Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

5 labai sunkūs uždaviniai naujajam JAV diplomatijos vadovui

 
2018 04 03 6:07
Mike"as Pompeo
Mike'as Pompeo AFP/Scanpix nuotrauka

Donaldo Trumpo sprendimas atleisti Rexą Tillersoną ir į valstybės sekretoriaus vietą paskirti Mike‘ą Pompeo, sukėlė daug svarstymų, kaip gali pasikeisti JAV užsienio politika. Bet kuriuo atveju, buvusio Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Mike‘o Pompeo laukia ne vienas sudėtingas iššūkis.

Rexas Tillersonas neilgai buvo valstybės sekretoriumi ir dideliais pasiekimais pasigirti negali. Jis surengė vieną didelį turą per Artimųjų Rytų šalis, mėgindamas tarpininkauti sprendžiant nesutarimus tarp Persų įlankos valstybių, tačiau namo parskrido nieko nepešęs.

Kaip rašo nationaliinterest.org, Rexas Tillersonas labiau pagarsėjo pavaldinių nepasitenkinimu jo vadovavimo stiliumi ir permainingais, dažnai konfliktiškais asmeniniais ir profesiniais santykiais su savo darbdaviu – Donaldu Trumpu. Savo įpėdiniui jis paliko ne vieną sunkiai išsprendžiamą uždavinį. Nationalinterest.org apžvalgininko Danielio R. DePetriso nuomone, Mike‘as Pompeo akivaizdžiai yra protingas ir gabus žmogus. Galbūt tokio ir reikia, sutvarkyti pašlijusią tvarką Valstybės departamente ir išspręsti 5 didžiausius JAV diplomatijos iššūkius:

Mike‘as Pompeo akivaizdžiai yra protingas ir gabus žmogus. Galbūt tokio ir reikia, sutvarkyti pašlijusią tvarką Valstybės departamente.

1. Atkurti Valstybės departamento autoritetą. Pasak Danielio R. DePetriso, šiuo metu Valstybės departamentas tėra šešėlis tos veiklios ir efektyvios žinybos, kokia jis buvo ilgus dešimtmečius. Labiausiai patyrę diplomatai atsisako naujų paskyrimų ir išeina į pensiją. Specialistai ir diplomatijos veteranai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais, perspėdami, kad geriausi kadrai nyksta stulbinančiu greičiu, o darbuotojai anonimiškai pasakoja spaudai, kad darbe jaučiasi lyg kalėjime, kurio vadovybės mąstymo būdo niekaip nepavadinsi diplomatišku. Uždavinys Mike‘ui Pompeo – vėl įtvirtinti Valstybės departamento vaidmenį užsienio politikos formavimo procese ir atgaivinti jo lyderystę užsienio politikos vykdyme.

2. Pagerinti santykius su prezidentu. Tuo metu, kai Donaldas Trumpas ryžosi parašyti žinutę „Twitter“, kad atleidžia Rexą Tillersoną, santykiai tarp jų jau buvo gerokai pašliję. Prezidentas manė, kad Rexas Tillersonas atsainiai vertino „Amerika pirmiausiai“ ideologiją, o valstybės sekretorius manė, kad Donaldas Trumpas pernelyg impulsyvus ir dažnai net neišmanantis su užsienio reikalais susijusių faktų. Jei ne nuolatinė gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso parama, Rexas Tillersonas būtų pralaimėjęs daugumą ginčų su prezidentu.

Kaip teigia nationalinterest.org, Mike‘as Pompeo negalės sau leisti taip pat šaltai reaguoti į prezidento norus ir sumanymus. Atsižvelgiant į tai, kad ištikimybė Donaldui Trumpui yra ypatingai svarbi pavaldinio savybė, Valstybės departamentu jis pasitikės lygiai tiek, kiek pasitikės jo vadovu. Jei Mike‘ui Pompeo pavyks palaikyti gerus asmeninius santykius su prezidentu, diplomatijos žinybos nuomonės bus paisoma labiau.

