Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Andrzejus Duda nemato priežasties nepasirašyti kontroversiško įstatymo

 
2018 02 06 13:58
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė pasirašysiantis prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Holokausto įvykių traktavimo, sukėlusį įtampą su Izraeliu, Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina.

Tačiau valstybės vadovas pridūrė, kad prašys Konstitucinio Tribunolo įvertinti, ar šis teisės aktas atitinka konstitucijos nuostatas dėl žodžio laisvės.

Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytas įstatymas numato baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimo asmenims, tyčia mėginantiems lenkų tautai priskirti nusikaltimus, kuriuos naciai vykdė per beveik šešerius metus trukusią okupaciją.

Varšuva tvirtina, kad kovoja su formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ naudojimu kalbant apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas, veikusias Lenkijos teritorijoje. Naujajame įstatyme numatyta, kad už tokios formuluotės vartojimą gali būti skirta iki trejų metų laisvės atėmimo.

Be to, Lenkija taip pat siekia pabrėžti, kad ir pati nukentėjo nuo nacių.

Tačiau Izraelis laiko šį teisės aktą bandymu nuslėpti kai kurių lenkų, Antrojo pasaulinio karo metais padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį.

„Taip, mirties stovyklos Lenkijoje buvo pastatytos ir valdomos vokiečių, ir negalime leisti jiems išvengti atsakomybės už tuos veiksmus, – sakė Izraelio švietimo ministras Naftali Bennettas. – Vis dėlto daug lenkų visoje šalyje persekiojo, informavo arba aktyviai dalyvavo nužudant per 200 tūkst. žydų per Holokaustą ir po jo. Tik keli tūkstančiai žmonių – pasaulio tautų teisuoliai – rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų žydus.“

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų kolaborantai išžudė 6 mln. žydų – trečdalį visų pasaulio žydų.

Įstatymo projektas papiktino ir Kijevą – dėl kito punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę asmenims, neigiantiems Ukrainos nacionalistų 1925–1950 metais įvykdytus karo nusikaltimus prieš lenkus.

Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.

Lenkijoje UPA kovotojai laikomi mirties būriais, kurie vykdė lenkų etninį valymą dabartinėje Vakarų Ukrainoje. 2015 metais Ukrainos parlamentas žengė precedento neturintį žingsnį, pripažindamas UPA kovotojus „Ukrainos nepriklausomybės kovotojais“.

Po metų Lenkijos parlamentarai ukrainiečių nacionalistų karo metais įvykdytas maždaug 100 tūkst. lenkų žudynes pripažino genocidu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"