Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Prahos pavasario“ sutriuškinimo 50-osios metinės

 
2018 08 21 12:19
Prieš pusę amžiaus Varšuvos pakto valstybių, vadovaujamų Sovietų Sąjungos, intervencija užgniaužė "Prahos pavasarį" / 
Prieš pusę amžiaus Varšuvos pakto valstybių, vadovaujamų Sovietų Sąjungos, intervencija užgniaužė "Prahos pavasarį" /  AFP/Scanpix nuotrauka

Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino „Prahos pavasario“ demokratinį reformų judėjimą, bet kai kurie atkreipia dėmesį, kad dabartinė padėtis kai kuriais atžvilgiais atrodo panaši.

Plačiai išplitęs judėjimas, vadovaujamas tuomečio Čekoslovakijos komunistų partijos lyderio Alexander'o Dubčeko, mėgino suteikti „socializmui žmogišką veidą“ totalitarinio režimo demokratinėmis reformomis.

Tačiau 1968 metais naktį iš rugpjūčio 20-osios į 21-ąją Sovietų Sąjungos kariai, padedami Bulgarijos, Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos dalinių, šį judėjimą brutaliai užgniaužė.

Vien pirmąją dieną žuvo daugiau kaip 50 čekų ir slovakų. Pasak istorijų, per šią sovietų okupaciją žuvo iš viso 402 žmonės.

Paskutinieji sovietų kariai šalį paliko tik 1991 metais, praėjus dvejiems metams po Aksominės revoliucijos, nuvertusios totalitarinį komunistinį vaidmenį.

„Mūsų piliečiai kategoriškai atmetė okupaciją. Vis dėlto dalis Rusijos publikos tebelaiko šią okupaciją „tarptautine pagalba“, – sakė proeuropietiškos piliečių iniciatyvos „Europos pulsas“ aktyvistas Tomaszas Peszynskis.

Ši nevyriausybinė organizacija buvo viena iš organizatorių, prisidėjusių prie pirmadienį vakare surengtos demonstracijos prie Rusijos ambasados Prahoje. Per šį piketą apie 300 žmonių mojavo plakatais su užrašais „Niekada neužmiršim“, „Stabdykit Rusijos imperializmą“ ir „Laisvė yra tiesa“.

„Parašėme laišką Rusijos piliečiams, kuriame prašome jų sukilti prieš dabartinį režimą, tebevykdantį imperialistinę politiką, visai kaip sovietiniais laikais“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Peszynskis.

„Mūsų dienomis taip pat vyksta intervencija – kaip prieš 50 metų, bet šįkart pasitelkiami ne tankai, o propaganda, melagingos naujienos ir poveikis rinkimams“, – pridūrė jis.

Protestuotojas Vaclavas Bozdechas per demonstraciją laikė Ukrainos vėliavą, o kiti mojavo Čekijos, Europos Sąjungos ir NATO vėliavomis.

„Esama aiškių panašumų tarp 1968 metų invazijos, įvykdytos komunistinės Sovietų Sąjungos, ir dabartinės padėties, kai Rusija praktiškai dominuojama oligarchų“, – AFP sakė V Bozdechas.

Nutildyta žvaigždė

Antradienį daug kur Čekijoje planuojama surengti atminimo ceremonijų, koncertų ir kitų renginių.

Okupacijos aukų minėjimas vyks iš prie radijo pastato Prahos centre, kur prieš 50 metų žuvo 15 neginkluotų žmonių, daugiausiai jaunuolių, mėginusių neleisti sovietų pajėgoms jo užimti.

Per renginį kalbas sakys Čekijos premjeras Andrejus Babišas iš populistinio judėjimo ANO, taip pat parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Milanas Štechas.

Vėlai vakare vietos popmuzikos žvaigždės, tarp jų Marta Kubišova, dalyvaus koncerte Prahos centrinėje Šv. Vaclavo aikštėje.

1968 metais M. Kubišova atvirai dalyvavo Prahos pavasario judėjime ir vėliau atliko šio laikmečio žinomiausią dainą „Modlitba pro Martu“ (Malda už Martą), tarp kurios žodžių buvo: „Tegul taika lieka šioje šioje šalyje/ Pyktis, pavydas, neapykanta, baimė ir ginčai teeišeina.“

Šalyje į valdžią grįžus pagal Maskvos dūdelę šokantiems lojaliems komunistų lyderiams ši įtaigi daina buvo uždrausta, o M. Kubišova – nutildyta. Tokia padėtis truko iki 1989-ųjų, kai režimas buvo nuverstas.

M. Kubišova prisidėjo prie disidentų judėjimo ir palaikė artimus ryšius su dramaturgu Vaclavu Havelu, vadovavusiu vienai žmogaus teisių grupei, o vėliau tapusiu pirmuoju postkomunistinės Čekoslovakijos prezidentu.

Kremliui simpatizuojantis prezidentas neprisidės

Čekijos visuomeninė televizija parengė specialią programą apie 1968 metų rugpjūčio 21-osios įvykius; ji bus rodoma visą antradienį. Vakare bus transliuojama Slovakijos prezidento Andrejaus Kiskos kalba.

Tačiau Čekijos prezidentas Milošas Zemanas – buvęs komunistas, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų – šia proga nusprendė nepasireikšti.

M. Zemano sprendimas nedalyvauti atminimo renginiuose buvo griežtai kritikuojamas dešiniosios opozicijos partijų.

Prezidento atstovas Jiri Ovčačekas atsakė, kad M. Zemanas „jau parodė savo drąsą, 1968 metais viešai priešindamasis okupacijai“.

„Mums tai itin opi tema: prorusiškas prezidentas, populistų pergalė rinkimuose, komunistų remiama vyriausybė“, – sakė T. Peszynskis.

„Matome Rusijos propagandos, kurios Čekijoje apstu, žalingus padarinius“, – pridūrė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"