Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

10 įvykių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį 2018-aisiais

 
2018 01 01 6:00
Asociatyvi iliustracija /
Asociatyvi iliustracija / "Scanpix" nuotrauka

2017 metai buvo kupini kontraversiškų ir pasaulį sudrebinusių įvykių. Vienus iš jų buvo galima prognozuoti, kiti išpuolė visai netikėtai. O ką jau dabar galima pasakyti apie 2018 metus? Pateikiame jums 10 įvykių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį 2018 metais.

1. Žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjos mieste Pjongčange vasario 9–25 dienomis

2017-ieji buvo įtampos tarp Šiaurės Korėjos ir JAV metai. Kim Jong Uno režimas reguliariai atlikinėjo raketų testavimus, o Donaldo Trumpo triukšmavimas gąsdino diplomatus ir paprastus piliečius.

Netikėtumų Rusijos prezidento rinkimuose tikriausiai nebus, tačiau viena politinė figūra Rusijoje, į kurią verta atkreipti dėmesį ir kuri užsitarnauja žmonių pagarbą – Aleksejus Navalnas.

2018 metais Pietų Korėja rengs žiemos olimpines žaidynes. Viso pasaulio olimpiečiams atvykstant į Pjongčangą, saugumo užtikrinimas bus ypač aktualus. Pietų Korėja žaidynėms ruošiasi skirti 5 tūkst. ginkluotų karių, taip pat plėtoja specialų kibernetinio saugumo padalinį, kuris bus skirtas apsaugoti nuo „hakerių“ atakų iš Šiaurės. Visa tai šiam pasauliniam sporto renginiui suteikia didžiulės įtampos atmosferą. Nepaisant to, Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV dalyvaus žaidynėse.

Rusijai uždrausta dalyvauti Pjongčango olimpinėse žaidynėse – Tarptautinis olimpinis komitetas nubaudė ją už „sistematišką manipuliaciją“ antidopingo taisyklėmis. Tačiau rusų atletai, kurie įrodys, kad yra „švarūs“, galės varžytis kategorijoje „olimpinis atletas iš Rusijos“, nors faktiškai neatstovaus savo šaliai.

2. Prezidento rinkimai Rusijoje kovo 18 dieną

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori ketvirtosios kadencijos ir beveik neabejojama, kad ją gaus. Balsavimas vyks kovo 18 dieną, praėjus keturiems metams nuo Krymo aneksijos (jei Putinas kartais nelaimėtų daugumos, dar vienas balsavimo turas vyktų balandžio 8 dieną). Netikėtumų tikriausiai nebus, todėl ši rinkiminė kampanija neturėtų būti labai įdomi, tačiau viena politinė figūra Rusijoje, į kurią verta atkreipti dėmesį ir kuri užsitarnauja žmonių pagarbą – Aleksejus Navalnas.

Navalnas – tai pavojus Putinui ne dėl to, kad yra realus politinis pasirinkimas 2018 metų rinkimuose (tiesa, kol kas jam užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose), o dėl to, ką jis reprezentuoja Rusijos jaunimui. Būdamas opozicijos lyderiu jis telkia jėgas kovai su korupcija, meta iššūkį Kremliaus ir Rusijos elito veidmainiavimui. Europos žmogaus teisių teismas pareiškė, kad Navalnui turėtų būti leista dalyvauti rinkimuose, tačiau Rusija tai interpretavo kaip bandymą kištis į rinkimų procesą.

3. Kanadoje liepos 1 dieną bus legalizuotos kanapės

Kanapės Kanadoje taps legaliomis nuo liepos 1 dienos – nors dažniausiai tokie įvykiai yra vietinės reikšmės, šis įvykis kels iššūkį Kanados tarptautinio susitarimo laikymuisi. Kanada yra pasirašiusi tris tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas 1960, 1970 ir 1980 metais. Jos reikalauja užkirsti kelią ir bausti kanapių turėtojus, pardavėjus ir vartotojus. Nors tokių konvencijų ignoravimas nėra beprecedentis – Urugvajus būtent taip ir pasielgė, legalizuodamas kanapes 2013 metais, tačiau Kanada nenorės būti laikoma šalimi, kuri renkasi, kurių tarptautinių susitarimų verta laikytis, o kurių ne.

