Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Lygybė neatsiranda savaime“ – kaip Islandija jos siekia įstatymais

 
2018 02 22 12:00
Naujoji Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir.
Naujoji Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir. norden.org nuotrauka

Nors Islandija lyčių lygybės klausimu laikoma pavyzdine valstybe, moterys ir čia vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Dabar ši sala tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri teisiškai įpareigojo darbdavius už tą patį darbą mokėti vienodą atlyginimą. Apie tai rašo „The Guardian“.

Iš pažiūros Islandija yra ta valstybė, kurioje bene palankiausios sąlygos būti moterimi. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromą indeksą Islandija jau beveik dešimtmetį pirmauja lyčių lygybės srityje. Tai pirmoji valstybė pasaulyje, tiesiogiai išsirinkusi prezidentę moterį, beveik pusė parlamento narių ir įmonių direktorių yra moterys. Nepaisant šių laimėjimų, net ir čia pastebimas moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis.

„Jau dešimtmečius nelegalu už tos pačios vertės darbą mokėti skirtingą atlyginimą dėl lyties, tačiau tai vis dar vyksta“, – teigia Islandijos Moterų teisių asociacijos pirmininkė Frida Ros Valdimarsdottir.

Reikia teisinių priemonių

Nors vienodo darbo užmokesčio įstatymas buvo priimtas dar 1961 metais, Islandijos moterys vidutiniškai uždirba 14–20 proc. mažiau nei vyrai. Dėl to F. R. Valdimarsdottir vadovaujama asociacija buvo viena iš daugelio grupių, parėmusių kampaniją, dėl kurios praeitą mėnesį Islandija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri teisiškai įpareigojo darbdavius mokėti vienodą atlyginimą vyrams ir moterims.

Valstybinės ir privačios įmonės, įdarbinančios daugiau negu 25 asmenis, per ketverius metus turi gauti nepriklausomą įvertinimą, įrodantį, jog už tos pačios vertės darbą moka vienodą atlyginimą. Priešingu atveju joms gresia 50 tūkst. kronų (403,5 euro) bauda per dieną. Tikimasi, kad vieša gėda bus dar veiksmingesnė. „Žinoma, kad prireiks laiko, kol įstatymas įsitvirtins, – sako F. R. Valdimarsdottir. – Bus iššūkių. Tačiau tai yra įmanoma ir mes galime tai padaryti.“

Islandijos socialinių reikalų ministerijos Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vadovė Rosa Gudrun Erlingsdottir teigia, jog lygybė „savaime, vien tik iš apačios“, neatsiras. „Mūsų patirtis rodo, jog reikia teisinių priemonių, kad būtų judama į priekį. Žmonės su tuo susitaiko. Jau įvestos privalomos kvotos moterims bendrovių tarybose. Jei politikai nori laukti, kol niekas tam neprieštaraus, tai niekada neįvyks“, – tvirtina ji.

Viešai prieštaraujančiųjų nedaug

Islandijoje vis dar yra prieštaraujančiųjų naujajam įstatymui, bet jų nedaug. Įstatymas reikalauja, kad darbdaviai įrodytų, jog jų atlyginimų sistema atitinka nacionalinį vienodo atlyginimo standartą. Jis buvo paskelbtas 2012 metais ir jį palankiai įvertino Islandijos profesinės sąjungos bei darbdaviai, kurie prisidėjo prie standarto sukūrimo. Pasak Islandijos verslo konfederacijos atstovo Hanneso Sigurdssono, verslininkai šį standartą vertino teigiamai, nes tikėtina, kad jis „pagerina įmonės įvaizdį klientų akyse ir darbuotojai tampa daug laimingesni.“

Tačiau jo laikymasis buvo savanoriškas. „Tai buvo saldainis, laimėjimas visiems, – teigia H. Sigurdssonas. – Dabar valdžia jį pavertė rykšte.“ Verslo konfederacijos atstovo nuomone, visas procesas – labai skirtingų darbų vertės nustatymas, jų klasifikavimas ir reitingavimas, algos struktūrų analizė, duomenų rinkimas ir lyginimas, užtikrinimas, kad naujoji sistema atitiktų kolektyvines darbo sutartis, – yra gana sudėtingas. „Tam reikia skirti resursų. Didesnėms bendrovėms, turinčioms žmogiškųjų išteklių skyrius, bus paprasčiau“, – sako H. Sigurdssonas.

Nė vienas iš verslo bendruomenės narių atvirai nekritikuoja naujojo įstatymo. „Gana sunku viešai pasisakyti prieš priemonę, kuria siekiama užtikrinti lyčių lygybę. Tačiau, manau, akivaizdu, jog yra su tuo nesutinkančiųjų. Mes būtume linkę palaikyti procesą, jei jis vyktų iš apačios“, – kalba Verslo konfederacijos atstovas.