3. Nebijoti prieštarauti prezidentui. Pasak Vašingtone sklandančių gandų, Mike‘as Pompeo šiuo metu yra bene mėgstamiausias prezidento žmogus JAV vyriausybėje. Kol Mike‘as Pompeo vadovavo CŽA, jis asmeniškai raportuodavo prezidentui apie naujienas iš žvalgybos fronto ir jie susitikdavo net po kelis kartus per savaitę. Veikiausiai ištikimybė Donaldui Trumpui labiausiai lėmė sprendimą paskirti Mike‘ą Pompeo diplomatijos vadovu.

Tačiau Mike‘as Pompeo darytų didžiulę klaidą, jei vietoje naudingų patarimų užsienio politikos klausimais, mėgintų laimėti prezidento palankumą vien demonstruodamas nepajudinamą ištikimybę. Būdamas CŽA vadovu, jis galėdavo „praslysti“ tik informuodamas prezidentą ir neįsiveldamas į ginčus dėl to, kokius sprendimus derėtų priimti užsienio politikoje. Dabar jam tai nebepavyks. Mike‘as Pompeo privalės dėstyti prezidentui nuomonę, kaip jo galva geriausia elgtis užsienio politikoje. Maža to, jis privalės tai daryti net tada, kai žinos, kad Donaldui Trumpui jo nuomonė gali nepatikti.

4. Sugrąžinti patyrusius diplomatus. Bene labiausiai Rexas Tillersonas kritikuotas už tai, kad atsiribojo nuo savo pavaldinių, nepaisė jų nuomonės ir sukėlė seniai matytą karjeros diplomatų nepasitenkinimo bangą. Darbuotojai neretai skundėsi, kad net negalėjo patekti pas valstybės sekretorių, kad aptartų aktualiausius klausimus. O jei jis teikdavosi juos išklausyti, dažniausiai būdavo jau per vėlu. Vietoje to, kad pasitelktų daugybės labai patyrusių diplomatų meistriškumą, Rexas Tillersonas įprato kreiptis patarimo į vienintelį žmogų – politikos planavimo vadovą Brianą Hooką. Kaip leidiniui „The New York Times“ teigė vienas patyręs diplomatas: „Hookas buvo išsekęs, bebandydamas nuveikti 30 žmonių darbą“.

Mike‘ui Pompeo teks griauti sienas, kuriomis pasistatė jo pirmtakas ir iš naujo lipdyti išsibarsčiusius diplomatus į vientisą komandą. Žmonės, kurie atsisakė toliau dirbti vadovaujant Rexui Tillersonui yra tikras lobis gabiam vadovui – kiekvienas jų yra vaikščiojanti enciklopedija, kai kalbama apie jų „darbinius“ pasaulio regionus. Niekas kitas taip gerai nežino, kurį kitos šalies vadovą ar ministrą galima paspausti prie derybų stalo, o kuriuo verta pasitikėti, kaip įsipareigojimus visada gerbiančiu partneriu. Kaip leidinyje „Politico“ rašė viena aukšto rango diplomatė, „JAV Valstybės departamentas neprieštarauja pokyčiams, tačiau prieštarauja tam, kad jo nuomonės nepaisoma sprendžiant paties departamento ateitį“.

5. Parengti Donaldą Trumpą susitikimui su Kim Jong Unu. Nors kol kas negalima užtikrintai sakyti, kad Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas tikrai įvyks, Mike‘as Pompeo turės parengti prezidentą – paaiškinti jam, ko galima tikėtis iš Šiaurės Korėjos diktatoriaus, ką jam sakyti, o kada verčiau nutylėti. Tai, kad Mike‘as Pompeo yra jau patyręs tokiuose „instruktažuose“, galima manyti, kad šiam darbui jam užteks ir meistriškumo ir kantrybės.

Tačiau yra dar vienas uždavinys, susijęs su Kim Jong Unu: naujasis valstybės sekretorius privalo parengti Donaldą Trumpą, kad prezidentas nepuoselėtų tuščių iliuzijų dėl to, ko galėtų pasiekti šiomis derybomis. Mike‘as Pompeo privalo tiesiog įkalti prezidentui į galvą skeptišką nusiteikimą. Vienas blogiausių scenarijų būtų tas, kad Donaldas Trumpas nusiviltų susitikimu, nes nepavyko pasiekti kokių nors revoliucinių proveržių. Dar blogiau, jei susitikimo rezultatai jį įsiutins.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"