Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Afrika – naujoji Rusijos žaidimų aikštelė?

 
Wikimedia.org nuotrauka

Kinijos ir JAV galynėjimasis Afrikoje pritraukia daug dėmesio, bet Rusija taip pat nesnaudžia. Mažai kas pastebi, kaip tyliai, bet užtikrintai rusai tampa vienu pagrindinių „žaidėjų“ Afrikos žemyne, rašo „Daily Nation“.

Maskvos ekonominės ir diplomatinės pastangos bendradarbiauti su Afrikos šalimis yra tokios pat aktyvios, kaip kažkados Sovietų Sąjungos pastangos įsitvirtinti iš kolonializmo pančių besivaduojančiame žemyne. Šiandien Rusija siekia atkurti istorinę draugystę su Mozambiku, Namibija ir Zimbabve, o taip pat – post-apartheido Pietų Afrika.

Kaip yra sakęs buvęs JAV prezidentas Barackas Obama: „Rusija negamina nieko, ką pirkėjai Afrikoje ar kitur pasaulyje norėtų pirkti“.

Rusai taip pat pradėjo intensyviai žvalgytis į Rytų Afrikos rinkas, didinti politinę įtaką regione. Dujų klodai esantys į pietus nuo Sacharos, sakoma, „ypatingai domina“ Rusijos energetikos kompanijas. Kenijos ir Ugandos branduolinės ambicijos taip pat neliko nepastebėtos akylos rusų akies, sakoma, kad „Rosatom“ mato galimybę didžiulėms investicijoms.

„Rosatom“ siekia statyti pirmąją Kenijos branduolinę jegainę ir tuo pačiu metu pasirašė memorandumą su Ugandą, kuriame žadama padėti Ugandai pradėti branduolinės industrijos veiklą šalyje.

Uganda taip pat tapo pirmaujančia rusiškų ginklų pirkėja regione, trys ketvirtadaliai ginklų, esančių Ugandoje – rusiški ir ten pakliuvo per paskutiniuosius aštuonerius metus. Tiesa, Kenijoje Rusijos, kaip ginklų tiekėjos vaidmuo – menkesnis.

Pernai metais rusai Kenijai pardavė tik vieną policijos sraigtasparnį, bent tokia oficiali informacija yra pateikiama. Tiesa, prekyba rusiškai ginklais Afrikoje klesti. Pasak specialistų, už beveik 40 proc. visų Afrikoje esančių ginklų importo stovi Rusija.

Tarkime pernai metais Jungtinų Tautų sankcijų komitetas patvirtino nemenką rusiškų ginklų siuntą Centrinei Afrikos Respublikai. O 2017 metais Rusija pasirašė 1 milijardo dolerių vertės kontraktą su Nigerija dėl ginklų ir karinės technikos tiekimo.

Rusijos ginklai yra vertinami Afrikoje, nes jie yra gana pigūs ir lengvai valdomi, sako Paulas Stronskis – Kernegio instituto bendradarbis. Visgi Rusijos kelyje į Afriką yra ir kliūčių – didžiausios jų – Kinija ir JAV. Rusijai stinga resursų, kuriais disponuoja jos konkurentai, sako analitikai.

Pasak Chatham House analitikų, šiandien Rusija nebėra tokia jėga, kokia buvo sovietiniais laikais, šiandien Rusijos ekonomika yra tokio pat dydžio, kaip Australijos, todėl negali lygintis su JAV ar Kinija.

„Skirtingai nuo Kinijos, Indijos, Brazilijos ar Turkijos, Rusija nėra kylanti ekonominė jėga. Ir todėl, kad Rusija neturi tokios pat ekonominės galios, kaip jos konkurentės, ši imasi tyrinėti nišines rinkas energetikos ir ginkluotės srityse. Tiesa, tiesioginis Rusijos karinis įsivėlimas į konfliktus Afrikoje taip pat vyksta.

Šiuo metu 90 taikdarių iš Rusijos tarnauja Jungtinių Tautų misijose Afrikoje. Skaičius nėra didelis, bet jis didesnis nei JAV ar Jungtinės Karalystės, Prancūzijos indėlis į Jungtinių Tautų misijų kontingentą.

Rusija taip pat siekia įkurti nuolatinę karinę bazę Afrikoje. Maskva tikėjosi gauti priėjimą prie karinės jūrų bazės Džibutyje, kurią neseniai pastatė Kinija, bet ši idėja buvo atmesta. Manoma, kad dabar rusai siekia statyti karinę bazę Sudane. Vladimiro Putino valdžia desperatiškai ieško rinkų Afrikoje vietoje tų, kurias prarado dėl sankcijų.

V. Putinas Afriką mato ne tik, kaip kylančią ekonominę jėgą, kurios rinkos palengvins Rusijos prekių realizaciją, bet ir kaip geopolitinę erdvę, kurioje Rusija gali pademonstruoti savo, kaip didelės valstybės galias.

Visai neseniai Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas vyko į diplomatinį turą po Afrikos šalis. Aplankė bent penkias valstybes, tiesa, jo vizitas buvo užtemdytas JAV valstybės sekretoriaus safari, kuris vyko tuo pačiu metu.

Donaldo Trumpo administracija jau atkreipė dėmesį į Rusijos suaktyvėjimą Afrikoje, bet to nevertina pernelyg rimtai. Analitikai mano, kad Rusija kelia menką grėsmę JAV „minkštai galiai“ Afrikoje ir visame pasaulyje, nes rusiškoji kultūra nėra paplitusi už rusiškai kalbančių šalių sienų ir, kaip yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Barackas Obama: „Rusija negamina nieko, ką pirkėjai Afrikoje ar kitur pasaulyje norėtų pirkti“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"