Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Vostok-2018“ demonstruoja Maskvos ir Pekino suartėjimą

 
2018 09 05 16:00
Rusijos karo laivai plaukia Nevos upe per paradą Sankt Peterburge./Reuters/Scanpix nuotrauka
Rusijos karo laivai plaukia Nevos upe per paradą Sankt Peterburge./Reuters/Scanpix nuotrauka

Ką apie Maskvos ir Pekino santykius byloja Kinijos dalyvavimas didžiausiuose Rusijos kariniuose mokymuose? Ar jau galima kalbėti apie naują šių valstybių santykių etapą?

Rusija aktyviai rengiasi didžiausiems nuo 1981 metų kariniams mokymams. Pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, pratybose dalyvaus 300 tūkst. Rusijos karių, per 1000 lėktuvų, Ramiojo vandenyno ir Šiaurės laivynai, visi oro desanto daliniai. Taip pat prisidės Mongolijos pajėgos ir 3200 Kinijos karių, 30 lėktuvų bei sraigtasparnių.

Kinijos dalyvavimas šiose pratybose sulaukia ypač daug dėmesio ir kelia įvairių klausimų. Ar tai reiškia, kad Kinija ir Rusija drauge atvirai repetuoja didelio masto karą?

Maskva ir Pekinas puoselėja tą patį norą – pakeisti ar net sunaikinti egzistuojančią tarptautinę tvarką, kuri yra Vakarų 500 metų viešpatavimo rezultatas.

Prancūzų politologas, geopolitikos daktaras Jeanas-Sylvestre'as Mongrenier mano, jog tokio karinio bendradarbiavimo stiprinimas, kokį demonstruoja nuo rugsėjo 11 iki 15 dienos Rusijoje vyksiantys kariniai mokymai „Vostok-2018“, yra nukreiptas į perspektyvą. Pasak eksperto, dar praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Jevgenijaus Primakovo pradėtos trišalės diplomatijos idėja buvo, kad Rusija, siekdama sustiprinti savo poziciją bendraudama su Vakarais, turi remtis Kinija, Indija ir Iranu.

Maskvos ir Pekino partnerystė sudaryta 1996 metais. Tada buvo sukurtas Šanchajaus penketas, viena geopolitinio Kinijos ir Rusijos suartėjimo apraiškų. 2001 metais jis virto Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Tačiau iš tiesų Kinijos ir Rusijos santykiai neapsiribojo vien energetiniais klausimais, jie apėmė ir karinę pramonę.

Įtampa, kilusi tarp Rusijos ir Vakarų po naujos Ukrainos krizės 2013 metų pabaigoje, neteisėtos Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą ir pradėto hibridinio karo Donbase, paskatino Maskvą labiau gręžtis į Kiniją. Rusijos lyderis ėmė kalbėti apie šalies energetikos eksporto perorientavimą į Kiniją. Prancūzų geopolitiko nuomone, šis energijos išteklių srauto nukreipimas į Kiniją ir Aziją yra viena grandžių, rodančių Maskvos ir Pekino aljansą prieš JAV bei Vakarus.

Dvilypiai santykiai

„Nors Kinijos vadovai nepripažino Abchazijos nepriklausomybės ir Krymo prijungimo prie Rusijos, jie dar kartą pabrėžė geopolitinį ir strateginį Pekino solidarumą su Maskva. Xi Jinpingas 2014 metų gegužę liaupsino Kinijos ir Rusijos ryžtą drauge atremti naujas grėsmes, iššūkius ir garantuoti regiono saugumą bei stabilumą“, – dėstė J. S. Mongrenier.

