Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Žmogaus genome gali būti iki 20 proc. mažiau genų

 
2018 09 03 15:37
engineering.stanford.edu nuotrauka

Per naujausią tyrimą, kuriam vadovavo Ispanijos nacionalinis vėžio tyrimų centras (CNIO), nustatyta, kad iki 20 proc. genų, klasifikuojamų kaip koduojantys, t.y. gaminantys baltymus – visų gyvų būtybių statybinę medžiagą, gali būti visai ne koduojantys, nes turi požymių, kurie būdingi nekoduojantiems arba pseudogenams, neveiklioms genų kopijoms.

Kaip rašo „Science Daily“, tai gali turėti reikšmingos įtakos biomedicinai, nes genų, koduojančių baltymus, skaičius ir jų identifikavimas yra labai svarbu tiriant daugelį ligų, tarp jų – vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nucleic Acids Research“, yra CNIO, Wellcome Trust Sanger instituto Jungtinėje Karalystėje, Masačusetso technologijos instituto JAV, Pompeu Fabra universiteto ir Nacionalinio superkompiuterių centro (BSC-CNS) Barselonoje bei Nacionalinio širdies ir kraujagyslių tyrimų centro (CNIC) Madride, rezultatas.

Nuo 2003 metų, kai buvo baigtas sekvenuoti žmogaus genomas, ekspertai iš viso pasaulio dirbo siekdami nustatyti galutinę žmogaus proteomą – bendrą genų koduojamų baltymų skaičių ir juos koduojančius genus. Ši užduotis yra didžiulė, atsižvelgiant į žmogaus genomo sudėtingumą ir tai, kad turime apie 20 tūkst. atskirų koduojančių genų.

Mokslininkai ištyrė genus, kurie buvo kataloguojami kaip koduojantys baltymus pagrindinėse žmogaus proteomose. Išsamiai palyginus pagrindines proteomas iš trijų – GENCODE / Ensembl, RefSeq ir UniProtKB – informacinių katalogų, buvo rasta 22 210 koduojančių genų. Tačiau visose trijose sistemose buvo tik 19 446 šių genų.

Išanalizavę 2 764 genus, kurie buvo tik viename ar dviejuose informaciniuose kataloguose, mokslininkai nustebo nustatę, kad beveik visi jie buvo labiau nekoduojantys ar pseudogenai. Tiesą sakant, šie genai kartu su kitais 1 470 koduojančiais genais, kurie buvo visuose trijuose kataloguose, nebuvo kaip tipiniai baltymus koduojantys genai. Tyrimo išvada – dauguma šių 4 234 genų tikriausiai nekoduoja baltymus.

Pasak mokslininkų, tyrimas jau atsiperka. „Mes sugebėjome išsamiai išanalizuoti daugelį šių genų, – paaiškino tyrimui vadovavęs Michaelas Tressas iš CNIO Bioinformatikos skyriaus. – Per 300 genų jau perklasifikuoti kaip nekoduojantys.“ Rezultatai įtraukiami į naujus genomo informacinius katalogus GENCODE tarptautiniame konsorciume, kuriam priklauso ir CNIO mokslininkai.

Šis darbas dar kartą išryškino abejones dėl tikrojo genų skaičiaus žmogaus ląstelėse praėjus 15 metų nuo žmogaus genomo sekvenavimo. Nors naujausi duomenys rodo, kad genų, koduojančių žmogaus baltymus, gali būti daugiau nei 20 tūkst., Federico Abascalis iš Wellcome Trust Sanger instituto Jungtinėje Karalystėje, pirmasis straipsnio autorius, teigė: „Mūsų duomenys rodo, kad žmonės gali turėti tik 19 tūkst. koduojančių genų, tačiau vis dar nežinome, kurie tie 19 tūkst. genų.“

Savo ruožtu tyrimo dalyvis Davidas Juanas iš Pompeu Fabra universiteto dar kartą pabrėžė tyrimo rezultatų svarbą: „Nuostabu, kad kai kurie iš šių neįprastų genų buvo gerai ištirti ir daugiau nei 100 mokslinių publikacijų pagrįsta prielaida, kad gamina baltymus.“

Šis tyrimas rodo, kad vis dar yra didelis neapibrėžtumas, nes galutinis koduojančių genų skaičius gali būti 2 tūkst. didesnis ar 2 tūkst. mažesnis nei dabar. Žmogaus proteomos tyrimų srityje reikia dar daug padirbėti, ypač atsižvelgiant į jos svarbą medicinos bendruomenei.

Darbą finansavo JAV nacionaliniai sveikatos priežiūros institutai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"