesorė Andrea Rommele.

Europos ateitis taip pat yra vienas labiausiai socialdemokratų lyderio Martino Schulzo, kuris palaiko koaliciją su konservatoriais, akcentuojamų klausimų.

„Mes sprendžiame, kuriuo keliu pasuks mūsų šalis ir Europa“, – Bonoje susirinkusiems delegatams teigė M. Schulzas.

Kairiųjų išlikimas

Kai kurie kurie Socialdemokratų partijos nariai įspėjo, jog centro kairę ir centro dešinę suvienijanti koalicija būtų trumpalaikis sprendimas, galintis lemti skaudžių ilgalaikių pasekmių – kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ taip taptų pačia didžiausia opozicine jėga parlamente.

Tačiau kai kurie partijos nariai įspėjo, kad centro kairę ir centro dešinę suvienijanti koalicija būtų trumpalaikis sprendimas, galintis lemti skaudžių ilgalaikių pasekmių – kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ taip taptų pačia didžiausia opozicine jėga parlamente.

„Tai savižudiškas veiksmas“, – tvirtino parlamentarė Hilde Mattheis, kuri sekmadienį balsavo prieš koalicijos derybas.

Dvejiems metams praėjus po migrantų krizės įkarščio, per kurį A. Merkel atvėrė Vokietijos duris daugiau nei milijonui migrantų, šalies politinis peizažas drastiškai pasikeitė, taip pat sumenko kanclerės gebėjimai pasiekti konsensusą.

Praeitų metų rugsėjo mėnesio rinkimai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai buvo patys nesėkmingiausi nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo 1949 metais. Pirmasis bandymas suformuoti koalicinę vyriausybę su liberalais „Laisvaisiais demokratais“ ir žaliaisiais po keturias savaites trukusių derybų žlugo praeitų metų pabaigoje.

Todėl, pasak politinės ekonomikos profesoriaus iš „Hertie School of Governance“ Henriko Enderleino, antrasis derybų žlugimas iš esmės reikštų „balsavimą dėl nepasitikėjimo“.

Tai, kad partijai „Alternatyva Vokietijai“ pavyko patekti į nacionalinį parlamentą dar labiau apsunkino galimybę suformuoti vyriausybę. Dabar parlamente yra net 7 partijų atstovai, tad tradicinės pokarinės kairės ir dešinės koalicijos nebeturi daugumos.

Pastaraisiais metais tiek krikščionys demokratai, tiek ir socialdemokratai patyrė nemažų pralaimėjimų, tačiau kairieji labiausiai nukentėjo. Per rugsėjo mėnesio rinkimus socialdemokratų rinkėjų bazė susitraukė iki 20 procentų. Tai menkiausias partijos palaikymas nuo 1933 metų. Šie rezultatai neišvengiamai išgąsdino kairiuosius.

Per pastaruosius 12 metų net 8 metus socialdemokratai valdė kartu su konservatoriais, dėl to tapo sunku atskirti šias politines jėgas. Kai 2005 metais socialdemokratai pirmą sykį su A. Merkel konservatoriais sudarė koaliciją, jų partiją palaikė 34 proc. rinkėjų.

„Partijai tai yra egzistenciniai debatai, – „New York Times“ tvirtino Acheno technikos universiteto politikos mokslų profesorius Emanuelis Richteris. – Partija išgyvena tapatybės krizę. Ji nebeturi aiškios rinkėjų bazės, jokio aiškaus sąryšio su tais, kurie jaučiasi apleisti ir palikti užnugaryje.“

Jis teigė, kad dar vienos koalicijos su konservatoriais sudarymas ketveriems metams atidėtų fundamentalius debatus dėl partijos ateities. O tuomet tai gali būti per vėlu. „Žmonės mano, kad rinkėjų dalis nebegali sumažėti, bet tai netiesa“, – dėstė profesorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"