Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Maišalynė“ Italijos rinkimuose gali pakenkti ES reformų siekiui

 
2018 03 05 20:18
Sipa/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai pirmadienį teko susidoroti su šoku dėl populistų proveržio visuotiniuose Italijos rinkimuose; būgštaujama, kad antiimigrantiškų pažiūrų bloko iškilimas Italijoje gali pakenkti Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujamam siekiui po „Brexit“ reformuoti Bendriją.

Sukrečiančios naujienos iš Romos pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynui pavyko užbaigti kelis mėnesius trukusią politinę aklavietę. Vokietijos kanclerė Angela Merkel užsitikrino ketvirtą ketverių metų kadenciją stipriausios Europos ekonomikos lyderio poste.

Tačiau palengvėjimas dėl Vokietijos truko neilgai, nes Italijos visuotiniuose rinkimuose daugiausiai rinkėjų palaikymo sulaukė antiimigracinė ir euroskeptiška „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) bei populistinis prieš isteblišmentą nusiteikęs Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S).

Analitikų teigimu, ES dabar pasidalys į dvi stovyklas: vieniems patinka Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tvirtinantis, kad atsakas populizmui yra Europos stiprinimas, o kiti įsitikinę, jog tolesnės ES integracijos, bent jau šiuo metu, turi būti atsisakyta.

„Žmonės pasisakys prieš tai, kad būtų sudarytas susitarimas dėl reformų; jie sakys, kad dabar, ypač dėl šios netvarkos Italijoje, rizikai laikas nėra tinkamas“, – pareiškė Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro tyrimų direktorius Janis A. Emanulidis.

Tačiau „bus ir kitų, kurie sakys, kad pažiūrėję į Italiją ir prieš isteblišmentą nusiteikusius rinkėjus, nepatenkintus ekonomine situacija ir migracija, paprasčiausiai nebegalime pretenduoti toliau eiti savo keliu“, pridūrė jis.

Spaudimas reformuoti ES ir gilinti tarpusavio ryšius tarp jos narių išaugo 2016 metais, kai Didžioji Britanija per populizmu persmelktą referendumą nusprendė palikti Bendriją.

Populistinės retorikos ES kiek sumažėjo praėjusią gegužę, kai Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo E. Macronas, pažadėjęs nutraukti „įprastų veiksmų“ politiką Senajame žemyne ir pasiūlęs ištisą virtinę ambicingų idėjų.

Vėliau nesklandumų įgyvendinti trokštamas ES reformas iškilo rugsėjį, kai Vokietijoje įvyko rinkimai be ryškių pergalių. A. Merkel ištisus mėnesius buvo priversta derėtis dėl koalicijos; šios derybos galiausiai baigėsi sekmadienį, Socialdemokratų partijos (SDP) eiliniams nariams pritarus partnerystei su A. Merkel konservatoriais.

Italija „kenčia“ nuo ES nesėkmių

Analitikų nuomone, dabar kliūtimi pokyčiams ES gali tapti Italija.

„Kadangi M5S ir euroskeptiškajai „Lega Nord“ sekasi geriau nei tikėtasi, tolesnė pažanga dėl Europos integracijos gali būti sudėtinga“, – teigė makroekonominių tyrimų kompanijos „Capital Economics“ specialistas Jackas Allenas.

„Pavyzdžiui, jos priešinsis pastangoms padidinti Italijos indėlį į ES biudžetą, kai JK paliks Bendriją“, – pridūrė jis.

Daugiausiai spaudimo Europai teks dėl migracijos problemos sprendimo, nes į Italiją plūsta migrantai iš Afrikos. Dėl to sekmadienio rinkimuose buvo sustiprėjusios euroskeptiškos nuotaikos tarp rinkėjų.

Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantai prašymus suteikti prieglobstį privalo teikti Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė, todėl tokiose šalyse kaip Graikija ar Italija, kurias užplūdo didelė migrantų banga, buvo pakurstyta ksenofobija.

„(Kas dėl kovos) su migrantų antplūdžiu, ES (šalys) nesilaiko įsipareigojimų, būkštaudamos dėl nacionalinio suverenumo. Italija nukentėjo nuo pasekmių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prancūzų europarlamentaras Jeanas Arthuis.

Šią problemą dar labiau aštrina ekonominė situacija, nes Italija vis dar atsilieka ES pagal augimą, nepaisant priimtų stambių reformų, kurių reikalavo Briuselis ir kurios turėjo atnešti šaliai jaučiamos naudos.

Pasak analitikų, gresia pavojus, kad populistų vadovaujama Italijos vyriausybė, susidūrusi su šia nesėkme, gali imti didinti išlaidas, kad įvykdytų savo priešrinkiminius pažadus, nors tai prieštarautų ES taisyklėms.

„Tai dar labiau padidintų trintį tarp Romos ir Europos Komisijos“, – pareiškė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ atstovas Federico Santi.

„Italija ir taip rizikuoja nepasiekti ES nustatytų fiskalinių tikslų, ir bet koks papildomas nuokrypis gali lemti (Briuselio sankcijas)“, – pridūrė jis.

Išstojimas iš euro zonos – „mažai tikėtinas“

Tačiau kiti tvirtina, kad būtent ekonomika gali Italiją išlaikyti teisingame kelyje, lygiai kaip nutiko 2011-aisiais, kai prieš jį pasisuko finansinės rinkos, buvo priverstas atsistatydinti ilgametis šalies premjeras Silvio Berlusconi.

„Išstojimas iš euro zonos, jau nekalbant apie išstojimą iš ES, tebėra labai mažai tikėtinas“, – sakė F. Santi. Pasak jo, sudėtingos populistų derybos suformuoti stabilią vyriausybę gali baigtis tik „pavasariui įsibėgėjus“.

Galiausiai, „vakarykštės geros naujienos iš Vokietijos, kad SPD patvirtino susitarimą dėl koalicijos“ gali galiausiai pateikti logiškiausią pasekmę, savo pranešime rašo banko „UniCredit“ Italijos vyriausioji ekonomistė Loredana Federico.

„Bet koks mėginimas... pakreipti Italiją susipriešinimo kryptimi su ta idėja... veikiausiai susidurs su sunkumais“, – pridūrė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"