Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Kokaino bylos“ pėdsakai atvedė į Kremlių

 
2018 02 28 13:00
Argentinos pareigūnų teigimu, narkotikus mėginta pergabenti aukščiausius Rusijos pareigūnus skraidinančiu lėktuvu./
Argentinos pareigūnų teigimu, narkotikus mėginta pergabenti aukščiausius Rusijos pareigūnus skraidinančiu lėktuvu./ Argentinos žandarmerijos nuotraukos

Praėjusią savaitę kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Rusijos diplomatinėmis siuntomis mėginta gabenti narkotikus iš Lotynų Amerikos. Netrukus pasirodė informacija, kad byloje gali figūruoti ne tik diplomatinės žinybos, bet ir Prezidento administracijos darbuotojai. Kremlius tvirtina, kad jam byla neįdomi, o internautai tyčiojasi, kad Rusija tapo vieninteliu branduolinį ginklą turinčiu narkokarteliu pasaulyje.

Kremliui byla neįdomi

„Tai ne mūsų prerogatyva, o Užsienio reikalų ministerijos“, – agentūrai RIA „Novosti“ pareiškė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis tvirtino, kad Kremliuje nesekama bylos eiga. Praėjusią savaitę, bendros Rusijos ir Argentinos teisėsaugos operacijos metu, prie Rusijos pasiuntinybės Argentinoje veikiančioje mokykloje rasta 12 lagaminų, kuriuose buvo 389 kilogramai kokaino.

Vienas populiariausių memų skelbia: „Pirmasis pasaulyje narkokartelis, turintis branduolinį ginklą“

Klausimui Rusijos prezidento administracijai žiniasklaida ėmė žerti po to, kai byloje „apsišvietė“ Prezidento reikalų valdybos lėktuvas Il-96 iš Specialiojo aviacijos būrio „Rossija“. Prezidento reikalų valdybai pavaldus orlaivių padalinys paprastai užsiima aukščiausių šalies pareigūnų pervežimu. Tuo metu Argentinos policijos duomenimis, minėtus 12 lagaminų kokaino (narkotikai tuo metu jau buvo pakeisti juos imituojančiais milteliais) nusikaltėliai krovė būtent į šio būrio lėktuvą, netikėtai pasirodžiusį Argentinoje.

Prezidento reikalų valdybos atstovė Elena Krylova neseniai paneigė informaciją apie tai, kad žinybiniu lėktuvu mėginta gabenti narkotikus. Paprašyta paaiškinti, kodėl tuomet žinybinis lėktuvas užfiksuotas Argentinos teisėsaugos medžiagoje, Elena Krylova pareiškė, kad argentiniečių policijos pateiktos nuotraukos galėjo būti padirbtos. Ji patvirtino, kad Specialiojo būrio lėktuvas iš tiesų buvo nusileidęs Argentinoje, nes į šią šalį skraidino Rusijos delegaciją. „Lėktuvas skrido plačių maršrutu“, – pareiškė Prezidento reikalų valdybos atstovė.

Ylos lenda iš maišo

Anot naujienų portalo newsru.com, įvairių šaltinių pateikiama informacija verčia abejoti Elenos Krylovos spėlionėmis apie nuotraukų klastojimą. Pavyzdžiui, leidinio RBC duomenimis, žinybinis lėktuvas RA-96023 aptariamu laikotarpiu į Buenos Aires atvyko iš Brazilijos sotinės. Tai patvirtinai „gyvai“ skrydžius visame pasaulyje sekantis portalas flightradar24.com.

Pats lėktuvo nusileidimo faktas nėra oficialiai ginčijamas, tačiau žiniasklaidai sukėlė įtarimų informacijos apie jį „tirpimas“. Kai RBC paviešino russianplanes.net portalo informaciją apie tai, kad minėtas lėktuvas iš Buenos Airių skrido į Kabo Verdę ir toliau į Maskvą, ši informacija iš rusų portalo buvo išimta. Netrukus portalas russianplanes.net buvo kuriam laikui visiškai uždarytas. Portalo vadovas žiniasklaidai pasiteisino, neva „Ten galbūt kažkas neteisingai suveikė. Aš dabar labai įsitempęs, todėl ėmiau ir viską pašalinau, nenoriu nieko pakišti“.

Tuo pat metu informaciją apie tai, kad narkotikų prekeiviai savo krovinį gabeno žinybiniu Rusijos lėktuvu pateikė ne tik Argentinos policija, bet ir oficialiai patvirtino šalies nacionalinio saugumo ministrė Patricia Bullrich, pareiškusi, kad praėjusių metų gruodį „krovinys buvo išgabentas diplomatine siunta, vyriausybiniu Rusijos lėktuvu“.

Britų leidinys „The Telegraph“ pateikė dar vieną įvykių versiją, paskelbęs, kad diplomatinę siuntą su tariamais narkotikais į Maskvą pristatė Rusijos Saugumo tarybos vadovo (buvusio FSB direktoriaus) Nikolajaus Patruševo lėktuvas. Pasak britų leidinio, Nikolajus Patruševas Argentinoje galėjo asmeniškai prižiūrėti, kaip miltais pakeisti narkotikai gabenami į Maskvą, kur teisėsauga turėjo išsiaiškinti jų pirkėją.

Po 4 dienų Maskvoje buvo suimti 3 asmenys, mėginę atsiimti lagaminus iš diplomatinės siuntos. Argentinoje tuo pat metu sulaikytas rusų kilmės policijos darbuotojas Ivanas Blizniukas, kaip įtariama, kuravęs narkotikų išsiuntimą.

