Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Misija įvykdyta!“: ko (ne)pasiekė smūgiai Sirijoje?

 
Sirų kareivis tiria, kas liko iš Barzės mokslinių tyrimų centro Damasko pakraštyje, kuris buvo vienas iš Vakarų valstybių šeštadieniį įvykdytos atakos taikinių.
Sirų kareivis tiria, kas liko iš Barzės mokslinių tyrimų centro Damasko pakraštyje, kuris buvo vienas iš Vakarų valstybių šeštadieniį įvykdytos atakos taikinių. AFP/Scanpix nuotrauka

Po kelių dienų įtampos ir spėlionių naktį į šeštadienį JAV kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste ėmėsi bendrų karo veiksmų, taip siekdamos nubausti Sirijos režimą dėl, kaip įtariama, prieš savaitę įvykdytos cheminio ginklo atakos Dumoje. Šių valstybių pajėgos paleido per 100 raketų į tris Sirijos režimo taikinius, susijusius su šalies cheminio ginklo infrastruktūra. JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovai buvo patenkinti atakos rezultatais, bet ką realiai šie smūgiai pasiekė?

Nors raketų šįkart buvo daugiau, o ir atakos trukmė buvo ilgesnė, pats smūgis prieš Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą ne itin skyrėsi nuo įvykdyto prieš metus. Tąkart raketos taip pat buvo pasiųstos po tariamos cheminio ginklo atakos, bet, kaip rašo „The Washington Post“ korespondentas Ishaanas Tharooras, jei jomis siekta sutramdyti B. al-Assado režimą ir jo sąjungininkus, tai akivaizdu, kad nieko panašaus nebuvo padaryta.

B. al-Assado pergalė?

Vis dėlto D. Trumpas savo tviterio paskyroje tvirtino, kad ataka „negalėjo turėti geresnių rezultatų“, ir pareiškė, jog „Misija įvykdyta!“

Nuo tada, kai buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas pranešė apie karo veiksmų Irake pabaigą 2003 metais, už jo nugaros kabant plakatui, skelbiančiam „Misija įvykdyta!“, ši frazė iš esmės tapo atitikmeniu per anksti skelbiamai pergalei. Ir ji ypač keistai skamba po šeštadienio atakos.

Laikraštyje „The Washington Post“ buvęs pagrindinis G. W. Busho kalbų autorius Marcas Thiessenas teigia: „JAV vadovaujamas smūgis nenumušė nė vieno lėktuvo, nepataikė nė į vieną aerodromą ar ginklų tiekimo sistemą ir nesunaikino Sirijos cheminio ginklo pajėgumų. Net ten, kur smūgiavome, sirai turėjo pakankamai laiko išgabenti įrangą ir cheminio ginklo atsargas.“

Negana to, B. al-Assado šalininkai šeštadienį plūdo į Damasko gatves mojuodami SIrijos vėliavomis ir rankose laikydami savo lyderio nuotraukas. Pasak kitos „The Washington Post“ korespondentės Lizos Sly, šeštadienio ataka „Sirijoje buvo interpretuojama kaip B. al-Assado pergalė, nes ribota smūgių apimtis rodo, kad Vakarų jėgos nesiruošia mesti iššūkio jo valdymui“.

Sekmadienį Sirijos kariuomenė paskelbė perėmusi visos Rytų Gutos kontrolę. Šią, netoli Damasko esančią vietovę, sukilėlių bastioną, ne vienus metus apsiaustyje laikė B. al-Assado pajėgos, pastaruosius kelis mėnesius vykdžiusios intensyvų šio anklavo bombardavimą. Praeitą šeštadienį režimas įvykdė, kaip įtariama, cheminę ataką, kuri pareikalavo kelių dešimčių gyvybių ir išprovokavo trijų Vakarų valstybių karinį atsaką. Pasak pranešimų, būtent ši Damasko režimo ataka privertė sukilėlius pasiduoti ir leistis evakuojamiems iš šio regiono. Režimo pareigūnai sekmadienį pareiškė, jog Rytų Guta yra „visiškai laisva nuo terorizmo“.

Nenukreipė dėmesio

Kaip ne sykį yra teigusi naujienų programos „Democracy Now!“ vedėja Amy Goodman, kad ir kokia kritiška būtų nepriklausoma JAV žiniasklaida bet kurio prezidento atžvilgiu, vos šis imasi karo veiksmų, ji pamiršta vidaus politikos problemas ir ima jį entuziastingai palaikyti. Po praeitų metų smūgio prieš B. al-Assado režimą kai kurie aršūs D. Trumpo kritikai pareiškė, jog tądien jis tapo prezidentu.

