Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

„Getai“ gerovės valstybėje: kaip danai sprendžia migrantų „problemą“?

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai Rokhaia Naassan pagimdys kūdikį, ji ir jos mažylis paklius į naujas Danijos įstatymų pinkles, rašo „The New York Times“. 

Jauna moteris gyvena rajone, kurio gyventojai – ne patys turtingiausi Danijos sostinės Kopenhagos žmonės, šį rajoną šalies vyriausybė vadina „getu“, o Rokhaia Naassan – „geto motina“ su kūdikiu.

87 proc. Danijoje gyvenančių žmonių yra danų kilmės – likę – migrantai arba jų palikuonys. Du trečdaliai migrantų, gyvenančių Danijoje, musulmonai kilę iš Afganistano, Sirijos, Irako ir Somalio.

Jei bus priimti naujieji Danijos įstatymai – „geto vaikai“, sulaukę vienerių metų privalės atskirai nuo savo šeimos praleisti 25 valandas per savaitę, per kurias jie bus mokomi „daniškų vertybių“, kalbos, tradicijų. Nepaklusimas šiems reikalavimams gali reikšti, kad vaikų tėvai neteks mokamų pašalpų. Tiesa, Danijos piliečiai negyvenantys „getų teritorijose“ šiems reikalavimas paklusti neprivalės.

Danijos vyriausybė priiminėja naują įstatymų paketą, kuris reguliuos 25 rajonų ir kvartalų gyvenimą. Labai dažnai tai – migrantų gausiai gyvenami rajonai, kuriuose dominuoja musulmonai. Įstatyme sakoma, kad jei šeimos nepaklus reikalavimams, gali nukentėti finansiškai.

Ne vieną dešimtmetį sklandi migrantų integracija buvo sudėtingas, tačiau aktyviai vykdomas procesas Danijoje. Siekta, kad atvykėliai neišderintų darnaus daniško modelio, kurio esmė – maža, homogeniška, tradicijų besilaikanti bendruomenė.

Taigi, šiuo metu politiniai lyderiai vėl atsisuko į migrantų bendruomenės, rajonus, kuriuose jie gyvena – norima iš esmės pakeisti tų rajonų būklę, kuri, tiesą pasakius, nėra ideali. Nedarbas, smurtas ir neramumai – dažnas migrantų gausiai apgyvendintų rajonų palydovas. Tiesa, ne visada žmonės ten gyventi pasirenka patys, labai dažnai butus „gete“ jiems skiria valstybė.

Danų politikai sako, kad „getai“ tapo nusikaltimų vietomis. Naujųjų metų kalboje Danijos ministras pirmininkas Lars Lokke Rasmussenas pareiškė, kad „getų čiuptuvai gali pasiekti gatves“ ir, kad „getai“ kalti dėl „įtrūkių“ Danijos žemėlapyje, todėl politikai, kurie anksčiau kalbėjo apie „integraciją“, šiuo metu jau atvirai pasisako už „asimiliaciją“.

„Geto įstatymų“ pakete yra 22 pasiūlymai, kurie dar kovo mėnesį buvo pristatyti šalies parlamentui. Dėl didesniosios dalies pasiūlymų parlamento dauguma jau susitarė ir jiems pritarė, balsavimas dėl jų vyks rudenį. Kai kurie svarstomi pasiūlymai yra baudžiamojo pobūdžio, tarkime: teismai galės padvigubinti bausmes, jei nusikaltimas bus įvykdytas viename iš 25 rajonų, kurie yra klasifikuojami kaip „getai“. „Getų sąrašas“ bus sudaromas remiantis gyventojų pajamomis, užimtumu, išsilavinimo lygiu, nusikaltimų skaičiumi ir „nevakarietišku fonu“.

Dar vienas įstatymo pasiūlymas sako, kad migrantams tėvams, kurie verčia savo vaikus lankytis gimtosiose šalyse „reedukacijos tikslais“ ir grasina „sugadinti jų išsilavinimą, kalbą ir gerovę“, grės kalėjimas iki ketverių metų. Taip pat yra numatytas nutarimas, kuris leis socialinėms tarnyboms „sustiprinti geto šeimų priežiūrą“.