Rezonansas – nuo bylų iki pokštų

Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad pastaroji operacija yra įrodymas, kad diplomatinėmis siuntomis narkotikai negabenami, tačiau žiniasklaidos nuomone yra kaip tik atvirkščiai – vienas išaiškintas atvejis leidžia įtarti, kad narkotikų prekeiviai jau kurį laiką naudojasi diplomatinio pašto kanalais.

Lagaminai su narkotikų pakaitalu buvo pakrauti į Rusijos prezidento administracijai pavaldų lėktuvą.
Lagaminai su narkotikų pakaitalu buvo pakrauti į Rusijos prezidento administracijai pavaldų lėktuvą.

Argentina pastaruoju metu ėmėsi itin intensyviai tikrinti įtariamus narkotikų gabentojus oro uostuose ir kovai prieš narkotikų prekybą pasitelkė kariuomenę.

Prieš 2 metus paskelbusi karą narkotikų prekeiviams, Argentinos teisėsauga, kartu su kariškiais surengė daugiau nei 30 tūkstančių operacijų ir išaiškino kelis tūkstančius narkotikų prekeiviams talkinusių pareigūnų. Nuo 2016 metų šalies Ginkluotosioms pajėgoms leidžiama numušinėti narkotikus gabenančius orlaivius. Lengvieji lėktuvai yra populiariausia narkotikų gabenimo priemonė Lotynų Amerikos šalyse, nes gali vidutiniškai gabenti po pusę tonos narkotikų, o pakilimui jiems užtenka ir 300 metrų ilgio tako, kurį galima nesunkiai įrengti sunkiai prieinamuose rajonuose.

Vakar į pareigūnų rankas vėl pakliuvo Rusijos pilietis. 50 metų amžiaus vyriškis buvo sulaikytas Buenos Airių oro uoste, kai mėgino iš šalies išgabenti beveik 4 kilogramus kokaino, paslėptus dvigubame lagamino dugne.

Tuo metu Rusijoje pastarieji įvykiai, nesulaukiantys didesnės valdžios reakcijos, tradiciškai išsiliejo pokštų ir anekdotų srautu internete. Vienas populiariausių memų skelbia: „Pirmasis pasaulyje narkokartelis, turintis branduolinį ginklą“.

Susirūpino ir Urugvajus

Po skandalo Argentinoje, kitą tyrimą pradėjo ir Urugvajaus teisėsauga, kuri teigia gavusi informacijos, leidžiančios įtarti, kad korumpuotas Argentinos policininkas Ivanas Blizniukas organizavo narkotikų gabenimą diplomatinėse siuntose ne tik per Buenos Aires, bet ir per Urugvajaus sostinę Montevidėją. Pareigūnų teigimu, apie tai Ivanas Blizniukas prasitarė telefonu kalbėdamas su vienu iš savo bendrininkų Rusijoje.

Urugvajaus pareigūnų gautas pokalbio įrašas taip pat leidžia bent jau paviršutiniškai įvertinti finansinius nusikaltėlių planus. Narkotikų prekeiviai dalinosi planais apie tai, kad neva Urugvajuje pirktus narkotikus nusikaltėliai ketino už beveik dešimteriopai didesnę kainą parduoti Rusijoje arba mėginti juos pergabenti į Vokietiją ir parduoti dar brangiau.

Kaip skelbia argentiniečių leidinys „Clarin“, Urugvajaus pareigūnų turimame nusikaltėlių pokalbių įraše neva taip pat kalbama apie tai, kad jiems talkina ir Rusijos ambasadorius Argentinoje. Tačiau praėjusį gruodį įvykdytoje operacijoje jis buvo vienas iš narkotikų siuntos sulaikymo organizatorių.

Pikantiškumo skandalui suteikė ir neseniai paaiškėjęs faktas, kad Ivanas Blizniukas ir jo bendras Aleksandras Čikala yra „Stačiatikių mecenatų Lotynų Amerikoje fondo“ vadovai

„Mus juodina“

Rusijos URM agresyviai reagavo į skandalą ir vietoje paaiškinimų, kaip nusikaltėliai galėjo gauti prieigą prie diplomatinių siuntų, paskelbė, kad „kokaino byla“ – „mėginimas apjuodinti Rusijos Federacijos pasiuntinybę Argentinoje“. Ypatingai daug kritikos sulaukė vienas pirmųjų apie šį skandalą parašęs rusų tinklaraštininkas Maksimas Mironovas. Nepriklausomoje rusų žiniasklaidoje pasipylė pašaipos, esą URM surado „tikrąjį kaltininką“ – vietoje korumpuotų URM darbuotojų, galimai gabenusių narkotikus, viską suvertę tinklaraštininkui, kuris paviešino šią informaciją.

Pikantiškumo skandalui suteikė ir neseniai paaiškėjęs faktas, kad Ivanas Blizniukas ir jo bendras Aleksandras Čikala yra „Stačiatikių mecenatų Lotynų Amerikoje fondo“ vadovai, pinigais rėmę rusų stačiatikių parapijas šiame regione. Teigiamai apie juos žiniasklaidai atsiliepė ir Ivano Blizniuko globojamos Mar Del Platos parapijos dvasininkas vienuolis Gerasimas, patvirtinęs, kad sulaikyti narkotikų prekeiviai palaikė glaudžius ryšius su Argentinos ir Pietų Amerikos vyskupija. Pasak dvasininko, „Rusijos pasiuntinybėje jam daug kas pavydėjo. Melsimės, kad tiesa nugalėtų ir būtų nubausti tikrieji kaltininkai“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"