Pasauliniame kontekste, ypač Lotynų Amerikoje ir Europoje, sparčiai auga suvokimas, kad kanapių draudimas atspindi pasenusią ir neefektyvią sveikatos apsaugos strategiją. Kanadai legalizavus marihuaną, verta stebėti kaip pasaulis įvertins šios šalies naujus narkotikų įstatymus.

4. JAV vidurio kadencijos rinkimai lapkričio 6 dieną

2018 metais bus renkama dalis JAV kongreso ir dauguma valstijų gubernatorių. Šie vidurio kadencijos rinkimai turės ilgalaikių padarinių, nes gubernatoriai ir senatoriai, kurie bus išrinkti 2018 metais, vis dar bus valdžioje 2021 ir 2022 metais. Egzistuoja tikimybė, kad bus „perpieštas“ politinės kovos laukas ir apverstas džerimanderingo (rinkiminių apygardų sudarymo) procesas, kuris suteikė galimybę Respublikonų partijai perimti JAV kontrolę.

Nors Demokratų partijai 2017 metai buvo sėkmingi – laimėjo dvi kovas dėl gubernatoriaus pozicijų, „prasiskynė“ kelią Virdžinijos valstijoje, tačiau 2018 metų vidurio kadencijos rinkimai yra nenuspėjami. Kad perimtų Atstovų rūmus, demokratai turi atimti 24 vietas iš respublikonų, todėl Senatas yra praktiškai nepasiekiamas. Šie rinkimai yra Demokratų partijos atsilaikymo prieš prezidentą Donaldą Trumpą testas, bet nėra jokių garantijų, kad sėkmė nusisuks nuo respublikonų.

5. Jungtinės Karalystės princo Hario vestuvės gegužės 19 dieną

Vindzoro pilyje Didžiosios Britanijos princas Haris gegužės 19 dieną susituoks su JAV aktore Meghan Markle. Susižadėjusi pora nusprendė ceremoniją iškelti Švento Jurgio koplyčioje, kurioje princas Haris buvo pakrikštytas. Sklinda gandai, kad po vestuvių princas Haris taps Sasekso kunigaikščiu, o jo žmona Meghan Markle – Sasekso kunigaikštiene.

6. Pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje birželio 14 – liepos 15 dienomis

Vienas iš didžiausių pasaulyje sporto renginių 2018 metų vasarą pirmą kartą įvyks Rusijoje. Valstybė, kuri sukuria nemažai problemų tiek viduje, tiek išorėje, yra rizikingas pasirinkimas tokio masto globaliam įvykiui, tačiau rusai sieks čempionatą surengti kiek įmanoma geriau – jiems tai prestižo, pasaulinio pripažinimo reikalas. Vis dėlto prognozuojama, kad problemų išvengti bus sunku.

Nors stadionai bus užbaigti laiku, abejojama dėl darbuotojų sąlygų statybų metu. Taip pat, kai kurie stadionai pastatyti atokiuose regionuose ir pasibaigus čempionatui, tikriausiai bus nepanaudojami.

Rusija – didžiulė valstybė, todėl futbolo fanams bus apsunkinta kelionė iš vienų miestų į kitus. Rusijos valdžia stengiasi iš visų jėgų ir siekia išspręsti fanų judėjimo logistines problemas.

Rusų savanoriai, policininkai ir greitosios pagalbos medikai, paskirti pasaulio futbolo čempionatui, turi baigti anglų kalbos kursus. Tačiau Rusija yra šalis, nepripratusi prie didelio turistų skaičiaus, turi ryškių rasizmo problemų visuomenėje.

Tokio masto sporto renginys reikalauja ypatingo saugumo. Konfederacijų taurės metu Rusija įrodė, kad susitvarko su problemomis, tačiau šį kartą atvažiuos 4 kartus daugiau komandų ir jas palaikančių fanų. 2016 metais Prancūzijoje vykusiame Europos futbolo čempionate patys rusai kėlė agresijos ir neapykantos audras stadionuose.