Kaip savo tinklalaidėje „Deconstructed“ samprotavo garsus britų žurnalistas Mehdi Hasanas, tai itin keista pozicija, nes daugelio šių kritikų nuomone, D. Trumpas yra nepatikimas, nestabilus asmuo, tad kaip galima juo pasitikėti šalį vedant į karą?

Kad ir kaip būtų dėl žiniasklaidos polinkio palaikyti JAV ginkluotųjų pajėgų vadą, šeštadienio raketų liūtis Sirijoje turėjo potencialą nukreipti žiniasklaidos dėmesį ir parodyti, kad D. Trumpas yra daug ryžtingesnis už savo pirmtaką, kuris nusprendė nesiimti tiesioginių smūgių prieš Sirijos režimą, šiam 2013 metais panaudojus cheminį ginklą.

Tačiau, užuot išnaudojęs šią galimybę, D. Trumpas sekmadienį pats sugrąžino žiniasklaidos dėmesį prie vidaus politikos skandalų. Tviteryje jis parašė keletą žinučių ir jomis užsipuolė buvusį Federalinio tyrimų biuro direktorių Jamesą B. Comey, kuris nuo praeitos savaitės pristato savo naują knygą, itin neigiamai nušviečiančią dabartinį JAV prezidentą.

Jokios strategijos

Šeštadienio atakos poveikis bus labai menkas ir trumpalaikis, jeigu Baltieji rūmai neturi, kaip ir atrodytų iš pastarosiomis savaitėmis skambėjusių pareiškimų, jokios realios strategijos dėl Sirijos.

„Prezidento dilema ta, kad jėga ir ryžtas nebūtinai reiškia gerai apmąstytą Sirijos strategiją, – rašo „The Washington Post“ korespondentas Gregas Jaffe'as. – Jei B. al-Assadas ignoruos reliatyviai kuklų penktadienio nakties karinį smūgį ir vėl panaudos cheminį ginklą, D. Trumpas susidurs su sunkiu pasirinkimu. Jis gali eskaluoti situaciją ir JAV kariuomenę bei savo administraciją įtraukti į sudėtingą konfliktą (o dar neseniai tvirtino norįs iš jo pasitraukti) arba jis gali nieko nedaryti ir rizikuoti pasirodyti silpnas.“

Su tokia pačia problema susidūrė ir Barackas Obama, bet jis nusprendė, užuot visais pajėgumais įtraukęs JAV į konfliktą, ginklais ir kitomis priemonėmis remti Sirijos sukilėlius. Tačiau D. Trumpas praeitais metais nutraukė šią programą. Be to, jis tvirtina norįs kaip galima greičiau iš Sirijos išvesti JAV karius, kurių ten dabar yra apie 2 tūkstančius. Nepaisant šeštadienio smūgių, D. Trumpas neturi jokio susidomėjimo Sirijos karo galutine baigtimi.

Šeštadienio ataka Sirijoje buvo interpretuojama kaip Basharo al-Assado pergalė, nes ribota smūgių apimtis rodo, kad Vakarų jėgos nesiruošia mesti iššūkio jo valdymui.

O tai nepatinka kai kuriems respublikonams. „Bijau, kad nusėdus dulkėms šis smūgis atrodys kaip silpnas karinis atsakas, o B. al-Assadas bus sumokėjęs nedidelę kainą už tai, kad ir vėl panaudojo cheminį ginklą“, – tvirtino respublikonų atstovas Senate Lindsey Grahamas.

Kita vertus, daug buvo ir tokių, kurie su palengvėjimu sutiko žinią, tarp jų ir aukšto rango kariškių, kad D. Trumpas apsiribojo smogti į vos kelis taikinius ir nerizikavo įsivelti į didesnio masto konfliktą su Rusija.

Tolesnė Vakarų valstybių reakcija priklausys nuo B. al-Assado ir jo sąjungininkų veiksmų, tačiau savaitgalio įvykiai pasiuntė vieną aiškią žinią Sirijos režimui: Vakarai gal ir nepakęs cheminio ginklo atakų, bet B. al-Assadas be trukdžių gali žudyti sirus konvencine ginkluote.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"