Maskva ir Pekinas puoselėja tą patį norą – pakeisti ar net sunaikinti egzistuojančią tarptautinę tvarką, kuri yra Vakarų 500 metų viešpatavimo rezultatas. Per istoriją tą viešpatavimą galiausiai perėmė Jungtinės Valstijos. Tuo metu Rusijoje po šaltojo karo įsivyravo mąstymas, kad Vakarų „pergalė“ tėra laikina, ilgai netruksianti. Tai įkvepia Rusijos vadovybę imtis atitinkamų veiksmų ir paaiškina jos siekius naudotis taktinėmis galimybėmis Vidurio ir Rytų Europoje, Viduržemio jūroje, Artimuosiuose Rytuose, net Afrikoje. Labai panašiai elgiasi ir Pekinas Pietų Kinijos bei Rytų Kinijos jūroje, Indijos vandenyne, Afrikoje, Eurazijoje ir net Lotynų Amerikoje. „Iš esmės Kinija virsta supervalstybe, nes savo žaidimui renkasi pasaulinę erdvę“, – teigė J. S. Mongrenier.

Šiandien, kai Kinija siekia tapti Eurazijos svorio centru – iš dalies per naujojo Šilko kelio projektą, – verta atkreipti dėmesį į Pekino ir Maskvos santykių dvilypumą. Tai, kad Kinija didina savo galybę, ir tai dar labiau išryškėjo po 2008 metų finansų krizės, kelia potencialų pavojų Rusijos Sibirui ir Tolimiesiems Rytams. Šiuos retai apgyventus ir gamtinių išteklių turtingus regionus smarkiai veikia žmonių perteklių turinčios gretimos Kinijos provincijos: 6 mln. rusų ir 120 mln. kinų. Taigi Maskva labai atsargiai stiprina santykius su Pekinu. Ji stengiasi sulaikyti kinų veržlumą, ieško kompromisų dėl bendros sienos delimitacijos ir, vengdama konfrontacijos, bendradarbiauja energetikos bei karinės pramonės srityse. Abi šalys remiasi viena kita, kad sukurtą „minkštą“ atsvarą Vakarams.

Nesuvokta grėsmė

Bendri mokymai „Vostok-2018 nėra pirmi, bet jų mastas, ypač kalbant apie Rusiją, rodo tam tikrą kursą. Geopolitine ir strategine prasme tiek Rusija, tiek Kinija, regis, petys į petį stovi prieš NATO Eurazijos rytuose bei prieš amerikiečių aljansus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Abiejų šalių požiūris į Vakarus irgi vis griežtėja.

Po Rusijos karo su Gruzija 2008 metų rugpjūtį Vakarų lyderiai dar tikėjo, kad Vladimiras Putinas nori sutvirtinti savo pozicijas siekdamas susitarti dėl geresnių prekybos sąlygų su Vakarais, kad Maskva, šiaip ar taip, yra natūrali partnerė. Krymo prijungimas prie Rusijos panaudojant karinę jėgą ir netrukus pradėtas hibridinis karas Donbase privertė NATO greičiau reaguoti į Rusijos grėsmę ir stiprinti tarpusavio gynybą. Tai jau buvo numatyta naujoje strateginėje koncepcijoje per Lisabonos viršūnių susitikimą 2010 metų lapkritį. Kad sienos būtų aiškiai apibrėžtos ir niekada neperžengtos, NATO reguliariai rengia mokymus didžiausią grėsmę jaučiančiose šalyse. Tai – trys Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija ir Bulgarija. NATO nuolat pabrėžia, kad jėgos demonstravimas per karinius mokymus yra grynai gynybinio pobūdžio, jokiu būdu nepažeidžia NATO ir Rusijos susitarimų. Vakarų Europos šalims tai ypač svarbu, nes Vakarų protai jau priprato, jog Europa patiria grėsmę iš Rytų. Tačiau daugelis dar nesuvokia su Kinija susijusios rizikos ir pavojaus masto. Kinija visuomet buvo laikoma Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybe, kurios ambicijos iš tiesų nesiejamos su Europa. Tuo metu Pekinas jau plečia savo karinį laivyną nuo Arkties iki Viduržemio jūros, ir neketina tuo apsiriboti.

Rusijos analitiko Vasilijaus Kašino teigimu, šios pratybos yra atvira Rusijos ir Kinijos karinio susivienijimo deklaracija. Tokios sąjungos Maskva siekė jau anksčiau, ir ji gali būti sudaryta apsieinant be formalaus dokumento, kokia yra NATO Vašingtono sutartis. Vakarų gynybos planuotojams tai turėtų būti išankstinis įspėjimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"