Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Amerikietis Europoje užsimojo vienyti populistus

 
2018 07 26 14:00
Europos populistų lyderiai nerodo didelio entuziazmo, kad pašalinis asmuo iš išorės vaidins pagrindinį vaidmenį kitų metų rinkimuose.
Europos populistų lyderiai nerodo didelio entuziazmo, kad pašalinis asmuo iš išorės vaidins pagrindinį vaidmenį kitų metų rinkimuose.

Dešinieji populistai jau paėmė valdžią Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, o dabar į Europą nusitaikė ir Donaldo Trumpo patarėju buvęs Steve'as Bannonas. Vienas svarbiausių D. Trumpo pergalės architektų svajoja sukurti dešiniųjų „supergrupę“ Europos Parlamente po kitąmet įvyksiančių rinkimų. Šie planai jau sulaukė griežtos reakcijos iš viso politinio spektro atstovų. Net Europos populistai nebuvo sužavėti minties, kad amerikietis juos vienys iš štabo Briuselyje.

Buvęs strategas, išprašytas iš Baltųjų rūmų ir dabar tik erzinantis D.Trumpą, kuria centrą, kuriame dešinieji populistai gaus pagalbą nuo apklausų ir tyrimų iki nusitaikymo į rinkėjus strategijų ir politikos patarimų. Jo planas – suvienyti Europos populistų grupes į vieną, galinčią pritraukti trečdalį Europos parlamentarų ir įgyti įtaką formuojant Europos Sąjungos institutus bei renkant jų vadovybę. Italiją S. Bannonas laiko permainų Europoje avangardu, o Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną – „tikru patriotu ir didvyriu“. Didžiulį įspūdį jam padarė tai, kaip pigiai britų populistams atsiėjo „Brexitas“. Visas šias permainas Europoje jis laiko aiškia Europos piliečių žinia – „žmonės nori susigrąžinti savo šalis“.

Europos populistų lyderiai nerodo didelio entuziazmo, kad pašalinis asmuo iš išorės vaidins pagrindinį vaidmenį kitų metų rinkimuose.

Ryšiai su populistais

Kitas S. Bannono žingsnis bus įsteigti Briuselyje ne pelno fondą, kuris vadinsis „Judėjimas“. Jis vykdys amerikietiško tipo kampaniją ir mes iššūkį filantropui George'ui Sorosui, kurio Atviros visuomenės fondas kelis dešimtmečius rūpinosi demokratijos sklaida Europoje. Prie S. Bannono prisidėjęs buvęs ankstesnio Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderio Nigelo Farage'o padėjėjas Raheemas Kassamas sakė, jog skirtumas bus tas, kad jų organizacija „bus paprastų žmonių pusėje“.

„Neliberalios demokratijos“ šalininkas V. Orbanas jau išstūmė G. Soroso fondą iš Vengrijos, kaltindamas jį skatinant imigraciją, ir priėmė įstatymus, pagal kuriuos parama nelegaliems migrantams laikoma baudžiamuoju nusikaltimu.

S. Bannonas vadina Vengrijos lyderį „Trumpu prieš Trumpą“ ir pavasarį sakydamas kalbą Budapešte pabrėžė, jog žmonių sukilimas Europoje maždaug pusantrų metų lenkia JAV. Jis sau prisiėmė nuopelnus, kad dvi Italijos populistinės partijos po rinkimų susitarė veikti išvien. Prancūzijoje S. Bannonas stovėjo ant vienos pakylos su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen, kuri pateko į antrą prezidento rinkimų ratą 2017 metais, bet buvo sutriuškinta Emmanuelio Macrono. „Tegul jie vadina jus rasistais, tegul vadina ksenofobais (...), nešiokit tai kaip garbės ženklelį“, – kalbėjo S. Bannonas M. Le Pen šalininkams. Jos Nacionalinį frontą finansuoja Rusijos bankai, bet S. Bannonas tiki, kad gali pritraukti lėšų, kurios pakeis populistinių judėjimų, įskaitant Švedijos demokratus ir nacionalistinę Suomių partiją, padėtį. Švedijos demokratai tikisi geriausio savo pasirodymo per rinkimus rugsėjį – šiuo metu apklausos rodo, kad partiją palaiko 18 proc. rinkėjų. Ir tai, kaip tikina S. Bannonas, nebus brangu. Jo žodžiais, „Brexito“ kampanija buvo fantastiška – „jums pavyko pašalinti penktą didžiausią pasaulio ekonomiką iš ES vos už 7 mln. svarų!“, o Italijos populistai „naudojosi tik savo kredito kortelėmis“.