7. Castro eros pabaiga Kuboje vasario 24 dieną

Jeigu viskas vyks pagal planą, 2018 metų vasario 24 diena bus istorinė daugelio kubiečių gyvenimuose. Šią dieną, praėjus 10 metų nuo to, kai perėmė valdžią iš savo vyresnio brolio Fidelio, Prezidentas Raulis Castro yra pažadėjęs pasitraukti iš pareigų. Tai pirmasis kartas, kai daugelis šioje saloje gyvenančių žmonių valstybės vadovo pareigose išvys naują pavardę. Fidelis Castro buvo Kubos prezidentas nuo 1976 iki 2008 metų, o iki tol užėmė labai svarbią poziciją, iš kurios faktiškai valdė šalį nuo 1959 metų Kubos revoliucijos. Beveik 60 metų trukęs Castro šeimos valdymas, panašu, priėjo liepto galą.

8. Kertinės „Brexito“ diskusijos Briuselyje ir Londone

Jungtinė Karalystė oficialiai paliks Europos Sąjungą 2019 metų kovo 29 dieną, tačiau tai reiškia, kad 2018 metai bus ypatingai komplikuoti. Britų ir ES derybų susitikimai vyksta kiekvieną mėnesį, iki šiol pasiektas susitarimas trijose labai svarbiose srityse: kokios bus tarp britų ir ES emigravusių piliečių teisės po „Brexito“, kiek britai turės sumokėti, kai pasitrauks iš ES, kaip išspręsti sudėtingą Šiaurės Airijos sienos su Airija klausimą. Derybininkai šiuo metu diskutuoja apie sąlygas, kuriomis vyks perėjimo laikotarpis Britanijai palikus ES.

Du labiausiai kompleksiški „Brexito“ derybų objektai: planas, skirtas „atpainioti“ santykius tarp Britanijos ir ES, tuo pačiu siekiant nustatyti naujus ateities ryšius – ypač pabrėžiant tarpusavio prekybą. Yra siūlančių pritaikyti Kanados mainų modelį, bet britų bankai nori kažko ambicingesnio.

Pasauliniame kontekste, ypač Lotynų Amerikoje ir Europoje, sparčiai auga suvokimas, kad kanapių draudimas atspindi pasenusią ir neefektyvią sveikatos apsaugos strategiją.

9. Didžiojo septyneto (G-7) susitikimas Kvebeke, Kanadoje birželio 8–9 dienomis

2018 metais Didžiojo septyneto (G-7) susitikimas, kuriame dalyvaus ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių lyderiai – Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Kanados – vyks Kvebeke. Svečius priimanti Kanada bus išskirtinėje pozicijoje, iš kurios sąjungininkams bus pasiruošusi kalbėti apie šiuo metu aktualias problemas. Justino Trudeau (Kanados ministro pirmininko) vyriausybė paskelbė, kad susitikime koncentruosis į 5 sritis: investavimas į ekonominį augimą, ateities darbai, lyčių lygybė, klimato kaita ir taikos bei saugumo užtikrinimas.

Taip pat tai bus pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas į Kanadą jam pradėjus eiti šias pareigas, todėl tikėtina, kad kai kurie kanadiečiai pasitiks jį protestuodami.

10. Tarptautinė klimato kaitos stabdymo konferencija Lenkijoje gruodžio 3 dieną

2018 metai yra labai svarbūs tarptautinei klimato diplomatijai. Paryžiaus klimato sutartis, pasirašyta 2015 metais, tapo didžiuliu pasiekimu, bet joje liko neatsakytų klausimų, trukdančių pilnai integracijai.

2018 metais bus galutinai atsakyta į šiuos klausimus. Įsibėgėjus Talanoa dialogui, kuris praėjusiais metais buvo paskelbtas Bonoje, įvyks COP24 – dvidešimt ketvirtoji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (UNFCCC) sesija. Šis dialogas yra numatytas užtikrinti skaidrumą pasaulio šalims, siekiančioms įtvirtinti savo tikslus kovai su klimato kaita. Egzistuoja viltis, kad vykstant šioms kalboms, Paryžiaus klimato sutarties tikslai bus geriau apibrėžti.

Taip pat tai bus labai svarbi pamoka, kuri atsakys ar kalbos apie paramą gali atidaryti duris labiau ambicingiems klimato kaitos tikslams, ar vis dėlto šios kalbos yra tuščias melas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"