Nors vienodo darbo užmokesčio įstatymas buvo priimtas dar 1961 metais, islandės vidutiniškai uždirba 14–20 proc. mažiau nei vyrai.

Lyčių lygybės akiniai

Tačiau daug žmonių džiaugiasi įstatymu. „Per naktį jis nepanaikins darbo užmokesčio skirtumų, – tvirtina Islandijos profesinių sąjungų konfederacijos patarėja lygybės klausimais Marianna Traustadottir. – Bet kol kas tai geriausias įrankis, kokį turėjome, ir jis atneš pokyčių. Jis privers darbdavius kitaip mąstyti.“

Ji sutinka, kad žengiant šiuo keliu iškils sunkumų. „Pavyzdžiui, kaip nustatyti santykinę valgyklos darbuotojo ir vairuotojo darbo vertę. Viską reikia dokumentuoti ir pateisinti. Tačiau mes turime aiškias gaires, kuriomis galime vadovautis, kursus, kuriuose galime lankytis, naujų konsultantų, su kuriais galime tartis. Tą jau yra padariusios kai kurios įmonės.“

Kaip pavyzdį M. Traustadottir nurodo „Orkuveita Reykjavíkur“ – Islandijos didžiausio elektros energijos tiekėjo patronuojančią įmonę. Po finansų sektoriaus krizės ji buvo priversta atleisti trečdalį darbuotojų, bet vėliau pasinaudojo restruktūrizavimu kaip galimybe tapti įmone, kurioje visiškai garantuojama lyčių lygybė.

Pasak M. Traustadottir, per pastaruosius penkerius metus įmonė kiekvieną sprendimą priimdavo, „užsidėjusi lyčių lygybės akinius“, o tai padėjo padidinti moterų vadovaujamose pozicijose skaičių nuo 29 iki 49 procentų. Per tą patį laikotarpį moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai sumažėjo nuo 8,4 proc. iki 2,1 procento.

Pasak įmonės vadovo Bjarnio Bjarnasono, tokių procesų rezultatas buvo „atviresnės diskusijos, didesnis našumas, didesnis pasitenkinimas darbu, pagerėjęs sprendimų priėmimas, geresnė savijauta ir apskritai daug geresnė atmosfera“.

Patriarchalinė kultūra

Daugeliui islandų įstatymas atspindi faktą, kad praėjus daugiau nei 40 metų nuo garsiosios dienos, kai 90 proc. Islandijos moterų nusprendė streikuoti, šalis, kaip teigia dėstytoja Annadis Greta Rudolfsdottir, vis dar „nėra lyčių lygybės rojus, kokia dažnai vaizduojama“. „PEF rodiklis yra pernelyg aptakus. Jis neatspindi darbo užmokesčio skirtumų ar smurto lyties pagrindu. Mūsų šalyje irgi yra nemažai nuodingo vyriškumo. #MeToo čia buvo toks pat šokiruojantis, kaip ir kitur“, – sako dėstytoja.

Jos kolegė Berglind Ros Magnusduttir aiškina, jog būtina imtis platesnio visuomenės perprogramavimo. „Tai nepanaikins didžiulio atlyginimų skirtumo tarp tipiškų vyriškų ir moteriškų sektorių, – dėsto ji. – Pavyzdžiui, inžinerijos ir slaugos ar švietimo srityje. Už visus darbus, susijusius su slauga ar švietimu, mokama mažiau.“

Tačiau tikima, kad naujasis įstatymas yra žingsnis tinkama kryptimi. „Skaidrumo stygius slėpė užmokesčio skirtumus“, – teigia Islandijos socialinių reikalų ministerijos darbuotoja Magnea Marinosdottir. Anot jos, darbo užmokesčio standartais galima ne tik panaikinti užmokesčio skirtumus, bet ir juos pateisinti. „Darbdaviai gali atsižvelgti į patirtį, kvalifikaciją. Tiesiog dabar tai turi būti skaidru ir paaiškinama, – priduria M. Marinosdottir. – Standartu tiesiog siekiama panaikinti tokius veiksnius, kurie nesvarbūs, kaip, pavyzdžiui, lytis. Jis taip pat gali būti naudojamas diskriminacijai dėl rasės ar neįgalumo pašalinti.“ Jos įsitikinimu, įstatymas gali paveikti požiūrį ir elgesį. „Mes tai matėme ne sykį. Islandijoje vis dar įsigalėjusi lyčių nelygybė. Net ir čia giliai įsišaknijusi patriarchalinė kultūra. O įstatymas gali būti reali paskata pokyčiui“, – tvirtina M. Marinosdottir.

R. G. Erlingsdottir mano, kad islandiškasis modelis gali būti priimtas ir kitur. Šią galimybę jau analizuoja Portugalija. Tad galima tikėtis, jog Islandijos vienodo užmokesčio standartas ilgainiui taps europietiškas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"