Į glėbį nepuola

Nepaisant S. Bannono ryšių su Europos populistų lyderiais, daugelis jų nerodo didelio entuziazmo, kad pašalinis asmuo iš išorės vaidins pagrindinį vaidmenį kitų metų rinkimuose.

Vokietijos centro kairiųjų Europos reikalų ministras Michaelis Rothas sakė, kad europiečiai neturėtų bijoti „nacionalistinių S. Bannono kampanijų“, nes „mūsų vertybės stipresnės nei jo neapykanta ir melas“. Savo įspėjimus paviešino ir kitos Vokietijos partijos. Į verslą orientuota FDP perspėjo, kad vykdoma „tiesioginė ataka prieš Europos Sąjungą ir europietiškas vertybes“. Tik Alice Weidel iš kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ pavadino S. Bannono idėjas „jaudinančiomis ir ambicingomis“. Tačiau drauge su ja šiai partijai vadovaujantis Jörgas Meuthenas sakė, kad „nėra jokio reikalo mūsų instruktuoti ne iš ES“.

S. Bannonu neapsidžiaugė ir Austrijos kraštutiniai dešinieji. „Mes toliau dirbsime be jokių išorinių įtakų“, – sakė Europos Parlamento narys Haraldas Vilimsky, kurio Laisvės partija įeina į koaliciją su kanclerio Sebastiano Kurzo konservatorių Liaudies partija.

Beveik jokios reakcijos nesulaukta Italijoje ir Prancūzijoje. Atrodo, jog S. Bannonas nesuvokia, kad dauguma Europos populistų yra nusistatę prieš Ameriką. Jei dabar partijos ims glėbesčiuotis su D. Trumpu, tai atsigręš prieš jas pačias, todėl dėtis su S. Bannonu jos neskuba.

20 proc. klubas

Europoje nėra taip, kaip Amerikoje, kad laimėtojas pasiima viską, o rinkimų kampanijos ne tokios priklausomos nuo didžiulių pinigų. Europos Parlamente nacionalistinės ir populistinės partijos išsimėčiusios keturiose politinėse grupėse. V. Orbano „Fidesz“ priklauso centro dešiniųjų Europos liaudies partijai – šiuo metu didžiausiam blokui, į kurį įeina ir Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga. Pats V. Orbanas save laiko klasikiniu krikščioniu demokratu, o ne populistu, ir yra gana proeuropietiškas daugeliu klausimų, išskyrus tik migraciją. Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija įeina į Europos konservatorių ir reformistų grupę, kuri Jungtinės Karalystės konservatoriams po „Brexito“ pasitraukus tikriausiai visai išnyks. Bet Lenkijos valdantieji irgi nesidės į jokią euroskeptišką sąjungą, nes Lenkija yra gana proeuropietiška ir priklausoma nuo ES subsidijų, kurios maitina spartų jos ekonomikos augimą.

Net ir didžiausi euroskeptikai Europos Parlamente išsisklaidę. Italijos „Penkių žvaigždučių“ judėjimas ir jo koalicinė partnerė „Lyga“ priklauso skirtingoms grupėms. Nors „Lygos“ lyderis Matteo Salvini yra didžiausia S. Bannono viltis Europoje, juodu susitiko ir prieš, ir po kovo rinkimų Italijoje, tačiau Europos Parlamento rinkimams M.Salvini kuria savo projektą ir savo sąjungas Europoje.

Įgyti reikšmingą įtaką Europos Parlamente nėra lengvas uždavinys nacionalistams, net jei jie susivienys. Staigmenų gali būti, bet apskritai populistai nėra tiek sustiprėję, kad galėtų pakirsti ES. Visos šios partijos kol kas tebėra maždaug 20 proc. klubas ir remiasi vien ksenofobiška nusivylimo platforma.

Europos Parlamento narys nuo 2009 metų Guy Verhofstadtas sukūrė grotažymes #BanBannon (uždrausti Bannoną) ir paragino europiečius prisiminti, „ką nacionalizmo košmaras padarė mūsų šalims praeityje“. Jis išreiškė viltį, kad S. Bannono „ekstremali vizija ir pastangos importuoti į Europą D. Trumpo neapykantos politiką bus padorių europiečių atmestos“.

Steve'as Bannonas siekia tapti George'o Soroso atsvara Europoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"