Tiesa, kai kurie pasiūlymai išsyk buvo atmesti, tarkime tokie, kurie siūlė vaikams, gyvenantiems „geto“ teritorijoje, po 8 val. vakaro drausti būti lauke. Esą juos galima būtų kontroliuoti uždedant elektroninę apykoję.

Socialdemokratė Yildiz Akdogan, kurios rinkiminėje apygardoje yra Tingbjergo rajonas, o jis – laikomas „getu“, sako, jog danai darosi nejautrūs žiauriai retorikai apie migrantus ir, kad retorika bei nuolat kartojamas žodis „getas“ primena nacių laikus.

„Mes žmones vadiname „geto vaikais“, „geto tėvais“ ir ši leksika taip plačiai paplitusi, kad tampa pavojinga. Žmonės, kurie žino istoriją, supranta su kuo šis žodis asocijuojasi“, – sako politikė.

„Getuose“ gyvenantys žmonės sako, kad jie mielai išsikraustytų gyventi kitur, jei galėtų sau tai leisti. Rokhaia Naassan kartu su savo keturiomis seserimis gyvena Mjolnerparken rajone Kopenhagoje, ši vieta laikoma blogiausiu „getu“ Danijoje.

43 proc. Mjolnerparken gyventojų – bedarbiai, 82 proc. – „nevakarieškos“ kilmės, o 53 proc. – gauna mažas pajamas. Seserys stebėjosi, kodėl jos yra būsimo įstatymo taikiniai. Jos – libaniečių pabėgėlių palikuonės, laisvai kalbančios daniškai, mokyklą baigę Danijoje. Su savo vaikais jos taip pat kalba daniškai, o šie arabiškai supranta tiek mažai, kad sunkiai susikalba su seneliais.

Rokhaia Naassan, kurios gimdymo data sparčiai artėja, yra pasipiktinusi naująją darželių programa, kurią vyriausybė patvirtino praeitą mėnesį. Jos vyresnioji duktė, pasak moters, tiek primokyta apie Kalėdas ir Kalėdų senį, kad reikalauja dovanų.

Žmonės Mjolnerparken rajone Kopenhagoje. Reuters/Scanpix nuotrauka
Žmonės Mjolnerparken rajone Kopenhagoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

„Niekas neturėtų man sakyti, kaip, kada ir kiek mano vaikas turi lankyti darželį. Aš geriau prarasiu savo pašalpas nei leisiu, kad man nurodinėtų“, – sako jauna moteris.

Barwaqo Jama Hussein – aštuoniolikmetė somalietė prisipažino, kad jos šeima gyventi Tingbjergo „gete“ nutarė ne pati, jiems čia butą skyrė miesto valdžia. Ji sako, kad rajonas, kurį politikai vadina „paraleline visata“ nėra toks, kokį jį norima pavaizduoti.

Tiesa, danai, ypatingai vyresni ir gyvenantys mažesniuose miesteliuose, pritaria griežtesniems įstatymams, nori, kad „getuose“ būtų daugiau tvarkos, o migrantai sklandžiau įsilietų į visuomenę. Tai atsispindi ir rinkimų rezultatuose, „Danijos žmonių partija“ praeituose parlamento rinkimuose laimėjo daug balsų, nes kėlė klausimus apie kainą, kurią sumoka danų visuomenė už migrantų ir pabėgėlių integraciją, gyvenimą šalyje. Jie atspindėjo dalies danų nuomonę.

Danijos socialdemokratai, kurie visą laiką rėmė gerovės valstybės idėją, taip pat keičia savo retoriką, tai susiję su artėjančiais rinkimais.

87 proc. Danijoje gyvenančių žmonių yra danų kilmės – likę – migrantai arba jų palikuonys. Du trečdaliai migrantų, gyvenančių Danijoje, musulmonai kilę iš Afganistano, Sirijos, Irako ir Somalio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"